Kai mes, Moterys, paliekam vyrus..

Vilusa, normaliose seimose to nebuna.. Jei kalbetumem apie visapusiska supratima tarp vyro ir moters, pagarba ir meile, as tai vadinciau normalia seima..

Nors kita vertus, pati maniau kad gyvenu normalioje seimoje.. Po gimdymo pradzioje tai as noredavau myletis, tai vyras.. Bet po nuovargo, sunkiu dienu noredavosi tiesiog issimiegoti, bet to negaledavau "neatlikusi pareigos", poto tas "atlikimas pareigos" vien tam kad galetum leist sau pailset visiskai nuvargindavo tad prasidejo aiskus nenoras ja atlikti ir isvis praejo noras paciai noreti.. Tai patapo kancia.. O zinot ka vyras: "tu tik cia muistaisi kad nenori, o matytum kaip po "to" uzmiegi negyvai", jo zodziais - jis man tik padeda saldziau uzmigt..
Ir tada klausimas - kiek kartu moteris atlieka pareiga kai to nori vyras? pagal mano situacija mano atsakymas butu "Visada"...

Visai neseniai viena draugė, kuri (pasak jos pačios) turi gerą vyrą, puikius vaikus, vnž - labai normali bendraujanti šeima - pasipasakojo, kaip buvo pavargusi, norėjo miego, bet "atliko pareigą", kad vyras būtų patenkintas... Juk vyras gali tik tada kai nori, o moteris - gali visada... Ir - tai - ji pasakojo kaip normalų šeimyninį įvykį, visiškai nesijausdama dėl to blogai...
Dar - kita mano pažįstama - savo šeimą traktuojanti kaip "idealią", pareiškė, kad labai dažnai mylisi tik "atlikdama pareigą", be jokio noro ar susijaudinimo... Jai tai atrodo būtina, kad vyras neitų "į kairę"...
...........
O gal pas mus - tradiciškai - noramliose šeimose žmonos neturi teisės reikšti savo poreikių? gal jos privalo būti vyrui tik tarnaitėmis, prostitutėmis?
Gal tik meilužės turi teisę į vyro dėmesį? Gal tik meilužės gali reikšti norus ir kaprizus?

oi, na bet tai skirtingi dalykai, kai nenoredama, bet del vyro myliesi, t.y sutinki tai daryti, o kai aiskiai sakai "ne", bet jis prievartauja, manau, visai kas kita

taip, dalykai šiek tiek skirtingi, bet principas tas pats -- vyrai kažkodėl nesugeba suvokti, kai moteris sako "ne", kartais žmonos paklūsta prievartai pasyviai (mylisi nenorėdamos), kartais aktyviai (jaučiasi išprievartautos). O vyrai tuos abu atvejus sutapatina - "ko čia laužaisi?", todėl ir gaunasi "ko pyksti, aš juk atsiprašiau?"...
.....................................
Kurioje vietoje čia yra auklėjimo spraga (tiek berniukų, tiek mergaičių) - kad vyrai linkę imti nesikausdami, o moterys - duoda nenorėdamos?
Manau, tai ateina iš šeimos, iš tėvų -- bet kur priežastis? Kaip aukėti savo vaikus, kad jie tokiais nebūtų?

užvedžiau temą tėčio psl "seksualinis smurtas šeimoje". tačiau, kas liečia dalyvių pasisakymus šiuo klausimu.... nelabai ten publika, tokia kieta, davolna, pasikėlusi... tema nelabai kotais bent jau iki šiol vystosi....


p.s. seks.smurtas šeimoje pas mus LTV išvis nefiksuojamas (kaip ir finansinis ar buitinis.) jau vos fizinį gali įrodyt. o seksualinį tik tada, jei tave užlaužia petro jono pusbrolio prano anūko sesers svainis. ta prasme, visai svetimas. ir kuris neturi pinigų savo asmeniniam advokatui.

NEfiksuojamas, NEpripažįstamas, NEdiskutuotinas, NEegzistuojantis

Skaitau.. Tikrai apmaudu del tokio musu visuomenes poziurio i moteri ir i vyra.. Galbut musu karta dar zengia zingsni link pasikeitimo. Isanalizavus savo situacija ir isgirdus aplinkiniu pasakojimus susidare ispudis, kad kone mes visos taip gyvenam - priklausomos nuo vyru.. Ir tai mums - dazniausiai atrodo normalu.
O kai norime iskelti ir savasias vertybes, parodyti save o ne stoveti uz vyro nugaros patampam blogiausiomis ir musu virti valgiai, klotos lovos, skalbti skalbiniai, sveitimai, valymai, rupinimasis tuo, anuo isblanksta ir lieka visai neivertinti.. Tada galvoju: kokio velnio as visa tai dariau..
Paskutiniu metu mano poziuris ir mastymas i zmogu keitesi. Tik dabar kai ziuriu i pasauli visai kitomis akimis matau jame daugiau chaoso.. Matau kaip kiti gyvena jame to net nesuvokdami, net nezinodami kad gali pasilegti kitaip ir viska pakeisti..
Ir tik dabar, kai as turiu tvirta savo nuomone, suvokiu kad galbut nerasiu tokio zmogaus kuris atitiktu mano lukescius, kuriam as tikciau tokia kokia esu..

stop...kodėl taip, juk kitiems taip gal yra gerai, ne visi turi siekti to ko Jūs siekiate, ne visiems keisti reikia.

Sutinku. Negerai parasiau uz visus kalbedama. As norejau pasakyti ta prasme, kad jie visi gyvendami taip, galetu gyventi kitaip, ir mano manymu, daug geriau jaustusi. Bet taip, julem, kitiem tai yra gerai..

Pati pagalvoju.. O jei as nesipriesinciau, gyvenciau taip kaip vyrui butu gerai, tiesiog pagal ji, tai seima tikriausiai butu net neisiirusi, butu dar vaikuciu ir nebutu tokiu dalyku kokie dabar vyksta ir tokio poziurio, kuris dabar yra manyje.. Bet isblestu manasis - AS. Tiesiog vyrui nepsiseke kad vede tokia kaip as..

Deja ne visada likimas suveda tinkamus žmones, kartais pagalvoju, kad mano vyras kažkam būtų labai labai geras ir padarytų moterį laiminga, o gal ir aš kažkam būčiau puiki žmona. Jūsų atveju taip ir atsitiko, vyras, manau, galėtų būti laimingas ir geras šalia kito žmogaus, gal taip ir nutiks.
Aš visada sakau, kad reikia rasti savo kelią. Nereikia manyti, kad va Jūs pabudote, dabar sieksite savo tikslų, tai ir kitiems taip reikia. Manau, kad super gera būti savo kelyje, galima būti melžėja jei to labai norisi nors kiti tikisi, jog tapsi gydytoja. Gal kažkam gera šalia lyderiaujančio, stipraus vyro, kažkam reikia sparnų, laisvės...

Norėčiau pasiginčyti,mano pažįstama pasakojo ,ji dar jauna,bet gyvena su vyru jau apie 12 metų kartu,ir tikrai sako niekada nebenoriu mylėtis,sako rutina,kasdienybė,pavargstu,sako net nereikia to pasimylėjimo,nors sugyvena tikrai gerai,o vyras kas vakara sako na ruoškis žmonyt , tai pasakykit ka tokiu atveju daryti vyrui,pas juos viskas kitaip veikia,jis nenori diena,na antra,bet jau trečia diena jam sukasi myntis tik apie pasimylėjima, ir jei žmona su juo nesimylės žinoma,jis kažkada eis i šona,nedročins gi visalaik...
Kodėl meilužių paisoma ??? tai paprasta meilužės ir yra ne žmonos,jos kasdien su tavim nesitrina po namus,neplauna susmirdusiu kojynių ir t.t .Jos pasitempusios,jos nevaikšto jam atėjus su sportinėm kelnėm,susivėlusios ir t.t... Kodėl joms visada nenorėti???juk nekasadien matosi...ir jos ne kaskart mylisi iš aistros,patykėk,labai dažnai norėdomos išlaikyti partnerį, ir tiesiog atrodyti gundančiomis ir visada trokštamos... jei kiekviena žmona išdrįstu garsiai prisipažinti kiek kartu i savaite ji nori mylėtis butent su savo vyru?idomu koks butu atsakymas,po visu darbų,po namų tvarkymo,po vaikų zizimo,rūpesčių ................

Būtent - viskas, dėl ko jūs tariamai ginčyjatės - susiveda į paskutinį sakinį- t.y. į vyrų požiūrį apskritai - kad žmonos privalo viskuo pasirūpinti, o jie - vyrai - kaip tranai - daugiau pareigų šeimoje neturi, tik poreikį - "kruštis" kai tik užsimano...
Jei jau su visuotinos civilizacijos laimėjimais vyrų ir moterų galimybės susilygino - moterys privalo uždirbti pinigų ne mažiau kaip vyras, sutvarkyti namus, buitį, prižiūrėti vaikus, ir tenkinti vyrą tada, kai ji nenori; o vat vyrams liko tik - dejuoti, kad jų nesupranta, už darbą nemoka tūkstančių, drybsoti prie televizoriaus, ar svaigti alubaryje, - ir dar žmona "neduoda"...
Vat kokie jie nelaimingi.
Vat kodėl jie lekia iš namų.
Vat kodėl susiranda kitas, kurios tapusios žmonomis vėl nebeatitinka vyrų poreikių.
Ir vėl jie nelaimingi, vėl lekia pas kitas...
.......
O jūsų draugę, kuri niekada nebenori mykėtis, galiu tik užjausti - pati žinau, ką tai reiškia, ir tikrai ji - nėra laiminga, ir toliau bus tik nelaimingesnė... BET - gal ji to niekada nesupras, ir pragyvens visą gyvenimą taip. Nes ją - taip auklėjo, ji - taip išmoko suprasti šeimyninę pareigą, ji tapo priklausoma nuo situacijos, ir gal niekada nepanorės iš jos išsivaduoti (jei vieną gražią dieną jos "neišvaduos" gerasis vyrelis)...
Analogija - mano anyta - ji visą gyvenimą buvo namie antrarūšė, ją vyras (a.a.uošvis) ujo, engė, kad ji tą ar tą daro blogai, kad viskas negerai (kaip mano vyras dabar ), niekada niekas namie nebuvo daroma taip kaip nori ji (pvz. remontas, baldai), pas mergas lakstė, labai daug gerdavo, šeima nesirūpino... Kai jis sunkiai susirgo - anyta buvo pagatava jam gulbės pieną nešti, kad tik jis būtų patenkintas... Pati susigadino sveikatą belaikydama penkis namų kampus, bet - ji mano, kad nugyveno LAIMINGĄ gyvenimą.
.........
Taigi, kiekvienam savo.
Jei pasaulyje yra skriaudėjų, bus ir aukų.
Jei yra aukų - atsiras ir skriaudėjų.
Visur egzistuoja pusiausvyra.