Kai mes, Moterys, paliekam vyrus..

labai geras pastebėjimas

Sveika UgDo*Wow. Kaip sekasi? Kas pas tave naujo?

būtent taip ir padariau

Netyčia šiandien užtikau šitą temą. Suintrigavo. Gal todėl, kad man, tarkim, dvigubai daugiau nei autorei. Gal todėl, kad labai į temą - esu iš tų - palikusių vyrą. Tiksliau, paprašiusi išeiti. Nes gyvenau savo namuose. Gal todėl, kad irgi turiu sūnų. Tik tada jis jau buvo paaugliukas. Ir šeimyninis stažas buvo beveik trylika metų. Plius du metai iki santuokos. Ko gero, ne toks jau mažas Ką galiu pasakyti šiandien, kai po išsiskyrimo praėjo ..... reik paskaičiuoti, nes tai atrodo taip toli ir taip neberealu, kad buvo Na, tarkim, tikrai daugiau nei penkmetis. Išsiskyrėm, tiesa, ne iš karto. Du metus gyvenom atskirai, tik maždaug po metų prisiteisiau alimentus, nes nesiteikė anksčiau taip mylėtam vaikui net kišenpinigių duoti. Po dviejų metų skirtis buvo paprasta. Džiaugiuosi, kad nekilo problemų dėl turto, nes ką turėjom, viskas buvo dovanota mano tėvų man. Tai teisme nekėlė jokių diskusijų, juolab, kad skyrėmės bendru sutarimu. Taip paprasčiau. Alimentų klausimas jau irgi buvo išspręstas. Visa tai- tik procedūros, jos išsprendžiamos, su advokaitais, ar be. Svarbiausia- moraliniai dalykai. Ilgai nesiplėsdama (tiesiog baigiasi darbo laikas ) pasakysiu, kad po išsiskyrimo gailėjausi tik vieno vienintelio dalyko - kad nepadariau to anksčiau. Kad kaip kai kurios čia pasisakančios vis tikėjau, kad gal galima kažką pakeisti. Šiandien žinau, kad du skirtingi žmonės geriau tegul būna laimingi su tais, kurie jiems tinka į porą. Ex netruko susirasti, matyt, ne vieną, šiandien turi šeimą, du vaikus, matyt, laimingas. Nežinau, nes nebendrauju. Aš irgi laiminga, nes turiu tokį žmogų, su kuriuo galiu taip jaustis. Nors ir man kažkada ex sakė, kad už jį geresnio tai tikrai jau nebus Tik moterims viena bėda - jos negali pavėluoti. Nes joms skirtas ribotas laikas gimdyti vaikus ir kurti naujas šeimas. Man buvo jau per vėlu. Nors su malonumu dabar užaugintume bendrą vaikelį Manau, pasisekė ir man, ir sūnui. Jis irgi jaučiasi puikiai, nors jau visas jaunuolis

Šiandien tiek. Prisjungsiu ryt, jei kam bus įdomu, galėsim dar paplepėti

Sveika Brukne86, smagu girdeti kad Jus zengete zingsni, kuri tikrai vertejo zengti. Ir dabar del to dziaugiates. Dziaugiuosi ir as del Jusu

Sveikos visos mergaites apakabinu visas stipriai su praejusiomis sventemis, as visai neseniai grizau i Lietuva su mazyliu ir dabar su knygomis einu miegoti, su knygomis keliuosi, nes man sesija...
O su vyru.. Is tikruju kaip yra dabar yra labai negerai, bet as neturejau kitos iseities Gruodzio pradzioj jo darboviete laikinai uzsidare, sake menesiui bet vis dar darbo nera. Vyras nebeissilaike savo nuomojamo butuko. Labai prase kad priimciau laikinai atgal, kad tikrai iseis kai vel bus darbu ir pinigu.. Priemiau. Zinau kad bjauriai skamba nes as dabar islaikau ne tik save, mazyli, nama bet ir vyra, bet man kito pasirinkimo nebuvo. Man sesija. Nera kam priziureti mazylio. Tai dabar mazylis su teveliu leidzia visas dienas kartu, o as ir iseinu atsipalaiduoti, ir galiu mokytis, kai baigsis sesija prasides diplominio darbo rasymas, tai irgi bus pliusas kad galesiu ramiai ji pradet rasyti..
Santykiai.. Is mano puses visiskas nulis jausmu - budama pas tevus ne neprisiminiau apie ji, negalvojau, nesiilgejausi. Supratau kad tikrai nebusiu su siuo zmogumi. Jam sakiau. Jis zino. Bet vistiek ir geles plaukia i namus, ir graziai elgiasi.. Bet jau kol kas. Net is uzsienio turbut nebuciau grizusi jei ne studijos. Tai nieko tokio. Nebegrisiu tikrai i Lietuva kai studijos bus baigtos. Tvarkysim tuoj popierius kad maziuka i darzeli uzrasytumem uzsienyje, o as jau darbo tenais ieskosiu. Tik dar nezinau kaip tai pasakysiu jam.. Nezinau kaip pasakyt kad isvaziuosiu as su mazyliu.. Ilgesniam laikui. O gal ilgam...

Panašu, kad tavo pačios jausmai sustojo į vietas Pertrauka visada gerai prieš priimant sprendimus, nes kai padarai tai "ant karštųjų", kitą rytą supranti, kad viskas kažkaip ne taip Sveikinu, kad ėmeisi mokslų, kad sudarai sąlygas bendrauti su vaiku, kad leidi tau padėti - tai galų gale tėvo pareiga. Gėlės, normalus elgesys - džiaukis tokiu ramybės periodu, taip ir turėtų būti. Turėtų, tik ar ilgai? Aš irgi vis tikėdavau, kai po ašarų ateidavo susitaikymo ir atleidimo laikotarpis, atrodydavo oj - gal viskas bus geriau? Todėl ir sprendimą priėmiau tik tada, kai jau net neverkiau, o po išėjimo net tuštumos nepajutau. Tiesiog viskas jau buvo baigta. Man. Jam net ašaros liejosi iš akių, vaiku manipuliavo, dovanos pasipylė -atseit, pažiūrėk, koks aš geras ir žmogiškas, o tu nesugebi atleisti. Net nesvarsčiau tokios galimybės. O dėl išvažiavimo su mažyliu - gerai pasistudijuok įstatymus, kad nekiltų kažkokių nesusipratimų. Bet kokiu atveju tėvas turi teisę bendrauti su vaiku, o tu neturi teisės to uždrausti ar atimti iš vaiko tos galimybės. Man irgi nebuvo lengva išlaikyti objektyvumą, paaiškinti vaikui, kas ir kaip, kodėl taip. Tik stengiausi neformuoti nuomonės, kad tėvas vienoks ar kitoks (priešingai nei jis). Dabar džiaugiuosi, nes vaikas mokėjo atsirinkti ir įvertinti, kas ir kaip. Ir su tėvu bendrauja, bet turi savo nuomonę apie jį. Ir žino, kad aš leidau jam pačiam viską suprasti.

Manau - išvažiuojant visgi reikėtų susitvarkyti skyrybų dokumentus ir vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina.
Kitaip - jei taip sau išvyksi į užsienį, vyras gali (jei norės) pridaryti problemėlių dėl vaiko... Tikrai - pasidomėk pas teisininkus.

Sveika,

Tik norejau patart, ziurek, kad po sito is naujo prasidejusio gerumo priepuolio neatgimtu vel jo agresija. As, tiesa pasakius, nebepasitikeciau ir nesijausciau gerai su tokiu vyru po vienu stogu. Ir, manau, gailescio is mano puses nebebutu, po visko ka padare ir dar po isprievartavimo del manes tai nors ir gatvej lai miega, nebepriimciau. Taip ir neismoks mastyt sis vyras, juk gali prievartaut zmona, o ji paskui ji vel priima namo, kai jam sunku. Va taip ir eina saugiai tokie parazitai per gyvenima, tik per musu paciu moteru durnas galvas Nesimoko jie is savo klaidu, nes mes net neleidziam jiems mokytis, saugom juos nuo to. Va, terorizuoju zmona, gyvenima edu, grasinu, prievartauju, o ji vis tiek manes pasigailes ir islaikys, kai man bus sunku ziauru, moterys

UgSo, saugok save ir buk atsargi

As irgi del to dziaugiuosi, nes per visas tas audras kurias teko man atlaikyti ir per silpnumo akimirkas pagalvodavau, kad gal tik issigalvoju kad taip blogai, kad tik manau jog esu stipri ir kad be jo man bus blogiau. Bet kita diena vel nebenoredavau jo matyt. Nesusigaudziau savyje. O po keliones pasidare viskas aisku.. Tik blogai vis dar jauciuosi del mazylio, kad jis neaugs seimoje
Papildyta:

Reikes taip padaryt, Vilusa, reikes. As tik bijau kad teismas nustatys tevui "tvarkarasti matytis su vaiku" o tuo metu mes busim uzsienyje ir jis negales su juo matytis tai gali vel iskelt si reikala teisme kad neleidziu matytis jam su vaiku. Tai vadinas niekur isvaziuot negalesiu (

Nors ir palaikau Jus, bet manau, kad elgiates neteisingai. Jei nutarete, kad nieko vyrui nebejauciate, reikejo nebezaisti, esu tikra, kad ir ka jis besakytu, leidimas jam gyventi kartu, priziureti mazyli nuolat, jam reiskia susitaikyma ar bent jau artejima link to. O ir issivezti gyventi vaika i uzsieni be jo leidimo nebus lengva. As

Patikek manim kad ir as visiskai juo nepasitikiu ir nesijauciu visiskai saugi. Tenka paciai saugot save. Jau zinau kaip elgsiuos jei pasirodys nors vienas menkiausias jo agresyvumo poverzis. Jis ta zino, tad vis dar ramus, bent jau jam gerai sekasi but tokiu..

Gailescio is mano puses nebera, tiesiog jei jis isvyktu pas tevus nebutu visiskaii kam paziureti mazylio sesijos metu. Dabar man gerai kad jis yra cia.. Gal pasirodysiu savanaude. Bet as nesugalvoju kito varianto..

Aciu uz supratinguma ir palaikyma, labai viliuosi kad kas blogiausia - praejo. Vyras zino kad viskas baigta. Kad ateities su juo nesieju, o nesutinka tik su vienu - taikiomis skyrybomis. Tada teks kitu budu skirtis - bet tik tada kai jis cia nebegyvens. Dar uzplauks kas nors jam..

net keista, kad taip kalbu, nes visada esu moteru puseje, bet jei labai labai atvrai pazvelgtumet i viska...tekejote nemyledama, jis Jus mylejo ir myli, nors elgiasi negerai. Paskui pajutote griztancius jausmus buvusiam,pasimetet, dar veliau nutaret skirtis, isvaret, paskui priemet....dabar ruosiates atimt ir issivezt sunu...ar noretumet, kad kazkas taip pasielgtu ateityje su Jusu vaiku, juk nezinome kokiais vyrais uzaugs musu bernai