As galiu tik pasidziaugti kad maniske gyvena uz 200km. Nors kai anksciau nuvaziuodavome irgi dau nervavausi. Tai kad vaika prie ranku pripratins , tai siaip del maisto ir t.t . Odabar pati kalta. Vaikas protingas zino ant kieno sprando galima pajoti, o ant ko ne. Kai dabar nuvazuojame, man atostogos, nes vaikas grezia anyta. O namuose sava tvarka.
PATARIU NEIMTI I GALVA.. Tik stai bega jei ji arti gyvena. Tada blogai.
as prisimenu tai uosviene mane labai nervino kai mazasis tik gimes buvo. Gime jis man rankyte iskeles, o uosviene suzinojus vis kartojo, kad tik invalidukas nebutu, man nervai, juk jis sveikas vaikas, veliau paaiskejo, kad kreivakaklyste ir vel ciut ne asaros, invalidukas, vargsas vaikas,aisku po masazu viskas susitvarke, veliau nenusaugojau ir vaikinas nusirito nuo lovos, viskas bus invalidukas,bet aciu,dievui, viskas labai gerai, vaikas kuo sveikiausias.
Mane kaip ir jus dažniausiai ,,auklėjo" uošvienė .Pikčiausia,kad ji iš tiesų labai mane paveikdavo.Mano sūnus iki 3-io mėn.buvo labai neramus ir rėksnys didelis.Tai uošvienė vos pamačius,kaip jis verkia,puolė šaukti:,,ojezau,jam turbūt galvytę skauda! Pasižiūrėk,kaip jis verkdamas galvą atlošia ! Oi vaikeli,kažkas čia ne taip,aš vietoj tavęs TUOJ PAT neščiau rodyt gydytojai !"
Na o aš vos nepatikėjau ta kvaiša
susinervinau tik.O jis verkdavo tiesiog dėl pilvuko ir šiaip buvo l.jautrus,bijodavo svetimų,triukšmo,o ypač - akiniuotų žmonių (o pas mano uošvienę akiniai ,,a la Juršėnas").
O dabar nekenčiu,kai tetulės klausinėja -,,O KĄ,JIS DAR NEKALBA?"
Na o aš vos nepatikėjau ta kvaiša
susinervinau tik.O jis verkdavo tiesiog dėl pilvuko ir šiaip buvo l.jautrus,bijodavo svetimų,triukšmo,o ypač - akiniuotų žmonių (o pas mano uošvienę akiniai ,,a la Juršėnas").O dabar nekenčiu,kai tetulės klausinėja -,,O KĄ,JIS DAR NEKALBA?"
Kai vaikas auga ir nėra sveikatos problemų, tai tik suerzina patarimai ir komentarai. Mano vaikas turėjo problemėlę - labai žemas raumenų tonusas buvo, tai tik 11 mėn. sėdėti pradėjo 
O kaip nervindavo nusistebėjimas, komentarai, klausimai kodėl? kaip? taip būna? ir šimtai patarimų... 
Ne vieną ašarą nubraukiau.
Patarti galima, bet taktiškai, lyg pasiūlyti
O kaip nervindavo nusistebėjimas, komentarai, klausimai kodėl? kaip? taip būna? ir šimtai patarimų... Ne vieną ašarą nubraukiau.Patarti galima, bet taktiškai, lyg pasiūlyti
I patarimus, kishimusis ir kt. blevyzgas atsakau paprastai "Aciu, kai reikes patarimo-butinaj Taves (arba Jusu) paklausiu". Pora kartu tokios pastabeles ir ramiau gyvent patapo 
O anyta manes nekankina (jau rashiau ne karta temose apie uoshvienes-anytas) - dar pacioj pacioj pradzioj bande, bet mano veido ishraishka jai turbut viska pasake, todel dabar gali savo "patarimus" metyti draugems i kaire ir deshine-mane jie pasiekia tik pletku keliu 
O anyta manes nekankina (jau rashiau ne karta temose apie uoshvienes-anytas) - dar pacioj pacioj pradzioj bande, bet mano veido ishraishka jai turbut viska pasake, todel dabar gali savo "patarimus" metyti draugems i kaire ir deshine-mane jie pasiekia tik pletku keliu
Ech, kokie mes laimingi, kad mūsų niekas "neauklėja" ir nekiša nosies kur nereikia Negirdim "kodėl taip ar anaip, kas, kaip" ir t.t. 
Negirdim "kodėl taip ar anaip, kas, kaip" ir t.t.
Man anyta irgi apie primaitinimus ir vandeniuka vis kalbedavo, mama vis bijojo, kad miega ant vieno sono ir bus kreivas kaklas. Dar anyta siule vaika maitinti manu kose su pienu! ir ryziu klijuku, tik kam tas nezinau, ens pieno uzteko. A ir butinai reikejo vandens duoti atsigerti, bet as uzsispyrusi vaiko negirdziau, tik maitinau 
QUOTE(miskouoga @ 2004 09 30, 22:08)
Tik pas mus atvirksciai,mano berniuka visi vadina mergaite.
Kaip ten buvo kūdykystėj, nelabai prisimenu. Taip jau senai buvo. Bet matyt, kad niekas neįkyrėjo labai. Už tai dabar mama nervina. Kai tik pasiguodžiu, kad panelė neklauso, atsikalbinėja, ji man " neskriausk anūkės", tipo viskas gerai, taip ir turi būti. O kai tik sūnus ką iškrečia, tai jau negeras. Gal ji čia taip juokauja, nevykusiai, nesuprantu. Keletą kartų pasakiau ką apie tai galvoju, tai lyg apsiramino. O ir mažiau pasakoju apie savo problemas su vaikais. Vienu žodžiu, auklėkit savo mamas ir anytas dabar, arba tai niekad nesibaigs, bus tik kiti kaltinimai.
Mano berniuką iki penkių metų vadindavo mergyte. Aprengtas kaip bernas, apsidaužęs, kaip bernui ir priklauso ir vistiek - mergytė. Na jis veiduko simpatiško, o blakstienų ilgumo, bet kuri panelė pavydėt galėtų ir plaukų nespėjam kirptis. Bet man jis niekaip nepanašus į mergaitę. Aš tai juokdavausi visada, bet sūnus tai suprasdavo, kad jį pana laiko ir pykdavo labai.
Mano berniuką iki penkių metų vadindavo mergyte. Aprengtas kaip bernas, apsidaužęs, kaip bernui ir priklauso ir vistiek - mergytė. Na jis veiduko simpatiško, o blakstienų ilgumo, bet kuri panelė pavydėt galėtų ir plaukų nespėjam kirptis. Bet man jis niekaip nepanašus į mergaitę. Aš tai juokdavausi visada, bet sūnus tai suprasdavo, kad jį pana laiko ir pykdavo labai.
