Elfe, as manau, kad tas vaikas tiksliau paauglys protestavo ir tu buvai kaip budas atkreipti mamos demesi (kurio jis gal pavydejo del naujo vyro?). Labai daznai tie vaikai, kuriems viskas leidziama nori nor kokiu ribu, nes be ribu jiems pasaulyje baugu ir neaisku kaip gyventi. Jie musasi, daro viska, kad atkreiptu tevu demesi, duokit ribas duokit sauguma, o tevai sako, mes demokratiski nesimusk vakeli, buk geras ir vel jokio demesio.
QUOTE(Ausrytukas @ 2006 12 12, 17:06)
Noa, tiesą pasakius, tai čia taip kaip visuomeninis auklėtojas pasisakei, nu kaip tarybiniais laikais tokie būdavo visuomeniniai kaltintojai,draugovininkai irt.t.O ir diskusijos kokios, tarsi tie vaikai protu lygūs tau būtų.Tai gal daugiau būtum pasiekus to erzintuvo nekoliodama, baimės jam nevarydama, o tiesiog pasiūlius susidraugauti, sudominus kuo kitu.Vis geriau ,kad vaikas būtų draugą grupėj dar vieną turėjęs,nei nekentiką.O apie tas mergaites tai ką aš žinau, nu bet tikrai juokingai atrodai besididžiuodama sutvarkius keturmetę....Mano vaikų niekas nei mušė, nei pravardžiavo, nei man koks noras buvo kištis į svetimų žmonių gyvenimus.Gal gi visgi savus reikia auklėti, o ne svetimus, gal vaikiškus konfliktus palikti išsispręsti vaikams.O jei vaikai nemoka konflikto nei išspręsti, nei jo gesinti, tai gal ne staugti ant svetimų reikia, o su savu pasišnekėt ir pačiai labai gerai pagalvoti ko ir kaip tą vaiką pamokyti reikėtų.
Prilyginai Noa visuomeninei auklėtojai, bet pati ne ką blogiau pavarei... Tai pagal tamistą išeina, kad jei mano vaiką koks nors vyresnis piktybiškai užgaulioja ir pravardžioja, tai aš savo vaikui turiu liept draugaut su juo? Jei parduotuvėj ar gatvėj pribėgęs kitas vaikas tvoja maniškiui, tai vadinasi aš blogai auklėju savo vaiką? Jei smėlio dėžėj iš mano dvimečio vyresni vaikai piktybiškai atiminėja mašinytes ir kastuvėlius, tai aš turiu nusisukt ir apsimest kad nieko nematau...? Tipo tegu patys vaikai sprendžia..O ką tas mano vaikas išspręs, jei jam viso labo 2 metai ir net kalbėt nemoka dar? Sakai kad tavo vaikų nepravardžiuoja ir nemuša niekas..Tai gal jie nelanko nei darželio nei mokyklos? Arba gal gyvenat kokioj nors baisiai civilizuotoj valstybėj...Nes kotais netikiu kad čia pas mus yra tokių vaikų kolektyvų,kur nesimuša ir nesipravardžiuoja....
Šiaip pora vaizdelių iš gyvenimo....
Parduotuvėj viena ranka kraunu iš vežimėlio prekes prie kasos, kita ranka bandau nulaikyt savo dvimetį, nes traukia ranką ir nori lėkt..Durys ir gatvė čia pat..Ir spėkit ar padeda mano kokie nors aiškinimai ir barimai? Tamposi ir vsio..O vat užteko pasininkei pasakyt "Būk geras pastovėk, mamytė tuoj sumokės ir eisit..." ir mano kūdikėlis stovėjo kai įkaltas...
Kitas atvejis irgi parduotuvėj, bet ne su mano vaiku..Žodžiu močiutė į tą parduotuvinį vežimėlį pasisodino savo kokių 4-5m. anūkę... Vaikščiojo jos po tą parduotuvę ir staiga prie kasos jau tai bobutei bemokant pinigus ta jos anūkė kaži ko užsibizino...Rėkia nesavu balsu, kaži ko ten užsispyrė kad nupirktų o bobutė nepirko...Nu ir rėkia jinai ten, ta močiutė visaip bando ją nuramint..Ir pro šalį eidamas tokis dėdulė juokais mestelėjo tai mergaitei "Ko neklausai?Einam su manim tada jei neklaiusai"..nu ar kažkaip panašiai... Spėkit kas buvo? Ogi užsistaugė dar labiau, matyt išsigando ta mergaitė, vis kartojo močiute neatiduok manęs.....
Tai jau tada man norėjosi pasivijus tą diedą iškoliot kad vaikus gasdina....Taigi, kartais tie pašalinių pamokymai padeda, o kartais dar didesnę isteriją sukelia...
Labas, Dangyra, nu gal ir neblogiau pavariau 
iš šalies geriau matyti.Bet man va kas nepatinka tavo pasisakyme, jei nesupyksi ,va tas piktybbiškai atimnėja.Nu ką reiškia piktybiškai, o jei ir galų gale tu teisi, tai kam rėkt, o nepamokyt pirmiausia savo vaiką konflikto sprendimo, o kartu ir tą skriuadiką.Tiesiog prisėsti ant smėliadėžės krašto, pastatyti pilį, pyragėlius pakepti, ir mušeikų žaislus tam panaudoti, o kitą kartą galima ir nemokančiam kalbėti palikti tvarkytis, gal nereikia taip šokt ir gint.Suprantui puikiai tą jausmą, skatinantį ginti, bet jei sakai kad suaugės svetimas besibarantis nėra labai blogai, tai gal nėra jau taip blogai kai ir vaik kompanijoj visko nutinka.Smėliadėžių konfliktus tikrai ir palikdavau ir palieku tik pačiam vaikui, nugi čia jo kiemas, jo aplinka jo būsimieji draugai, kompanija, ir jei aš labai kišiuos, saksu tas piktybinis, o anas gerybinis tai pasieksiu tik veno, kadd mano vaikas bus ir iš konteksto ištrauktas, ir draugų kieme neturės ir bus toks mamytės lelius iš kurio valia bus pasišaipyti kiekvienam, nes nugi mano vaikas yra tiktai vaikas ir jis atiminėja, ir jis nesidalina ir jis plaukus šalia esančiam rauna.Visko būna.Stengiuosi savuosius matyti realiai ir nepervertinti savo galimybių kaip nors įtakojant visuomenę.Ta stebuklinga vieta yra Vilnius .
iš šalies geriau matyti.Bet man va kas nepatinka tavo pasisakyme, jei nesupyksi ,va tas piktybbiškai atimnėja.Nu ką reiškia piktybiškai, o jei ir galų gale tu teisi, tai kam rėkt, o nepamokyt pirmiausia savo vaiką konflikto sprendimo, o kartu ir tą skriuadiką.Tiesiog prisėsti ant smėliadėžės krašto, pastatyti pilį, pyragėlius pakepti, ir mušeikų žaislus tam panaudoti, o kitą kartą galima ir nemokančiam kalbėti palikti tvarkytis, gal nereikia taip šokt ir gint.Suprantui puikiai tą jausmą, skatinantį ginti, bet jei sakai kad suaugės svetimas besibarantis nėra labai blogai, tai gal nėra jau taip blogai kai ir vaik kompanijoj visko nutinka.Smėliadėžių konfliktus tikrai ir palikdavau ir palieku tik pačiam vaikui, nugi čia jo kiemas, jo aplinka jo būsimieji draugai, kompanija, ir jei aš labai kišiuos, saksu tas piktybinis, o anas gerybinis tai pasieksiu tik veno, kadd mano vaikas bus ir iš konteksto ištrauktas, ir draugų kieme neturės ir bus toks mamytės lelius iš kurio valia bus pasišaipyti kiekvienam, nes nugi mano vaikas yra tiktai vaikas ir jis atiminėja, ir jis nesidalina ir jis plaukus šalia esančiam rauna.Visko būna.Stengiuosi savuosius matyti realiai ir nepervertinti savo galimybių kaip nors įtakojant visuomenę.Ta stebuklinga vieta yra Vilnius .
QUOTE(Ausrytukas @ 2006 12 12, 20:11)
Labas, Dangyra, nu gal ir neblogiau pavariau iš šalies geriau matyti.Bet man va kas nepatinka tavo pasisakyme, jei nesupyksi ,va tas piktybbiškai atimnėja.Nu ką reiškia piktybiškai, o jei ir galų gale tu teisi, tai kam rėkt, o nepamokyt pirmiausia savo vaiką konflikto sprendimo, o kartu ir tą skriuadiką.
iš šalies geriau matyti.Bet man va kas nepatinka tavo pasisakyme, jei nesupyksi ,va tas piktybbiškai atimnėja.Nu ką reiškia piktybiškai, o jei ir galų gale tu teisi, tai kam rėkt, o nepamokyt pirmiausia savo vaiką konflikto sprendimo, o kartu ir tą skriuadiką.
Visių pirma tikrai niekur nerašiau, kad būtent aprėkčiau ar kažką kita daryčiau tiem vaikam....
Aš irgi nenorėčiau kad mano vaikas būtų mamyčiukas, nu bet kai vaikui 2 metai tai tikrai dar nėra tas amžius, kad pats savarankiškai spręstų konfliktus... Aišku, čia kiekvieno sava nuomonė ir savi auklėjimo metodai.. Gi nerašiau, kad pulčiau rėkt ar tampyt kiekvieną vaiką kuris tik prieis prie manojo.... 
Nugi ,Dangyra, aš negalvoju , kad tu kokia išprotėjėlė kuri tampo ir muša svetimus vaikus , ir nenorėjau kaip nors įskaudint, baik tu. Noras ginti, ir visokie pavojai man tiesiog jau pereiti etapai su pirmais dviem , atsimenu kaip su kunkuliuojančia kitą kart iš pykčio širdim stengdavausi nesikišti į vaikų santykius .O su mažiausiu elgiuosi dag paprasčiauir daug ramiau , ir nieko.Dvimetis paskui brolius žygiavo su dideliais, ir dabar su brolių draugais puikiai sutaria, kieme turi savo vietą, ir yra ir mylimas visai ne todėl , kad broliai jau dideli .O būdavo ten visko, ir padurnindavo mažiuką, ir paerzindavo, ir jo kompanijos norėdavo išvengti.Skaudėdavo mantą širdį, kaip tie beširdžiai su mažiuku , bet tas mažiukas tai būdavo viskuo patenkintas 
, nugi vaikai visai kitaip viską vertina, visai tos prizmės požiūrio kitokios .Nieko , tiesiog man neperšu ir nieko nemokau, tiesiog atrodo kad pirmiausia vertėtų pasiklausti savo vaikų- okaip jie patys vertina vieną ir kitą situaciją ir remtis jo suvokimu.
, ir nenorėjau kaip nors įskaudint, baik tu. Noras ginti, ir visokie pavojai man tiesiog jau pereiti etapai su pirmais dviem , atsimenu kaip su kunkuliuojančia kitą kart iš pykčio širdim stengdavausi nesikišti į vaikų santykius .O su mažiausiu elgiuosi dag paprasčiauir daug ramiau , ir nieko.Dvimetis paskui brolius žygiavo su dideliais, ir dabar su brolių draugais puikiai sutaria, kieme turi savo vietą, ir yra ir mylimas visai ne todėl , kad broliai jau dideli .O būdavo ten visko, ir padurnindavo mažiuką, ir paerzindavo, ir jo kompanijos norėdavo išvengti.Skaudėdavo mantą širdį, kaip tie beširdžiai su mažiuku , bet tas mažiukas tai būdavo viskuo patenkintas , nugi vaikai visai kitaip viską vertina, visai tos prizmės požiūrio kitokios .Nieko , tiesiog man neperšu ir nieko nemokau, tiesiog atrodo kad pirmiausia vertėtų pasiklausti savo vaikų- okaip jie patys vertina vieną ir kitą situaciją ir remtis jo suvokimu.
QUOTE(Ausrytukas @ 2006 12 12, 21:25)
Nieko , tiesiog man neperšu ir nieko nemokau, tiesiog atrodo kad pirmiausia vertėtų pasiklausti savo vaikų- okaip jie patys vertina vieną ir kitą situaciją ir remtis jo suvokimu.
Nu kaip gali vertinti vaikas, jei jam is nugaros smarkiai uztvoja?
As dabar gal ir labai izeisiu, bet man tu panasi i tas mamas, kurios zavisi savo vaikais, ka jie bedarytu. Arba kaip mano panos darzeli buvo, kai mamai buvo dzin, kad jos vaikas skriaudzia visa grupe - nu kas cia tokio, kad vaikai musasi? Bet yra skirtumas, kai vaikai musasi ir kai yra musami. Ir jei mano vaika kas nors iskaudina, tam maza nepasirodo ir nepasirodys...
QUOTE(Ausrytukas @ 2006 12 12, 21:25)
.O būdavo ten visko, ir padurnindavo mažiuką, ir paerzindavo, ir jo kompanijos norėdavo išvengti.Skaudėdavo mantą širdį, kaip tie beširdžiai su mažiuku , bet tas mažiukas tai būdavo viskuo patenkintas
, bet tas mažiukas tai būdavo viskuo patenkintas
Va čia ir yra esminis skirtumas, kuris iššaukia vienokią ar kitokia mamų reakciją. Kai tu matai, kad davo vaikas erzinamas nekreipia į tai dėmesio, tuomet ir tu gali susitvradyti, bet kai erzinamas vaikas nervuojasi ir jaučia diskomfortą, nutylėti sunku. Kai abi šalys lygeverčiai priešininkai, sutinku, kad galima palikti išsiaiškinti vaikams. Bet kai tu matai, kad viena šalis stipriai lenkia kitą šalį, tiek amžium, tiek gebėjimais, nutylėti sunku.
Aš irgi esu iš tų mamų, kurios nenutylės. Ir tikrai neleisiu skriausti savo vaiko. Taip pat manau, kad kartais neklaužadą žymiai geriau sudrausmina svetimas žmogus, negu mama. Vaikai pripranta, kad mama bara ir išmoksta to negirdėti, o čia svetimas sako lygiai tą patį ką ir mama. Ir tikrai nereikia sakyti, kad vaikai kitaip supranta situaciją. Apie situacijos rimtumą jie sprendžia ir iš mamos reakcijos, todėl jei mama nereaguos į tai, kad jos vaikas skriaudžia kitą, natūralu, kad skriaus ir kitą kartą. Bet jei sureagavo abiejų vaikų mamos ir abiejų reakcija tolygi, vaikas gauna gerą pamoką.
Labas rytas, Mia, neįžeidei.Neesu ta durnelė katra šypsosi ką vaikas be padarytų, yra ir aiškios apibrėžtos ribos ir nustatytos elgesio normos.Ir nieko jie dar neužpuolė 
, nei iš priekio, nei iš nugaros.Esu įsitikinus , kad ir dvimetis nėra visiškas bejėjis, jei tik jis nėra sukaustytas paralyžiaus.Nelabai įsivaizduoju dvimečius sugebančius dalintis, neatimnėti ar žaisti kolektyvinius žaidimus, juos reikia to mokyti ir ketvirtiems metams jie tai puikiai mokės, o jei kaip varna sėdėsiu sau ant dėžės krašto ir karksiu- tu jo žaislų neimk, dabar padėk, dabar čia jo, dabar anu ateik tu atrodo mušeisi irt.t.Tai kas iš to išeis, va ir gausis tas kuris užpultas, ar erzinamas tesugebės bliauti ir slėptis po sijonu, nes nežinos ką pasakyti, viską gi už jį pasakydavo r padarydavo mama.Jis net nesupranta kas ir kaip.Nu nestovėsi tu už jo nei darželyje nei mokykloj, neapginsi.O įgūdžiai bendrauti su visais taigi ir formuojasi ankstyvam amžiui, ir pirmuosius įgūdžius įgauna va būtent tada, kai kalbįėti dar nemoka.
Ir aš lygiai taip pat nesuprantu to noro čia pat ir viešų razborkių su vaiku mušeika, parduotuvėj, turguj.Net neabejoju, kad tos mušeikų mamos būtinai pasikalbės, bet jos tai padarys ten ir taip kaip jos daro, o ne taip kaip darytum tu, ar aš.Gal kažko nepirks, gal su juo kalbės tėtis, čia daug elementų.
Nu va aš tau ką galiu pasakyti , nu buvo va toks atvejis- sėdim mes bandelinėj , po muzikos užsiėmimų ir jo bendragrupis su mam irgi užeina.Pastarasis pradeda nė iš šio nei iš to erzintis, manasis tai įverina kaip žaidimą, rimtai nepri.Ima jie pasižodžiuoja ir tiek- išsiskirstom.Jo mama gi tuo tarpu sėdėjo ir vaidino nepaprastai aukšto išsiauklėjimo ponią.Kuo baigėsi, o baigėsi tuo, kad grupė su tuo Motiejum šiai dienai elgiasi taip kaip jis parodė , kad su juo reikia elgtis-jį erzina. Dabar jau visi. Mama vargu ar gali ką padaryti ar užstoti.Pyksta ant mūsų visų, kam mūsų vaikai tokie negeri, bet jau seniai pamiršo , kad pirmas šitą košę užvirė pats Motiejus.
, nei iš priekio, nei iš nugaros.Esu įsitikinus , kad ir dvimetis nėra visiškas bejėjis, jei tik jis nėra sukaustytas paralyžiaus.Nelabai įsivaizduoju dvimečius sugebančius dalintis, neatimnėti ar žaisti kolektyvinius žaidimus, juos reikia to mokyti ir ketvirtiems metams jie tai puikiai mokės, o jei kaip varna sėdėsiu sau ant dėžės krašto ir karksiu- tu jo žaislų neimk, dabar padėk, dabar čia jo, dabar anu ateik tu atrodo mušeisi irt.t.Tai kas iš to išeis, va ir gausis tas kuris užpultas, ar erzinamas tesugebės bliauti ir slėptis po sijonu, nes nežinos ką pasakyti, viską gi už jį pasakydavo r padarydavo mama.Jis net nesupranta kas ir kaip.Nu nestovėsi tu už jo nei darželyje nei mokykloj, neapginsi.O įgūdžiai bendrauti su visais taigi ir formuojasi ankstyvam amžiui, ir pirmuosius įgūdžius įgauna va būtent tada, kai kalbįėti dar nemoka.Ir aš lygiai taip pat nesuprantu to noro čia pat ir viešų razborkių su vaiku mušeika, parduotuvėj, turguj.Net neabejoju, kad tos mušeikų mamos būtinai pasikalbės, bet jos tai padarys ten ir taip kaip jos daro, o ne taip kaip darytum tu, ar aš.Gal kažko nepirks, gal su juo kalbės tėtis, čia daug elementų.
Nu va aš tau ką galiu pasakyti , nu buvo va toks atvejis- sėdim mes bandelinėj , po muzikos užsiėmimų ir jo bendragrupis su mam irgi užeina.Pastarasis pradeda nė iš šio nei iš to erzintis, manasis tai įverina kaip žaidimą, rimtai nepri.Ima jie pasižodžiuoja ir tiek- išsiskirstom.Jo mama gi tuo tarpu sėdėjo ir vaidino nepaprastai aukšto išsiauklėjimo ponią.Kuo baigėsi, o baigėsi tuo, kad grupė su tuo Motiejum šiai dienai elgiasi taip kaip jis parodė , kad su juo reikia elgtis-jį erzina. Dabar jau visi. Mama vargu ar gali ką padaryti ar užstoti.Pyksta ant mūsų visų, kam mūsų vaikai tokie negeri, bet jau seniai pamiršo , kad pirmas šitą košę užvirė pats Motiejus.
QUOTE(NERA @ 2006 12 13, 11:27)
Va čia ir yra esminis skirtumas, kuris iššaukia vienokią ar kitokia mamų reakciją. Kai tu matai, kad davo vaikas erzinamas nekreipia į tai dėmesio, tuomet ir tu gali susitvradyti, bet kai erzinamas vaikas nervuojasi ir jaučia diskomfortą, nutylėti sunku. Kai abi šalys lygeverčiai priešininkai, sutinku, kad galima palikti išsiaiškinti vaikams. Bet kai tu matai, kad viena šalis stipriai lenkia kitą šalį, tiek amžium, tiek gebėjimais, nutylėti sunku.
Aš irgi esu iš tų mamų, kurios nenutylės. Ir tikrai neleisiu skriausti savo vaiko. Taip pat manau, kad kartais neklaužadą žymiai geriau sudrausmina svetimas žmogus, negu mama. Vaikai pripranta, kad mama bara ir išmoksta to negirdėti, o čia svetimas sako lygiai tą patį ką ir mama. Ir tikrai nereikia sakyti, kad vaikai kitaip supranta situaciją. Apie situacijos rimtumą jie sprendžia ir iš mamos reakcijos, todėl jei mama nereaguos į tai, kad jos vaikas skriaudžia kitą, natūralu, kad skriaus ir kitą kartą. Bet jei sureagavo abiejų vaikų mamos ir abiejų reakcija tolygi, vaikas gauna gerą pamoką.
Aš irgi esu iš tų mamų, kurios nenutylės. Ir tikrai neleisiu skriausti savo vaiko. Taip pat manau, kad kartais neklaužadą žymiai geriau sudrausmina svetimas žmogus, negu mama. Vaikai pripranta, kad mama bara ir išmoksta to negirdėti, o čia svetimas sako lygiai tą patį ką ir mama. Ir tikrai nereikia sakyti, kad vaikai kitaip supranta situaciją. Apie situacijos rimtumą jie sprendžia ir iš mamos reakcijos, todėl jei mama nereaguos į tai, kad jos vaikas skriaudžia kitą, natūralu, kad skriaus ir kitą kartą. Bet jei sureagavo abiejų vaikų mamos ir abiejų reakcija tolygi, vaikas gauna gerą pamoką.
Būtent , kad iš mamos reakcijos.Bet tu reaguoji pagal savo supratimo lygį, iš savo metų aukštumų, tikrai nenusileidi iki to trimečio lygio ir net nebandai suprasti ką gi jis įdėjo.Nelygiavertis, tai jau apginsiu.O aš manau , kad vaikas turi sužinoti laiku, kad yra gallimybė apeiti nesusikirtus, kad ir pro girčiausius chuliganus galima praeiti saugiai ir nebijant ir jiems neužkliūvant.Už kiekvieną užstojimą, nelaiku ir ne vietoj tavo vaikas anksčiau ar vėliau atsiims dvigubai, nekenčia vaikai tokių užstotų ir atsimena tas tetas kurios juos auklėjo, neturėdami galimybių tuo pačiu atsakyti tau, atsako tavo vaikui.Jei vaikui nepatiks vienokia ar kitokia padėtis, jis tikrai ras būdų ją pakeisti, nugi reikia pasitikėti savo vaikais.Negi niekad nesusidūrei su tokiu atveju kieme, kai dvi mamos tiesiog jau nebekenčia viena kitos ir nuolat pykstasi, vaikai gi seniai pamiršę pykčius yra geriausia draugai.
Nežinau, nė vieno mano vaiko niekas nėjo mušti ir jie nieko nemušė.Jei žaidimo eigoj jie sukonfliktuodavo , tegu man ir kaip atrodo kad mano tai jau teisiausias, vistiek tylėdavau.Konfliktas visvien yra dviejų nesusikalbėjimo priežastis, yra tame reiškia ir mao vaiko dalis, bet išsiaiškinti turi jie.
Niekas nekalba apie tai, kai vaikai žaidimo eigoje kažką aiškinasi, manau tai natūralu. Nu netikiu aš kad tu stovėtum ir tylėtum, jei priėjęs 4-etis trenktų per galvą tavo dvimečiui.
QUOTE(NERA @ 2006 12 13, 13:30)
Niekas nekalba apie tai, kai vaikai žaidimo eigoje kažką aiškinasi, manau tai natūralu. Nu netikiu aš kad tu stovėtum ir tylėtum, jei priėjęs 4-etis trenktų per galvą tavo dvimečiui.
Gali būti, kad aš visiškai neįsivaizduoju tokios situacijos.Su mano vaikais n tik, kad taip nenutiko, bet ir niekur nemačiau tokio vaizdo. Bet kokiu atveju su keturmečiu nieko nesiaiškinčiau, gal padaryčiau pastabą jo mamai o gal ir ne.Greičiausia pasakyčiau savam, nu kad rankas jis irgi turi, ir tegu ginasi jei jau užpuolė.Žinoma, kad pasakyčiau pirmas tegu nekimba.
