QUOTE(amberelis @ 2011 01 23, 18:08)
..Mama sake,kad as vaikysteje jai daznai sakydavau "kai tu buvai maza as tau irgi lita duodavau" arba "as tave uzauginau,o dabar tu mane augini"...
Mano dukra panašiai sakydavo

Matyt toks periodas susitapatinimo - ką tu, tą ir aš.Man sakė, kad kai aš buvau mažytė, tai ji buvo mano mama ir mane maitino. Na, tikiu praeitais gyvenimais, bet panašaus amžiaus vaikai dažnai pasako tokių panašių frazių...jau ne kartą pasakojo pažįstami, aplinkiniai, va, net pačios dukra.
QUOTE(nekviestameile @ 2011 03 17, 15:00)
...Ieskokite ziniu kiap teisingai nugyventi si gyvenima, nera jokio reikalo greziotis atgal, jei prisiminimai nelanko savaime...
O kaip jie gali lankyti?Kokiais pavidalais - reginiais, sapnais?Giminėj, šeimoj nuo vaikystės supo prijaučiantys tokiems dalykams, tikintys sapnais, praeitais gyvenimais ir t.t...tai nesijaučiau labai idiotė, kai nuo mažens galvojau, kad nuskendau.Papasakojau mamai, tėčiui, tetai...priėmė gan ramiai, pasakė, kad greičiausiai taip iškeliavau anapilin kažkada.Ogi maža būdama sapnuodavau, kad įkrentu į vandens telkinį, matau kaip kyla iškvepiamo oro burbulai, vanduo tamsus, drumsčiasi nuo mano kritimo gilyn...matau skylę lede ir kaip tolstu nuo jos į šoną...byrbulai kaupiasi po ledu...suprantu, kad jau viskas, plaukti nemoku, svaigstu nes stengiuos nekvėpuot...silpna...įkvepiu šalto vandens.Viskas.
Taigi, po to, kai papasakojau koks sapnas mane dažnai kamuoja, jis liovėsi, daugiau nesigilinau.