QUOTE(liute @ 2009 10 15, 13:44)
Paklausiu konkrečiai. Jei vienas kuris kažkuriuo gyvenimo metu NEPILDO santuokos (turbūt turima omeny sakramentinę) pažadų ar iki kitas yra LAISVAS nuo savųjų? Vat taip. Automatiškai laisvas?
žinau kur suki, kur visi krikščionys suka.
automatiškai LAISVAS gal ir netampa, bet laimingas netampa tai tikrai. tą ir turėjau minty. moteris visad esti ta
gerietė, vargšė, kuri toliau tempia, o vyras ant pečių kinkuojasi smagiai. na nevisi tokie atvejai, bet dauguma. gal pažįstat vyrų, kurie ir diRbtų, ir vaikus žiūrėtų ir dar grindis plautų, kaip šių laikų moteris...
sakot, moterys kaltos, visas sritis sau pasiėmė...taip, kaltos iš dalies. iš dalies, o ne 100proc,. kaip visais laikais būdavo kalama, kaip veronikos buvo skandinamos ir tt. už visas nuodėmes moteris, vis kalta klata kalta. nes DVASINGESNĖ.
taigi, moteris kalta iš dalies. ji tempia viską, vyrui neleidžia būt vyru. nes jai nusibodo, kaip mamai, baksnot pIRštu ir rodyt. arba laukt kol vyras susiprotės. bakst-nupirk gėlių. bakst-nematai, jau vonia užrūDijus, aš tris mėnesius šveičiu, gal susimilsi, ir tu pašveist nors ketvirtą mėnesį??? ir tt. ir pan.
o vyras - iš kitos dalies kaltas. nes abelis, ir nemato, arba apsimeta kad nemato, kad jo moteris viską neša. ar jam negėda? gėda, bet išmoko pavirst vaiku, spaudo klavišais, apsimeta visišku infantilu, nežina, nematau kas vyksta, kad moteris jau ir mam patapus, ir šeimos maitintoja...nu ir ką. ABU KALTI. TAI KAM AUTORĘ PULT VIENĄ??
Papildyta:QUOTE(mot99 @ 2009 10 15, 13:52)
visada bus noras situacija nusviesti sau palankia linkme.
nu gerai. tai kokia anot jūsų būtų situacija, kuri tikrai leistų mums be sąžinės graužimo jai pritart? jei ją pjaus, muš - vistiek sakysit kad nu nu nieko sau, mes turim jai pritart? mes, deja, neišgirdom vyrikšosios pusės....
tai gal temų ir SM forumo kurt neapsimoka???...juk viskas neobjektyvu...kiek temų VIENPUSIŲ SUKURTA....
objeKtyvumas toks kaip -neegzistuoja. kiekviena pusės jausis įskaudinta. tame ir santykių grožis, problema, tragedija, bei varomasis principas.
Papildyta:QUOTE(liute @ 2009 10 15, 13:50)
Aš netikiu, jog mylintis žmoną vyras, nesuprastų konkretaus prašymo: "man sunku grįžus iš darbo dar ir tvarkytis, blogai jaučiuos kai turiu ir darbe ir namie dirbti. Ar gali pasitvarkyt."
Manau viskas ko reikia yra tiesiog pasakyti.
deja deja...jūs puikiai žinot, nesate naivi...kad visos prob taip išsispręstų...atėjei, susėdai, SUSITAREI...deja, santykiai toks dalykas, kad susiduria kiekvieno pasąmoninės žaizdos, principai ir dar gala žino kas. juk moterys, kurdamos temas, pradeda taip: jau viskas išbandyta, kiek kartų kalbėta, prašyta, ir gražiuoju....niekas gi netyli ir nešaukia pradžioje, bando kalbėtis, kažkurį laiką, po pokalbių, prašymai pildomi.... o po to, vėl viskas į įprastas vėžes...

o ką ne??/ ir su vaikais tas pats. jau, rodos, tareisi ir visa kita...todėl nesitariu, o visąlaik kalbuosi ir kiekviena diena turi būti tarytum nauja. meilės už vakar nėr, kaip sakoma. gal žiauru, bet taip yr. nepasakysi, mylėjau vakar, sakiau myliu vakar. ne, meilė turi būt nuolat. lygiagrečiai, ir sužeidimai , žaizdos slenka nuolat. atrodo, sąmoningai , vyras gali girdėti ir žinoti žmonos lūkesčius, bet vat, pasąmoningai elgsis kitaip. tokia ta žmogiškoji psichologija. ir kol kiekvienas su savim neišmoksta giliai padirbėti, veltui karia lūkesčius ant kito.
kita vertus, jei stengies nekarti lūkesčių ant kito, pati kiek įmanoma viską darai,stengies nevirs niurnančia būtybe, o kitas žiūrėk vistiek sėdi, drybso ir JAM GERAI-tuomet psichologai sako: vistiek laukia dvi išeitys: arba protingas vyras, matydamas, kaip keičiasi žmona, -keisis PATS(Į GERĄ PUSĘ.) ARBA: pasikeis gyvenimas. t.y. vyras nebenorės/žmona nebenorės būt toliau su žmogum, kuriam geriausia mirinėt vietoje visą gyvenimą.