QUOTE(sena pažįstama @ 2009 10 16, 09:14)
Hm, kaip tai nieko vertas?

As pazistu ta pati zmogu, kuris elgiasi lygiai taip pat, bet atsiliepimai apie ji skirtingi: apie mano MB pirma zmona sake, kad liurbis, lodaris, nenori keistis, nemegsta baliavoti, niekur nenori iseiti ir panasiai. As gi sakau:tai nuostabiausias vyras, sutiktas mano gyvenime, tai be galo mylintis vaikus, vertinantis seima kaip vertybe, negeriantis, nerukantis, per bobas ir per balius nelakstantis.
Taigi, vienas zmogus, o nuomones, su juo gyvenusiu, dvi. Ir visai priesingos. Kodel?

Kur suo pakastas? Gal tiesiog susitiko ne tie zmones?
dieve mano...matomai, susivokė jūsų vyras po skyrybų, permąstė...jei protingas buvo, pasimokė iš savo klaidų. juk ir pas vyriškius esti proto. ir netgi...išminties.
Papildyta:
QUOTE(artitoli @ 2009 10 16, 07:02)
1. Kažkada jo su didele nuoskauda ir priekaištu perklausiau: "O jei aš tiek daug dėl tavęs gero nedaryčiau, kaip manai, ar mes būtume kartu?". Spėkit, ką jis atsakė? "Gal dėl to, kad tu tiek daug gero darai, mes ir esame kartu?"

Taip, suprantu, kartais būna skaudu, kai neįvertina to, ką darai, bet ar darai dėl to, kad įvertintų, ar dėl šeimos ir dėl to, kad norisi daryti gera?
2.Grįžtam prie to paties - j
ei nesinori stengtis dėl šeimos, tai kam iš viso kurti šeimą? Juk tiek kalbama, kad šeima be pastangų neišsilaiko. Taip, ilgainiui jei pastangos dėl šeimos tampa vienpusėmis, moteris perdega ir šeima gali žlugti.
3.
Ir dar. Jūsų, zuzu, požiūryje aš pasigendu vienos esminės detalės, kuri be galo svarbi kalbant apie šeimą - priimk savo partnerį tokį, koks jis yra. Tai yra visiška banalybė,
1. nu žiauriai pasakyta...užjaučiu jus....kaip jis galėjo, aš rimtai. kažkada gyvenime pats gaus gerokai per galvą moraline prasme. gal atsibus.
2. va būtent aš tą patį ir sakau. kažkas čia nuolat rašinėja: jei perdegi, pavargsti-tavo bėdos. ko puoli vyrą, ko prašai jo pagalbos, ko isterikuoji? bet negi būsim autistai, negi koldūną valgysim paskirai??... užtat, taip ir gaunasi. atiduodi save, o...atgalinio ryšio nėr. net Jėzus verkė susidūręs su žmonių šaltumu, abejingumu. o mes-tuo labiau palūžtame kaip šiaudeliai(čia apie tuos/tas, kurios palaimingai sėdi aukos sindrome iki šiol.)
3. na aš neminiu šios frazės, bet realiai ja gyvenu. pastaruosius metus neminiu todėl, kad manau, ji daug suteikia neteisingų mums interpretacijų. pvz, priimk kitą toks koks yra- nu ir davai, moteris viską priima, smurtą, pažeminimus. artitoli, tieisog patirtis...ir nutilau. kaip tik esu tokioj stadijoj kai žiūri į drauges, tokias visas krikščiones gerietes ir neatsistebiu kaip jos leidžiasi "skuruduojamos"....taigi, siaubiakas kažkoks, net filmų nereik žiūrėt...ai, kam tie blogi pavyzdžiai...todėl manau kad daugeliui verta paskaityti knygą "Kai moteris myli per stipriai". ir nereik meilės kitam maišyti su bet kokio smurto toleravimu, ir tt. numirs kažkuri iš tavo draugių, suprasi.