QUOTE(divėja @ 2009 11 05, 21:06)
Skaiciau straipsni "Nepaluzusi" zurnale "Tavo vaikas" ir verkiau...siurpuliukas begioju kunu... kokia tu gera! tu saunuole! padejai mamytei issaugoti dvynukes.Kaip smagu matyti ta mamyte laiminga ir vis dekojancia tau uz pagalba.
Straipsniukas neatspindi net mazytes dalytes, kas vyko tuo metu.. O pagyru nenusipelnau, nes jei ne mamytes noras ir ryztas, tai jokia pagalba nebutu padejusi.. Ji pati kovojo uz savo mergytes.. Ir is tiesu buvo neramu ir man, nors stengiausi neparodyti nerimo.. realiai tai turejom tik informacija, kad tokios operacijos padeda, bet niekad gyvai nebuvom mate moters, kuriai butu padeje, be to lietuviai gydytojai netikejo ta operacija, nors ji jau egzistuoja daugiau kaip 20 metu.. o dabar, po tos operacijos, jau buvo atlikta dar viena sekminga operacija vienai moteriai, kuri dziaugias dviem nuostabiais jau gimusiais berniukais.. O siuo metu sprendziasi likimas kitos mamytes Vokietijoj, kuriai ka tik atlikta operacija ir dabar priklausys ar vaikiukai gerai adaptuosis prie nauju salygu po operacijos.. Sios dienos lemiamos ir labai reikia palaikymo mintimis ir sirdimi.. Bet dabar prie stebuklu prisideda Lina, uz ka esu be galo dekinga.. Gal skambes savanaudiskai, bet Lina padejo ir man, nes jai padedama bandziau ispirkti kalte pries save, kad savo mergyciu taip ir neissaugojau, nors galejau..
o as siandien is gydytojos.. Mano burbulis jau sveria apie 1 kg. Tik tiek, kad pas ja negimdysiu, nes ji laukiasi ir pereina dirbti i kita ligonine, kuri yra kitam mieste, kuriam gyvena jos seimyna.. tai truputi nuliudau, nes taip norejau pas ja likti.. Ji tokia uzjaucianti ir supratinga.. ir per si vizita pasake, kad jei ji liktu toliau dirbti sioj ligoninej, tai nuo 34 savaiciu mane priziuretu kas savaite, kad man psichologiskai lengviau butu isgyventi ta sunku laikotarpi, nes mergyciu netekau po 34 savaites..