Besika, kiek tau teko iskenteti

Dziaugiuosi, kad viskas eina i geraja puse, kad tu suvoki savo priepuolius ir puikiai su jais tvarkaisi, taip ir toliau laikykis.
Man pries kelis metus irgi buvo toks juodas periodas, daugiau kaip puse metu istisai kazkas is artimuju gulejo ligoninese, atrode, kad jau kitaip ir nebus. Paaiskejo, kad mamai reikia daryti sirdies operacija, o jai jau buvo 76m . Galvojau, kad ne uz ka nesutiks, o tokiu atveju lauke labai kankinanti mirtis

Bet mama is karto sutiko, o atliko operacija tik is trecio karto. Na, viskas sekmingai, issiunte i reabilitacija, grizo. Po keliu dienu avarijoje zuvo mano zentas, dukra liko su kudikiu ant ranku, su banko paskola ir neirengtu namu (buvo tik sienos ir stogas). Dar po 2 savaiciu ju vaikas atsidure reanimacijoj su neaiskia diagnoze. Isivaizduokit, skambina jai i darba is darzelio: Tavo vaikas mirsta! Jinai dirbo uzmiesty, o buvo pats piko laikas, greitosios sulaukt be sansu. Visa laime, atsirado tuo metu protingas kito vaiko tetis(labai jam dekingi), ciupo ir tiesiai i ligonine, vaikas liko gyvas.
Po menesio pablogejo tecio sveikata, pagulde i ligonine- vezys. Sake, pagyvens 5-6 men, bet po savaites mire. Palaidojom teti, mama kaime liko viena. As pasilikau su ja kuriam laikui, kita diena skambina vyras- musu jauniausiai dukrai blogai, kviete greitaja. Lekiu i Vilniu, per pazistamus pavyksta paguldyt i ligonine, paaiskejo- kraujo uzkretimas. Issikapstem! Po to ir islipom is tos bedu virtines.
Laikykites, paverkit, pasiguoskit, pasidalinkit rupesciais ir tikekit, kad ateis geresnes dienos