Kad galėčiau neiti į darbą ir ją paslaugyti daugiau... Net dukra sako, kad man ramiau, kai aš, o ne ji močiutę paguldo... Vakarais kol "nusigaunam" iki tualeto, pašildau kaldrą ir naktinius prie radijatoriaus, įpilu pūslę, kad kojom būtų šilčiau, kad tik užmigtų... Tačiau nebežinau ką dar padaryti galiu - naktimis nemiega, keliasi, bando stotis, griūna, arba jei būna stipresnė, vaikšto... Migdomieji "verčia iš kojų"... Tada jau kasnakt nugriūna, tai dabar gyvenam be jų. Naktimis kelis sykius einu pas ją pažiūrėt ir vis randu nemiegančią... Jinai galvoja, kad aš medicinos seselė, kaskart padėkoja už patarnavimą... Stengiuosi būti stipri, ne visad pavyksta.
Juknele, kiek tavo mamytei metų?
Labas rytas,
stiprybės merginos
pas mus viskas tas pats-nieko nenori daryt, tai prižiūrinti moteris net užpakalį turi nuvalyt
ką pati puikiausiai gali atlikt. Nori dėmesio iki begalybės, kad už ją viskas daroma būtų ir t.t./ Žodžiu niekas nesikeičia pas mus.
Mano mamyte susirgo 56 metu. Dabar jai 65 metai. Guli sau visa grazi pataleliuose, sypsosi, kartais idemiai ziuri i akis ir bando kazka sakyti. As ja ant ranku nunesu i svetaine TV paziureti. Bet kartais po keliu dienu, o kartais nuo pusdienio pasedejimo atsiveria zirnio dydzio zaizdele ant uzpakalio. Nors istisai nesedi: paguldau tai ant vieno, tai ant kito sono.
Kai dar vaiksciojo, nakti irgi keliaudavo i tualeta. Bet tik 1 karta radau gulincia ant grindu. Daugiau visada tvarkingai grizdavo i lovele.
Labai dziaugiuosi, kad galiu ja slaugyti. Taip laiku mano vaikiukai gime, tai dar pusantru metu busiu vaiko prieziuros atostogose, po to bandysiu kazko imtis, kad galeciau namuose dirbti.
Paix, taip susigraudinau, kai parasei kaip jai pataleli sildai
Tau reiketu su gydytoja pasikonsultuot del mamytes miegelio, nes tavo naktiniai kelimaisi tave labai nualins. Zinau ta jausma. O tau juk dirbti reikia. Jau nekalbu apie emocine busena. Sunku visai seimai.
Papildyta:
Aciu, butinai paskaitinesiu.
Kai dar vaiksciojo, nakti irgi keliaudavo i tualeta. Bet tik 1 karta radau gulincia ant grindu. Daugiau visada tvarkingai grizdavo i lovele.
Labai dziaugiuosi, kad galiu ja slaugyti. Taip laiku mano vaikiukai gime, tai dar pusantru metu busiu vaiko prieziuros atostogose, po to bandysiu kazko imtis, kad galeciau namuose dirbti.
Paix, taip susigraudinau, kai parasei kaip jai pataleli sildai
Tau reiketu su gydytoja pasikonsultuot del mamytes miegelio, nes tavo naktiniai kelimaisi tave labai nualins. Zinau ta jausma. O tau juk dirbti reikia. Jau nekalbu apie emocine busena. Sunku visai seimai. Papildyta:
QUOTE(kabarksta @ 2010 01 26, 13:25)
Aciu, butinai paskaitinesiu.
Manajai nebeįdomu niekas, nei televizorius, nei laikraščiai... TV pas ją kambary, bet jei įjungiam, už 5 min jinai jį išjungia. O taip nesenai rodos buvo tos "komendanto valandos" namie, kai mama visus serialus žiūrėdavo iš eilės, sekdavo juos irtai jos šventas laikas būdavo, kai krūva laikraščių sakydavom, o ji stovėdavo prie lango ir laukdavo, kada ta laiškanešė ateis... Ji iki 85 metų virė mums valgyt, namus prižiūrėjo,kad ir uždėdavau mašiną skalbinių ryte, o vakare rasdavau jau sulygintus... belikdavo į spintą susidėti 
Visi stebėjosi jos sveikata ir energija.Tačiau tas nelemtas insultas ir po 3 savaičių ligoninės viską apvertė... Grįžom iš ten jau visai kitokie. Pradžioj naiviai tikėjom, kad atsistatys, deja, kuo tolyn tuo viskas žemyn. paskutinis pusmetis iš viso labai jaučias pablogėjimas.
kas dėl naktinio kėlimosi ir miego, tai išrašė neurologė vaistų, bet nuo jų net pusės dozės ji nebepasikelia, stojasi ir griūna... Jau geriau be jų... O kas dėl manęs - ištempsiu, kaip Alan sako, mes stiprios ir privalom išvargt savo vargelį. Gaila, kad tik negaliu daugiau laiko skirt, nes šiuo metu mano darbas labai svarbus šeimai...
kabarksta, ačiū už nuorodą, jau įlindau ir pabandžiau pasiieškot pagalbos...
Visi stebėjosi jos sveikata ir energija.Tačiau tas nelemtas insultas ir po 3 savaičių ligoninės viską apvertė... Grįžom iš ten jau visai kitokie. Pradžioj naiviai tikėjom, kad atsistatys, deja, kuo tolyn tuo viskas žemyn. paskutinis pusmetis iš viso labai jaučias pablogėjimas.kas dėl naktinio kėlimosi ir miego, tai išrašė neurologė vaistų, bet nuo jų net pusės dozės ji nebepasikelia, stojasi ir griūna... Jau geriau be jų... O kas dėl manęs - ištempsiu, kaip Alan sako, mes stiprios ir privalom išvargt savo vargelį. Gaila, kad tik negaliu daugiau laiko skirt, nes šiuo metu mano darbas labai svarbus šeimai...
kabarksta, ačiū už nuorodą, jau įlindau ir pabandžiau pasiieškot pagalbos...
Prisimenu, po to vieno karto, kai radau ja nakti parkritusia savo kambaryje ant grindu, pradejau miegoti kartu su ja. Aisku, vyras nebuvo suzavetas 
. Nors lova vienviete, apsikabindavau, prisiglausdavau ir miegodavau. Nakti n kartu keldavausi, lydedavau ja i tualeta. Kadangi realiai dauguma atejimu budavo be rezultatu, tai kartais prasydavau: "dar truputi pamiegam ir tada eisim..." Po keliu menesiu miegodavau tik puse nakties, dar po kurio laiko apsiribojau naktiniu lankymu.
Kai jau pradejo maziau vaikscioti (jau naudojom pampersus), prie lovos priklodavau daug kaldru ir dar uzstumdavau foteli.
Stai tik keli mano potyriai del miego trukumo: Dirbau megstama darba. Miegodavau po 2-4 val. per para. Vaziuodama i darba (gyvenu uzmiestyje) pradejau matyti i zmones panasius seselius, ruka ant kelio (privaziavus nebudavo nei zmoniu, nei ruko), stovedama kamsciuose uz vairo pradedavau "issijungineti". Baigesi tuo, kad pakeiciau darba i kita, kur darbas prasidedavo ne 8, o 9 valanda. Vakare prarasdavau 1 val., bet kazkaip tai padejo.
Paix, butinai gerk vitaminus, nors ir sunku, susirask kokiu nors gyvenimo dziaugsmu.
Beje, vilnietems galiu drasiai rekomenduoti Fabijoniskiu dienos centra.
. Nors lova vienviete, apsikabindavau, prisiglausdavau ir miegodavau. Nakti n kartu keldavausi, lydedavau ja i tualeta. Kadangi realiai dauguma atejimu budavo be rezultatu, tai kartais prasydavau: "dar truputi pamiegam ir tada eisim..." Po keliu menesiu miegodavau tik puse nakties, dar po kurio laiko apsiribojau naktiniu lankymu. Kai jau pradejo maziau vaikscioti (jau naudojom pampersus), prie lovos priklodavau daug kaldru ir dar uzstumdavau foteli.
Stai tik keli mano potyriai del miego trukumo: Dirbau megstama darba. Miegodavau po 2-4 val. per para. Vaziuodama i darba (gyvenu uzmiestyje) pradejau matyti i zmones panasius seselius, ruka ant kelio (privaziavus nebudavo nei zmoniu, nei ruko), stovedama kamsciuose uz vairo pradedavau "issijungineti". Baigesi tuo, kad pakeiciau darba i kita, kur darbas prasidedavo ne 8, o 9 valanda. Vakare prarasdavau 1 val., bet kazkaip tai padejo.
Paix, butinai gerk vitaminus, nors ir sunku, susirask kokiu nors gyvenimo dziaugsmu.
Beje, vilnietems galiu drasiai rekomenduoti Fabijoniskiu dienos centra.
QUOTE(waja28 @ 2010 01 21, 23:15)
Taigi,kai tos bedos apseda,tai isvis pradedu bijot gyvent,bijot rytojaus,nes jau neramu kas bus toliau.Kas sekantis.vyrui taippat neisgydoma liga-tai yra letine uzdegimine stuburo liga.serga ja jau ne pirmus metus.ir prie to dar sia sav. kai lankes pas gydytoja tai sake kad klubo sanarys bus greiciausiai isejes.nes paskutiniu metu eme sunkiai vaiksciot,istisai nuskausminancius geria.
labai gerai tave suprantu...perejus per visa ta esu ir as-mamos mirtis,vyro sunki-nepagydoma liga-inkstu nepakankamumas-dializes...persodinimas...vaikp irgi-paveldima liga su inkstais,2 metuku nustate -inksto vandene-hidronefroze,reik salint viena inksta...rekiau,kaukiau-vos i psichuske neisveze,bet neleidau inksto salinti-tai nors ir labai mazai vilties buvo-perejau didziuli kosmara-3nesekmingi bandymai,is ketvirto-pavyko ivesti ...nu nepamenu,kaip tai vadinasi-bet is inksto-buvo tiesiai isvesta slangele-ir slapimas tekejo i maiseli-ir taip-3men,po to lauke sudetinga inksto slapimo kanalo operacija....isgyvenau ir tai,nes inksto veikla atsistate 
,60procentu-tada gyd,ryzosi operuoti,bet garantiju-jokiu nedave...tuo pat metu dialiazavo vyra,po to ji operavo-persodino motinos inksta...IR VISA TAI-IVYKO-6MEN LAIKOTARPY-po motinos mirties....aisku,sunui viskas baigesi sekmingai,nors ir niekada tas inkstas neveiks 100proc,bet 50proc-veikia iki dabar-jam jau greit 16 metu
,vyrui-irgi-operacija pavyko,o man....BAIME-TAI JAU PATI PRADZIA,toliau-bus blogiau...prasides nerimas,panikos atakos...ir...duobe....juodai pavaziavo stogas-nuo viso to...iki siol gydausi depresija,nerimo-baimes,panikos priepolius...iki siol vargina panikos priepoliai,nors ir vaistus geriu,ismokau pajausti artejancias panikos atakas-ir jas valdyti,o juk jausmas-atrodo-truksta oro,stoja sirdis,svaigsta galva...alpsti.nukrecia nepaaiskinamas drebulyysir atsigauni.ir vel viskas gerai.bet tai-gali nutikti bet kur-kad ir parduotuvej,gatvej,vairuojant...gerai,kai yra salia,arba,pajutusi tai-speji isikibti i koki stulpa ar i siena ,kampa koki atsiremti...o kitaip-tiesiog-susmingi ant zemes...
jokiu ligu-esu visiskai sveika-bet-tai-ilgalaikio streso pasekmes....
dabar,jau po tiek metu,siaip ne taip kapstausi ir sekasi neblogai.
SVARBIAUSIA-ATPAZINK SIMPTOMUS,KREIPKIS I GYDYT-nes,jei apleisi-viskas eis tik blogyn. patikek.ir,jei tai domina tave,parasyk man i az,atsiusiu tau si bei ta pasiskaitymui...
QUOTE(Paix @ 2010 01 26, 13:00)
kas dėl naktinio kėlimosi ir miego, tai išrašė neurologė vaistų, bet nuo jų net pusės dozės ji nebepasikelia, stojasi ir griūna... Jau geriau be jų...
Gal galima pabandyt kitus, juk jie nevienodai veikia, gal atitaikytų tinkamus. Sunkus toks gyvenimas be poilsio, ypač slaugančiąjam.
QUOTE(Juknele @ 2010 01 26, 15:15)
Paix, butinai gerk vitaminus, nors ir sunku, susirask kokiu nors gyvenimo dziaugsmu.
Tai va stengiuosi visaip, laikausi. Su drauge, kuri slaugo 92 metų vienišą tetą, sutarėm tik pozityviai kalbėt, ale kai naktį pabundu, nu nors kauk... niekuom neberandu kuom džiaugtis. Pykstuosi su savim, bet kitą naktį vėl juodos mintys
QUOTE(Una Li @ 2010 01 27, 12:24)
Gal galima pabandyt kitus, juk jie nevienodai veikia, gal atitaikytų tinkamus. Sunkus toks gyvenimas be poilsio, ypač slaugančiąjam.
jau išbandėm dvejis. Psichiatrė sako, kad visi jie verčia iš kojų... vakar niekaip nėjo paguldyt, nesigula nors tu ką... Galiausi visa pikta ėmė sakyt, ko čia ją mama vadinu, juk ji man ne mama... Tai kone per jėgą aprengaiu naktinius, paguldžiau... Naktį dusyk buvau nuėjus, abu sykius radau nemiegančią... Užtat širyt akių neatmerkia ir miegos visą dieną
QUOTE(Paix @ 2010 01 27, 12:35)
Su drauge, kuri slaugo 92 metų vienišą tetą, sutarėm tik pozityviai kalbėt, ale kai naktį pabundu, nu nors kauk... niekuom neberandu kuom džiaugtis.
jau išbandėm dvejis. Psichiatrė sako, kad visi jie verčia iš kojų...
jau išbandėm dvejis. Psichiatrė sako, kad visi jie verčia iš kojų...
Kartais ir pakaukt reikia - po to kuriam laikui pasidaro geriau
. O džiaugtis gali tuo, kad ne tave slaugo, o tu slaugai - būna ir kitaip . Žolelių preparatus jau turbūt esat išbandę?
o mano mociute-tai miega-istysai-ar diena-ar naktis....be jokiu vaistu...bet juk reikia pampersa pakeist,apiplaut-tai net nebandyk prisiliesti- varo lauk iskarto,ir barasi,nesvarbu,ar gydytoja,ar slauge.ar as.visos mes beprotes,durnes,nes neleidziam jai pailseti o ji-miega ir miega istysai...as suprantu,kad tai-liga-bet ji to nepripazysta-ir kolioja-kad jai ne minutes ramiai pamiegot neduodam...nors kad ir bandom prikelti-tik kas antra para...
varo lauk iskarto,ir barasi,nesvarbu,ar gydytoja,ar slauge.ar as.visos mes beprotes,durnes,nes neleidziam jai pailseti o ji-miega ir miega istysai...as suprantu,kad tai-liga-bet ji to nepripazysta-ir kolioja-kad jai ne minutes ramiai pamiegot neduodam...nors kad ir bandom prikelti-tik kas antra para...
QUOTE(Una Li @ 2010 01 27, 12:45)
Kartais ir pakaukt reikia - po to kuriam laikui pasidaro geriau . O džiaugtis gali tuo, kad ne tave slaugo, o tu slaugai - būna ir kitaip .
Žolelių preparatus jau turbūt esat išbandę?
. O džiaugtis gali tuo, kad ne tave slaugo, o tu slaugai - būna ir kitaip . Žolelių preparatus jau turbūt esat išbandę?
Tai va ir pakaukiau vakar... nuo dūšios...
O gal gali parašyti kokius? Pati homeopatinius raminamus čiulpiu, o mamai dabar be raminamo tiapridalio tai tik valerijono tabletytes duodu. Bromozepamą išbandėm, lorafeną irgi...
