Turto įsigijimas/Turto pardavimas

yra tema, man rodos vadinasi "ieškau advokato". ten užklausk, gal kas galės patart, o gal ten jau rasi kokią rekomendaciją. aš, deja, negaliu nieko parekomenduot

sveiki,
Perskaiciau daug komentaru, bet atsakymo i savo klausima neradau.
Planuojam pirkti zemes sklypa uzmiestyje 60 aru.Paskirtis zemes ukio. Ar butu galima ten statyti sau nama?Pardavejas aiskino, kad tas sklypas iregistruotas kaip ukininkavimui ir leidimus statybai jis isims, tipo leidimas galioja 10 metu. Kiek teko dometis, tai zemes paskirties keitimas sustabdytas.Ar sumokeje pinigus neliksim apgauti del tu statybu?
Aciu jei galesit atsakyti.

galima statyt namą, jei yra suformuota vieta ūkininko sodybai, jei nėra galima kreiptis į atitinkamas institucijas, kad suformuotų, arba galima keisti sklypo paskirtį. aišku kiekvienu atveju yra tam tikrų niuansų. siūlau pasikonsultuot su arcitektais, arba tiesiog užeit pasiklaust į savivaldybės architektūros skyrių ir jie tiksliausiai galės paaiškint galimybes.

Perkame butą, imdami paskolą. Kyla klausimų:
1. Ar nekils problemų su kaimynais. Kadangi jie (4 butai kartu) atsijungė nuo centralizuoto šildymo ir statosi kieto kuro krosnį, butams šldyti. Statybos vyksta dabar. Jie buvo sutarę, kad mokės lygiom dalim, pasirašė kažkokius dokumentus, kad galėtų pradėti statybas, kokius tiksliai nežinau. Dabar buto pardavėjai nebemoka tos dalies. Mes taip pat nemokame, nes žodiškai buvo sutarta, kad jie nenuleidžia buto kainos, nes reikia mokėti už statomą krosnį. Kaimynai praradę viltį sakė tą dalį sumokės patys. Ar gali jie iš mūsų išreikalauti vėliau tą skolos dalį? Ar sudarnat pirkimo pardavimo sutartį pas notarą, mes galime įtraukti kokį tai punktą, apsidraudimui? Notaras sakė, kad reikalaus pažymų dėl skolų tik iš komunalininkų, šilumos tiekėjų ir vandentiekio įmonės. Ar tio pakanka?
2. Aš su vaiku esu registruota pas tėvus, vyras pas uošvius. Ar įkeičiant butą paskolai gauti, reikės teismo sprendimo, dėl nepilnamečių vaikų apgyvendinimo, ar kaip ten vadinasi?

daug kas priklauso nuo to, kas pasirašyta tuose dokumentuose, tikrai negaliu atsakyt į šį klausimą nemačiusi visų dokumentų, bet manau, kad galite turėti problemų, nes tokių dalykų paparastai niekas nedaro be sutarties.
aišku sudarant sutartį būtinai įtraukite punktą apsidraudimui.
o dėl buto įkeitimo dabar tiksliai nepasakysiu, tėvam tai būtinai reiktų gauti teismo sprendimą, o ar reikia seneliam dar turiu pasitikslint.

Mes triju asmenu seima (as,mama ir tevas) gyvename 2 kambariu bute. Tevas geria jau daug metu ir vis santazuoja mus kad parduos buta be musu ir mus isvarys arba nemokes mokesciu komunal. ir ateis antstoliai.Taigi,ar gali jis be musu su mama sutikimo aprduoti buta ar kazka su juo dar padaryti??
Aciu

jei tu dar nepilnametė, tai negalės be teismo sprendimo parduot, o jei pilnametė, tai vistiek, be tavo mamos sutikimo negalės, nebent tas butas butų įformintas kaip jo asmeninis turtas, bet nemanau, kad taip būtų.

Kiek supratau, čia viskas apie valstybinę žemę, o mes norėtumėm pirkti išprivataus asmens

atsiprašau per darbus visai pamečiau galvą:

NEKILNOJAMOJO DAIKTO PIRKIMO-PARDAVIMO SUTARTYS

6.392 straipsnis. Taikymo ribos
1. Šio skirsnio normos taikomos žemės, pastatų, gyvenamųjų
namų, butų ir kitokių nekilnojamųjų daiktų pirkimui-pardavimui.
2. Šio skirsnio normos taikomos įmonių pirkimui-pardavimui
tiek, kiek šio skyriaus devintojo skirsnio normos (6.402-6.410
straipsniai) nenustato ko kita.

6.393 straipsnis. Sutarties forma
1. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti
notarinės formos.
2. Formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro
negaliojančią.
3. Prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo-
pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines
pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka
įregistruota viešame registre.
4. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina
nuo daikto perdavimo. Šis faktas turi būti įformintas šio kodekso
6.398 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu viena šalis vengia
įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, tai kitos šalies
prašymu teismas gali priimti sprendimą dėl sutarties
įregistravimo. Šiuo atveju sutartis registruojama teismo
sprendimo pagrindu. Šalis, nepagrįstai vengusi įregistruoti
nuosavybės teisės perėjimą, turi atlyginti kitai šaliai dėl to
patirtus nuostolius.

6.394 straipsnis.Teisės į žemės sklypą
1. Pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto
pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą
daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse
nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima
ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį.
2. Jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra
parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkėjui
perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos
ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką numato sutartis.
Sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą,
negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, - yra
negaliojanti.
3. Jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo,
kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis
gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju,
jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms
to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis
daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama
žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo
daikto pardavėjas.

6.395 straipsnis. Teisės į nekilnojamąjį daiktą parduodant
žemės sklypą
1. Parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių,
įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti
aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis
klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į
parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius,
sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui.
2. Jeigu žemės sklypas, kuriame yra pardavėjui nuosavybės
teise priklausančių pastatų ar kitokių nekilnojamųjų daiktų,
parduodamas neperduodant pirkėjui nuosavybės teisės į tuos
nekilnojamuosius daiktus, tai pardavėjui paliekama teisė naudotis
ta žemės sklypo dalimi, kurią užima nekilnojamieji daiktai ir
kuri yra būtina jų naudojimui užstatymo ar kitokia pirkimo-
pardavimo sutartyje numatyta teise ir sąlygomis.
3. Jeigu pirkimo-pardavimo sutartyje pardavėjo teisė
naudotis žemės sklypo dalimi ir jos sąlygos neaptartos, tai
pardavėjui nustatomas servitutas į tą žemės sklypo dalį, kurią
užima nekilnojamasis daiktas ir kuri būtina jo naudojimui pagal
jo paskirtį.

6.396 straipsnis. Sutarties dalykas
1. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje privalo
būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas
privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to
daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo
nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte.
2. Jeigu sutartyje šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų
nėra, tai sutartis negali būti notaro tvirtinama, o patvirtinta -
negalioja.

6.397 straipsnis. Kaina
1. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje privalo
būti nurodyta parduodamo nekilnojamojo daikto kaina. Šio kodekso
6.313 straipsnio 2-6 dalyse nustatytos taisyklės nekilnojamojojo
daikto pirkimo-pardavimo sutartims netaikomos. Jeigu kaina
sutartyje nenurodyta, sutartis laikoma nesudaryta.
2. Kai parduodamas žemės sklypas, į jo kainą įeina ir jame
esančių pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ir kitokių objektų
kaina, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis.
3. Jeigu nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje
nurodyta tik daikto ploto ar kitokio jo dydžio vieneto kaina, tai
viso daikto kaina nustatoma pagal faktišką pirkėjui perduodamo
nekilnojamojo daikto dydį.

6.398 straipsnis. Daikto perdavimas
1. Nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas turi būti
įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo-perdavimo
aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu.
2. Jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, pardavėjo
prievolė perduoti nekilnojamąjį daiktą laikoma įvykdyta nuo
daikto perdavimo pirkėjui ir atitinkamo dokumento apie jo
perdavimą pasirašymo.
3. Jeigu viena sutarties šalis vengia pasirašyti sutartyje
nurodytą perdavimo dokumentą, laikoma, kad pirkėjas atsisako
priimti, o pardavėjas atsisako perduoti daiktą.
4. Aplinkybė, kad pirkėjas priėmė pirkimo-pardavimo
sutarties sąlygų neatitinkantį nekilnojamąjį daiktą, nėra
pagrindas atleisti pardavėją nuo atsakomybės už netinkamą
sutarties įvykdymą net ir tais atvejais, kai toks neatitikimas
buvo aptartas nekilnojamojo daikto perdavimo dokumente.

6.399 straipsnis. Netinkamos kokybės daikto perdavimas
Jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį
pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos
šio kodekso 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę
reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu.

Dėkui už atsakymą.
Dar klausimėlis:
Mes perkame butą, jį įvertino antstoliai, ir nuo įvertintos sumos 70 proc. bankas mums duos paskolą. Banke sakė, kad ir pas notarą bus nurodyta vertintojų nustatyta suma. O realiai esame sulygę kitą sumą - mažesnę. Ar nekils problemų, jei notariškai viena suma apiforminama, o realiai bankas praveda vieną sumą, o grynais mes sumokame ne 30 proc. skirtumą, o mažiau>
Banke sakė, kad būna visada taip ir nekilo problemų

pas notarą bus įrašoma ir ta ir ta suma. kaip įvertino bankas ir už kiek perkat. nieko čia blogo.

Ačiū už atsakymą
Dabar nesijausiu kvailai, nieko nesuprasdama