Įkraunama...
Įkraunama...

Turto įsigijimas/Turto pardavimas

Kaip galima nupirkti tai ko nėra atmatuota blink.gif Taip tik kaime žmones parduoda šieną rolleyes.gif
Juk jei pirkot su visais dokumentais ten turi būti nurodyta kiek arų Jums priklauso, jei nesutampa kiti atmatavimai su dokumentiniais tikrai manau galima teikti ieškinį nes esate apgauti, o kokiu keliu tai gali pasakyti ten kokiam rajonui ta žeme priklauso reikia eiti į įstaigas, nes bet kuriuo atveju popierius teks susitvarkyti, na ir keliai tada Tavęs laukia...........

Žinau, kad kai mes pirkom nama su sklypu ten tiksliai buvo atžymėtos plane ribos mes aisku net ir nematavom pasitikim dokumentais, manau kitaip ir būti negali, manau iš kitos pusės jei jūs turite dokumentus kuiriuose norodyta kiek jums arų priklauso tiek turite ir reikalauti, kad atmatuotu, o gal tas žmogus kuris matuoja nori sau tuos 5 a. pasiimt wink.gif
Atsakyti
1. Jei ribojasi šalia jūsų sklypo dar niekam neatmatuota nepaskirta valstybinė žemė, galite prašyti matininko, kad jis pailgintų kurią nors liniją ant valtybinės žemės. Tada reiktų keisti plano metrus. Tai gali padaryt matininkas ar geodezinikas suderinęs su matininku.
2.Jei nėra šalia sklypo laisvos valstybinės žemės, matininkas gali duoti kitoje vietoje, tačiau buvęs sąvininkas turi rašyt prašymą dėl gavimo kitoje vietoje ar netgi skundą į rajono žemėtvarką, apskritį ar net seimo kontrolieriams. Arba prašyt kompensacijos pinigais už tuos 5a. Galit pabandyt ir jūs parašyt.
Kol žemė buvo neparduota, tai 100%garantuoju už abu punktus.
Atsakyti
QUOTE (mykolė @ 2004 10 17, 13:30)
Noriu paklausti, gal kas buvote su tokia problema susidūręs ar žino kaip išsisukti iš tokios padėties..:pirkome žemės ūkio paskirties 50a ploto sklypą (čia toks plotas dokumentuose, taip pat ir pirkimo sutartyje), bet pasirodo, jog realiai sklypo plotas siekia tik 45a.. sad.gif Problema ta, kad sklypas yra lygiagretainio formos, o matomai, matininkas, darydamas preliminarius jo išmatavimus, plotą skaičiavo kaip stačiakampio,paprasčiausiai sudaugindamas ilgį ir plotį (120mx41,5m) ir pažymėdamas 0,5ha doh.gif.Deja, lygiagretainio plotas skaičiuojamas kitaip, ir klaidos kaina-"dingę" 5a g.gif .Ar matininkas privalo atsakyti už klaidingą ploto paskaičiavimą?Aš nesitikiu, kad man kažkurioje kitoje vietoje "atrieks" tuos 5a, bet manyčiau,kad kažkokiu tai būdu turiu išsireikalauti bent tą pinigėlių skirtumą, kurį permokėjome?Įdomi būtų Jūsų nuomonė, kaip spręsti šitą klausimą.

Miela Mykole, pabandysiu su vyro pagalba (nes jis geodezininkas) tau padėti išspręsti šią problemą. Pradžiai jei gali atsakyk į šiuos klausimus:
1. Kokioje vietoje yra žemė (t.y. ar mieste, ar kaime)?
2. Ar yra iš vis daryti šio skypo geodeziniai matavimai (t.y. matavimo byla su sklypo kampų koordinačių žiniaraščiu)?
3. Jei turite bent kokį planą, kuriais metais jis darytas?
4. Ar sklypas yra užregistruotas registrų centre?
5. Ar gretimi sklypai yra matuoti geodeziškai?

Dėl šio reikalo pirmiausiai reikėtų kreiptis į miesto, ar rajono žemėtvarkos skyrių. Gal jūs pirkote sklypą, kuriam buvo atlikti tik preliminarūs matavimai, o ne geodeziniai. Preliminarūs planai nėra tikslūs ir juos daro valstybinių įstaigų žemėtvarkininkai.

Jei esi suinteresuota, atsakyk į šiuos klausimus, tada bandysim toliau, nes vyras sakė, kad šie klausimai, norint tau padėti, yra svarbūs. g.gif
Jei nori, gali parašyti į asmeninę.
Atsakyti

Na va, reikialinga teisininko konsultacija - jeigu galit, prasau padekit

Norejom isigyti dali nuosavos valdos, bet ten su popieriais netvarkoj buvo (zeme neatidalinta). Per metus savininkai isipareigojo susitvarkyti, tai nurodyta sutartyje, bet tos salygos neivykde. Matosi, kad ir nelabai stengiasi. Sutartis sudaryta su nekilnojamo turto agentura. Sumoketa 10 000. Jie turetu sumoketi 12 000 lt, jei salygos neivykdytu. Bet nemoka. Kokie turetu buti tolimesni veiksmai? Ar reikia samdytis advokata ir paduoti ieskini i teisma?
Atsakyti
nemėgstų komentuot sutarties jos nemačius. bet iš to ką sakai manau, kad jie turėtų sumokėt pinigus. kreipkitės į teisininką, kad iš pradžių surašytų pretenziją, gal nereiks nei teismo, kai gaus, tai ir sumokės, jei ne kreipsitės į teismą.
Atsakyti
Labai aciu, bandysim ieskoti teisininko.
Atsakyti
Sveikos,
Kadangi teisininke liepe skelbti savo klausimeli cia, tai ir skelbiu smile.gif
Situacija tokia: norime pirkti beveik 8 ha zemes ukio paskirties zemes, bet esam girdeje, kad jei isigyji daugiau nei 3 ha, reikia tureti ukininko pazymejima.
Klausimai:
1. Ar tai yra teisybe? (del ukininko pazym)
2. Ar galetume kaip nors issisukti be to pazymejimo, pvz.: zeme pirktume dalimis: as, vyras ir busimas vaikelis?
3. Jei nupirktume zeme ka tik gimusiam vaikui, ar nebutu kokiu nors nesklandumu, jei reiktu ja parduoti?

Dekoju uz atsakymus smile.gif
Atsakyti
Laba diena. Turime labai rimtu problemu tvarkant isigyto buto nuosavybes dokumentus.
Pirkome priklausanti bendrijai buta. Bendrija susikure pries 10 metu, pasieme is banko paskola namo statybai. Pirminiai bendrijos nariai, kuriems ir "priklause" veliau musu nupirktas butas, nesulauke namo statybos darbu pabaigos ir perleido teise i buta kitiems zmonems. Perleidimas buvo uzfiksuotas ir apiformintas tik bendrijos vidinese popieriuose, nes pagal bendrijos istatymus jos nariai turi teise priimti sprendima del senu nariu isbraukimo ir nauju priemino. Va is situ zmoniu, kurie nebuvo bankui sumokeje ne lito, mes ir isigyjome buta. T. y. isigijome mes ji pagal visus dokumentus is bendrijos, nes bendrija turiejo teise i sita nekilnojamaji turta, taigi viskas buvo sutvarkyta griežtai pagal bendrijos istatus. Sumokeje visas skolas bankui, gavome oficialu banko rasta kad mes nieko bankui neskolingi ir nuo siol esame sio buto savininkai. Nueje su visais dokumentais i registra, suzinojome tai kas mus sukrete: pasirodo, bendrijos istatai nieko neverti, nes mes registre esamame bendrijos nariu sarase neegzistuojam. Ten irasyti tik tie pirmi zmones, kurie net nesulauke namo statybu pabaigos.
Ka dabar mums patartumet daryt?
Zinau kad galima bandyt gauti is pirmuju nariu rasta, patvirtinta notaro, kad jie perleidzia mums visas teises i si buta. Bet nezinau ar regiastrui sito rasto pakaks..
Ar tiesiog ieskot teisininko ir spresti sia problemo teismo budu...
Labai prasau parasyti savo komentara. Kokias realiai teises i si buta mes dabar turim? Kodel bendrijos istatai yra visiskai ignoruojami?
Aciu uz atsakyma. smile.gif
Atsakyti
QUOTE(ilja @ 2005 01 07, 15:38)
Sveikos,
Kadangi teisininke liepe skelbti savo klausimeli cia, tai ir skelbiu smile.gif
Situacija tokia: norime pirkti beveik 8 ha zemes ukio paskirties zemes, bet esam girdeje, kad jei isigyji daugiau nei 3 ha, reikia tureti ukininko pazymejima.
Klausimai:
1. Ar tai yra teisybe? (del ukininko pazym)
2. Ar galetume kaip nors issisukti be to pazymejimo, pvz.: zeme pirktume dalimis: as, vyras ir busimas vaikelis?
3. Jei nupirktume zeme ka tik gimusiam vaikui, ar nebutu kokiu nors nesklandumu, jei reiktu ja parduoti?

Dekoju uz atsakymus smile.gif


įdėsiu žemės pirkimo taisykles:

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003 m. vasario 18 d. nutarimu
Nr. 236

Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 1538
(nuo 2004 m. gruodžio 8 d.)
(Žin., 2004, Nr. 175-6483) redakcija

VALSTYBINĖS ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS SKLYPŲ PARDAVIMO
TAISYKLĖS

1. Pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų
pardavimo taisykles (toliau vadinama - šios Taisyklės) Lietuvos
Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio
įstatymo (Žin., 1996, Nr. 64-1503; 2003, Nr. 34-1418) nustatyti
užsienio subjektai - užsieniečiai, kurie ne mažiau kaip 3 metus
Lietuvoje nuolat gyveno ir vertėsi žemės ūkio veikla, užsienio
juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos, įsteigę
Lietuvoje atstovybes ar filialus (toliau vadinama - asmenys),
gali įsigyti nuosavybėn kaimo gyvenamojoje vietovėje esančius
valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, suformuotus
pagal žemėvaldų projektus (planus) ar kitus teritorijų planavimo
dokumentus ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotus
Nekilnojamojo turto registre (toliau vadinama - žemės sklypai),
išskyrus mėgėjiško sodo teritorijoje esančius žemės sklypus.
Pagal šias Taisykles po 1995 m. birželio 1 d. miestams
priskirtose teritorijose esantys žemės sklypai gali būti
parduodami tik tuomet, jeigu jie yra įstatymų nustatyta tvarka
suteikti ir naudojami asmeniniam ūkiui.
2. Įstatymų nustatyta tvarka suteikti ir naudojami
asmeniniam ūkiui žemės sklypai parduodami tiems fiziniams
asmenims, kuriems jie buvo suteikti, išskyrus šių Taisyklių 6
punkte nurodytą atvejį.
3. Žemės reformos metu parduodami žemės sklypai
projektuojami pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo
(Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735) 10 straipsnyje
nustatytą eilę.
4. Pirmumo teisė pirkti žemės sklypą nustatyta Lietuvos
Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo
įstatymo (Žin., 2003, Nr. 15-600; 2004, Nr. 124-4490) 5
straipsnyje.
Kai tą patį žemės sklypą (išskyrus įstatymų nustatyta tvarka
suteiktus ir naudojamus asmeniniam ūkiui bei žemės ūkio veiklai
naudojamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingus
žemės sklypus) pageidauja pirkti keli vienodą pirmumo teisę
turintys asmenys, žemės sklypas šiems asmenims parduodamas
uždarojo aukciono būdu.
Kai nėra asmenų, turinčių pirmumo teisę pirkti valstybinę
žemės ūkio paskirties žemę, prašymų parduoti žemės sklypus
(išskyrus įstatymų nustatyta tvarka suteiktus ir naudojamus
asmeniniam ūkiui bei žemės ūkio veiklai naudojamiems statiniams
ir įrenginiams eksploatuoti reikalingus žemės sklypus), šie žemės
sklypai parduodami atvirojo aukciono būdu.
5. Valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijose
tarp privačių žemės sklypų įsiterpę žemės ūkio veiklai tinkami
naudoti ne didesni kaip 5 hektarų žemės sklypai privačion
nuosavybėn parduodami tik gretimų žemės sklypų savininkams. Jeigu
keli gretimų žemės sklypų savininkai pageidauja pirkti šį žemės
sklypą, žemės sklypas parduodamas jį nuomojančiam asmeniui, kuris
atitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės
įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnyje nustatytus
reikalavimus. Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keletas, žemės
sklypas parduodamas gretimų žemės sklypų savininkams uždarojo
aukciono būdu.
6. Jeigu asmuo mirė, teisę pirkti iš valstybės jo naudotą
asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Lietuvos Respublikos
civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) nustatyta tvarka.
Asmeninio ūkio naudotojo įpėdiniams, pagal anksčiau galiojusius
įstatymus neturėjusiems teisės šį žemės sklypą pirkti iš
valstybės, nustatytąja tvarka suteiktas ir paženklintas asmeninio
ūkio žemės sklypas parduodamas pagal šias Taisykles.
7. Mirus asmeniui, kuris už suteiktą ir naudojamą žemės
sklypą nustatytąja tvarka sumokėjo įmokas pinigais arba valstybės
vienkartinėmis išmokomis, teisę pirkti šį žemės sklypą įgyja
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka jo
įpėdiniai, kuriems įskaitoma suma, mirusiojo asmens sumokėta už
perkamą žemės sklypą.
8. Žemės sklypus parduoda ir valstybinės žemės pirkimo-
pardavimo sutartis pasirašo apskrities viršininkas arba jo
paskirtas apskrities viršininko administracijos darbuotojas.
Žemės sklypų pardavimą organizuoja apskrities viršininko
administracijos žemės tvarkymo departamento teritorinis
žemėtvarkos skyrius (toliau vadinama - žemėtvarkos skyrius).
Žemėtvarkos skyrius per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo
parduoti žemės sklypą ir šių Taisyklių 9.3-9.16 punktuose
nurodytų dokumentų gavimo dienos raštu informuoja prašymą
parduoti žemės sklypą pateikusį asmenį, ar bus rengiami
dokumentai pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. Jeigu atsisakoma
rengti dokumentus pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, nurodomi
atsisakymo motyvai.
Apskrities viršininko sprendimas parduoti žemės sklypą turi
būti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėvaldų
projekto (plano) ar kito teritorijų planavimo dokumento
patvirtinimo dienos.
9. Žemėtvarkos skyrius organizuoja žemės sklypo pardavimą,
turėdamas šiuos dokumentus:
9.1. žemėvaldų projektą (planą), patvirtinantį apskrities
viršininko įsakymą, kurio priede nurodytas projekte suformuoto
parduoti žemės sklypo numeris, plotas, jį pageidavusio pirkti
fizinio asmens vardas ir pavardė, gyvenamosios vietovės adresas,
asmens kodas, Lietuvos arba užsienio juridinio asmens ar kitos
užsienio organizacijos nesutrumpintas pavadinimas, kodas ir
buveinė;
9.2. žemėvaldų projekto (plano) rengėjo parengtą parduodamo
žemės sklypo planą ir šį žemės sklypą apibūdinančius kadastro
duomenis;
9.3. prašymą parduoti žemės sklypą. Jeigu žemės sklypą
pageidauja pirkti du ar daugiau asmenų bendrosios (dalinės,
jungtinės) nuosavybės teise, jie pateikia prašymą, pasirašytą
visų pirkėjų (arba vieno iš jų, turinčio notariškai patvirtintą
įgaliojimą atstovauti kitiems pirkėjams). Prašyme turi būti
nurodytas atsiskaitymo su valstybe už perkamą žemės sklypą būdas
- iš karto ar išsimokėtinai;
9.4. asmens tapatybę patvirtinančio dokumento įstatymų
nustatyta tvarka patvirtintą kopiją (kai žemės sklypą pageidauja
pirkti fizinis asmuo);
9.5. ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo arba žemės ūkio
išsilavinimo diplomo arba dokumento, patvirtinančio profesinį
pasirengimą ūkininkauti, išduoto pagal Ūkininko arba jo partnerio
(partnerių) profesinio pasirengimo ūkininkauti reikalavimus,
patvirtintus žemės ūkio ministro 2003 m. kovo 31 d. įsakymu Nr.
3D-131 (Žin., 2003, Nr. 33-1388), arba dokumentų, patvirtinančių
praktinio ūkininkavimo patirtį (tai pasėlių deklaracijų kopijos,
duomenys apie laikomus (laikytus) gyvulius, periodiškai parduotą
žemės ūkio produkciją, kiti su žemės ūkio veikla susiję
dokumentai), įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas (kai
fizinis asmuo pageidauja pirkti žemės sklypą pirmumo teise);
9.6. Lietuvos arba užsienio juridinio asmens ar kitos
užsienio organizacijos įregistravimo pažymėjimo arba jį
atitinkančio dokumento, patvirtinančio, kad Lietuvos arba
užsienio juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija įsteigti
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies
įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnyje nurodytoje
atitinkamoje užsienio valstybėje, įstatymų nustatyta tvarka
patvirtintą kopiją (kai žemės sklypą pageidauja pirkti Lietuvos
arba užsienio juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija);
9.7. Lietuvos arba užsienio juridinio asmens ar kitos
užsienio organizacijos paskutinių metų balansą ir pažymą apie
žemės ūkio veiklos subjekto pajamas per praėjusius kalendorinius
metus, sudarytą pagal Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies,
gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodiką, patvirtintą
žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 3D-66
(Žin., 2003, Nr. 22-936) (jeigu Lietuvos arba užsienio juridinis
asmuo ar kita užsienio organizacija pageidauja pirkti žemės
sklypą pirmumo teise);
9.8. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kuris yra ne
mažesnis kaip 1 hektaras ir kurį asmuo naudoja ne mažiau kaip
vienerius metus, plano ir pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto
registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį įstatymų
nustatyta tvarka patvirtintas kopijas arba žemės sklypo, kuris
yra ne mažesnis kaip 1 hektaras ir kurį asmuo naudoja ne mažiau
kaip vienerius metus, naudojimo teisę suteikiančių dokumentų
(žemės sklypo nuomos, panaudos ar kitais žemės sklypo naudojimo
teisę suteikiančiais pagrindais sudarytos sutarties) bei šio
žemės sklypo plano teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas
kopijas (kai asmuo pageidauja pirkti žemės sklypą pirmumo teise);
9.9. dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu
(jeigu šis sklypas jam buvo suteiktas naudotis);
9.10. statinių ir įrenginių, esančių žemės sklype, teisinio
registravimo dokumentus (kai asmuo pageidauja pirkti žemės ūkio
veiklai naudojamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti
reikalingą žemės sklypą);
9.11. paveldėjimo teisės liudijimą (kai žemės sklypą
pageidauja pirkti mirusio asmeninio ūkio naudotojo įpėdinis arba
asmens, kuris už suteiktą ir naudojamą žemės sklypą nustatytąja
tvarka sumokėjo įmokas pinigais ir (ar) valstybės vienkartinėmis
išmokomis, įpėdinis);
9.12. dokumentą, patvirtinantį, kad fizinis asmuo sumokėjo
už nustatytąja tvarka ir sąlygomis leistą pirkti žemės ūkio
paskirties žemės sklypą pinigais ir (ar) valstybės vienkartinėmis
išmokomis (kai fizinis asmuo yra sumokėjęs už nustatytąja tvarka
ir sąlygomis leistą pirkti žemės sklypą pagal mokėjimo
pranešimus);
9.13. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kuris ribojasi
su parduodamu žemės sklypu, plano ir pažymėjimo apie
Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises
į jį įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas (kai asmuo
pageidauja pirkti žemės sklypą pirmumo teise);
9.14. dokumentų, patvirtinančių teisėtą nuolatinį gyvenimą
pastaruosius 3 metus Lietuvos Respublikoje, įstatymų nustatyta
tvarka patvirtintas kopijas (kai žemės sklypą pageidauja pirkti
užsienietis);
9.15. dokumentų, patvirtinančių, kad užsienietis 3 metus
Lietuvoje vertėsi žemės ūkio veikla (tai pasėlių deklaracijų
kopijos, duomenys apie laikomus (laikytus) gyvulius, periodiškai
parduotą žemės ūkio produkciją, kiti su žemės ūkio veikla susiję
dokumentai), įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas (kai
žemės sklypą pageidauja pirkti užsienietis);
9.16. filialo arba atstovybės, kurią Lietuvoje įsteigė
užsienio juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija,
įregistravimo pažymėjimo įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą
kopiją (kai žemės sklypą pageidauja pirkti užsienio juridinis
asmuo ar kita užsienio organizacija).
10. Šių Taisyklių 9.3-9.16 punktuose nurodytus dokumentus
pateikia asmuo, pageidaujantis pirkti žemės sklypą.
Užsienio valstybėse išduoti užsienio juridinių asmenų ar
kitų užsienio organizacijų dokumentai turi būti legalizuoti pagal
Konsulinio dokumentų legalizavimo instrukciją, patvirtintą
Užsienio reikalų ministerijos 1997 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 39
(Žin., 1997, Nr. 78-2001), išskyrus dokumentus, patvirtintus
pažyma (Apostille), numatyta Konvencijoje dėl užsienio valstybėse
išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo (Žin., 1997, Nr. 68-
1699), t.y. 1961 metų Hagos konvencijoje, ir kitais Lietuvos
Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais.
11. Žemėtvarkos skyrius, gavęs šių Taisyklių 9 punkte
nurodytus dokumentus, per 20 darbo dienų atlieka šiuos darbus:
11.1. Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke
patikrina, ar asmeniui perkant žemės sklypą nebus viršytas
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnyje
nustatytas leistinas maksimalus galimos įsigyti iš valstybės
nuosavybėn (susigrąžintos natūra, perduotos, suteiktos
nuosavybėn, pirktos iš valstybės) žemės plotas ir Lietuvos
Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame
įstatyme įtvirtintas maksimalus įsigyjamos nuosavybės teise žemės
ūkio paskirties žemės plotas;
11.2. įregistruoja žemės sklypą Nekilnojamojo turto
registre;
11.3. parengia valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties
(šių Taisyklių 1 priedas) projektą.
12. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projekte
nurodoma:
12.1. žemės sklypo pardavėjas;
12.2. žemės sklypo pirkėjas;
12.3. perkamo žemės sklypo plotas (0,0001 hektaro tikslumu).
Jeigu žemės sklypą pageidauja pirkti du ar daugiau asmenų
bendrosios (dalinės, jungtinės) nuosavybės teise, nurodomas
kiekvienam asmeniui numatomos parduoti žemės sklypo dalies
plotas;
12.4. žemės sklypo kaina. Jeigu žemės sklypą pageidauja
pirkti du ar daugiau asmenų bendrosios (dalinės, jungtinės)
nuosavybės teise, nurodoma kiekvieno bendraturčio pageidaujamos
pirkti žemės sklypo dalies kaina;
12.5. atsiskaitymo už įsigytą žemės sklypą terminų sąlygos
ir kontrolė;
12.6. pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis,
naudojimo būdas ir (ar) pobūdis;
12.7. specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos;
12.8. žemės servitutai;
12.9. pirkėjo įsipareigojimai ir atsakomybė už jų nevykdymą,
sutarties įsigaliojimo terminas ir sąlygos;
12.10. pirkėjo pareiga už skolos likutį mokėti 5 procentus
metinių palūkanų ir tai, kad nustatytu laiku nesumokėjus metinės
skolos sumos ir palūkanų skaičiuojami delspinigiai - 0,05
procento privalomos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną;
12.11. pirkėjo pareiga savo lėšomis per 3 mėnesius nuo žemės
sklypo perdavimo dienos įregistruoti nuosavybės teisę į žemės
sklypą Nekilnojamojo turto registre;
12.12. kitos sąlygos ir apribojimai.
13. Jeigu žemės sklypą perka asmenys, pagal Lietuvos
Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį
įstatymą pasinaudodami pirmumo teise pirkti žemės sklypą,
valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projekte nurodoma,
kad teisę perleisti šį žemės sklypą kitiems asmenims arba keisti
pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį jie įgyja ne
anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo žemės sklypo perdavimo dienos.
Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projekte įrašoma
sąlyga, kad valstybė įgyja teisę atpirkti žemės sklypą, jeigu to
prašo asmuo, pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties
žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą pasinaudojęs pirmumo teise
įsigyti žemės sklypą, arba nustatoma, kad taip įsigytas žemės
sklypas naudojamas ne pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo
paskirtį.
14. Žemėtvarkos skyrius parengtą valstybinės žemės pirkimo-
pardavimo sutarties projektą per 20 darbo dienų suderina su
pirkėju, kuris raštu patvirtina, kad sutinka su perkamo žemės
sklypo kaina ir kitomis sutarties projekte išdėstytomis žemės
sklypo pirkimo sąlygomis.
Suderintą su pirkėju valstybinės žemės pirkimo-pardavimo
sutarties projektą (kartu su prašymu parduoti žemės sklypą),
parengtą žemės sklypo planą ir šių Taisyklių 9 punkte nurodytus
dokumentus žemėtvarkos skyrius per 20 darbo dienų pateikia
apskrities viršininkui.
Apskrities viršininkas per 10 darbo dienų nuo minėtųjų
dokumentų pateikimo priima sprendimą parduoti žemės sklypą arba
prašymo netenkinti, tai įformindamas įsakymu. Jeigu priimamas
sprendimas prašymo netenkinti, įsakyme išdėstomi šio sprendimo
motyvai ir nurodoma, kad įsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999,
Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) nustatyta tvarka. Jeigu priimamas
sprendimas žemės sklypą parduoti, įsakyme nurodoma, kad žemės
sklypą leidžiama parduoti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo
sutarties projekte nurodytomis sąlygomis (arba su atitinkamais tų
sąlygų papildymais ir pakeitimais).
15. Žemėtvarkos skyrius per 5 darbo dienas po apskrities
viršininko sprendimo parduoti žemės sklypą priėmimo praneša
pirkėjui, kad jis turi sumokėti valstybinės žemės pirkimo-
pardavimo sutarties projekte numatytą žemės sklypo kainą
sutartyje nurodytoje kredito įstaigoje (skyriuje, filiale), taip
pat nurodo sąskaitos numerį, sutarties pasirašymo vietą ir laiką
(iš anksto suderinęs tai su pirkėju).
16. Pirkėjas, sumokėjęs nurodytą sumą (arba jos dalį, jeigu
žemės sklypas perkamas išsimokėtinai), su dokumentu,
patvirtinančiu, kad nurodyta suma (arba jos dalis, jeigu žemės
sklypas perkamas išsimokėtinai) sumokėta, sutartu laiku atvyksta
į žemėtvarkos skyriaus pasiūlytą vietą pasirašyti valstybinės
žemės pirkimo-pardavimo sutarties.
Jeigu žemės sklypą perka du ar daugiau asmenų bendrosios
(dalinės, jungtinės) nuosavybės teise, valstybinės žemės
pirkimo-pardavimo sutartį pasirašo visi pirkėjai (arba vienas iš
jų, pateikęs notariškai patvirtintą įgaliojimą atstovauti kitiems
pirkėjams).
17. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį pasirašo
apskrities viršininkas arba jo paskirtas apskrities viršininko
administracijos darbuotojas. Ši sutartis tvirtinama notariškai.
Kartu su pasirašyta sutartimi pirkėjui įteikiamas žemės sklypo
planas. Jeigu žemės sklypą nusiperka du ar daugiau asmenų
bendrosios (dalinės, jungtinės) nuosavybės teise, po vieną
valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties egzempliorių
įteikiama kiekvienam asmeniui.
18. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo
išlaidos, įskaitant atlyginimą notarui, apmokamos pirkėjo
lėšomis.
19. Nuosavybės teisė į žemės sklypą pirkėjui pereina nuo
žemės sklypo perdavimo, o tai įforminama apskrities viršininko
arba jo paskirto apskrities viršininko administracijos darbuotojo
ir pirkėjo pasirašytu valstybinės žemės sklypo perdavimo ir
priėmimo aktu (šių Taisyklių 2 priedas). Žemės sklypo perdavimo
ir priėmimo aktas pasirašomas per 3 darbo dienas nuo valstybinės
žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.
20. Tais atvejais, kai žemės sklypas perkamas išsimokėtinai,
nuosavybės teisė į jį ir apribojimai jį įkeisti arba perleisti
įregistruojami Nekilnojamojo turto registre.
21. Jeigu žemės sklypas parduodamas uždarajame arba
atvirajame aukcione, aukcionas organizuojamas pagal Valstybinės
žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų
organizavimo taisykles, patvirtintas šiuo nutarimu.

Jeigu jas perskaičius dar bus kas nors neaišku, tai klausk patikslinsiu. smile.gif
Atsakyti
QUOTE(sviecia @ 2005 01 08, 23:27)
Laba diena. Turime labai rimtu problemu tvarkant isigyto buto nuosavybes dokumentus.
Pirkome priklausanti bendrijai buta. Bendrija susikure pries 10 metu, pasieme is banko paskola namo statybai. Pirminiai bendrijos nariai, kuriems ir "priklause" veliau musu nupirktas butas, nesulauke namo statybos darbu pabaigos ir perleido teise i buta kitiems zmonems. Perleidimas buvo uzfiksuotas ir apiformintas tik bendrijos vidinese popieriuose, nes pagal bendrijos istatymus jos nariai turi teise priimti sprendima del senu nariu isbraukimo ir nauju priemino. Va is situ zmoniu, kurie nebuvo bankui sumokeje ne lito, mes ir isigyjome buta. T. y. isigijome mes ji pagal visus dokumentus is bendrijos, nes bendrija turiejo teise i sita nekilnojamaji turta, taigi viskas buvo sutvarkyta griežtai pagal bendrijos istatus. Sumokeje visas skolas bankui, gavome oficialu banko rasta kad mes nieko bankui neskolingi ir nuo siol esame sio buto savininkai. Nueje su visais dokumentais i registra, suzinojome tai kas mus sukrete: pasirodo, bendrijos istatai nieko neverti, nes mes registre esamame bendrijos nariu sarase neegzistuojam. Ten irasyti tik tie pirmi zmones, kurie net nesulauke namo statybu pabaigos.
Ka dabar mums patartumet daryt?
Zinau kad galima bandyt gauti is pirmuju nariu rasta, patvirtinta notaro, kad jie perleidzia mums visas teises i si buta. Bet nezinau ar regiastrui sito rasto pakaks.. 
Ar tiesiog ieskot teisininko ir spresti sia problemo teismo budu...
Labai prasau parasyti savo komentara. Kokias realiai teises i si buta mes dabar turim? Kodel bendrijos istatai yra visiskai ignoruojami?
Aciu uz atsakyma. smile.gif

Atsakyti
QUOTE(sviecia @ 2005 01 08, 23:27)
Laba diena. Turime labai rimtu problemu tvarkant isigyto buto nuosavybes dokumentus.
Pirkome priklausanti bendrijai buta. Bendrija susikure pries 10 metu, pasieme is banko paskola namo statybai. Pirminiai bendrijos nariai, kuriems ir "priklause" veliau musu nupirktas butas, nesulauke namo statybos darbu pabaigos ir perleido teise i buta kitiems zmonems. Perleidimas buvo uzfiksuotas ir apiformintas tik bendrijos vidinese popieriuose, nes pagal bendrijos istatymus jos nariai turi teise priimti sprendima del senu nariu isbraukimo ir nauju priemino. Va is situ zmoniu, kurie nebuvo bankui sumokeje ne lito, mes ir isigyjome buta. T. y. isigijome mes ji pagal visus dokumentus is bendrijos, nes bendrija turiejo teise i sita nekilnojamaji turta, taigi viskas buvo sutvarkyta griežtai pagal bendrijos istatus. Sumokeje visas skolas bankui, gavome oficialu banko rasta kad mes nieko bankui neskolingi ir nuo siol esame sio buto savininkai. Nueje su visais dokumentais i registra, suzinojome tai kas mus sukrete: pasirodo, bendrijos istatai nieko neverti, nes mes registre esamame bendrijos nariu sarase neegzistuojam. Ten irasyti tik tie pirmi zmones, kurie net nesulauke namo statybu pabaigos.
Ka dabar mums patartumet daryt?
Zinau kad galima bandyt gauti is pirmuju nariu rasta, patvirtinta notaro, kad jie perleidzia mums visas teises i si buta. Bet nezinau ar regiastrui sito rasto pakaks.. 
Ar tiesiog ieskot teisininko ir spresti sia problemo teismo budu...
Labai prasau parasyti savo komentara. Kokias realiai teises i si buta mes dabar turim? Kodel bendrijos istatai yra visiskai ignoruojami?
Aciu uz atsakyma. smile.gif



kartais būna tokių klausimų, į kuriuos neįmanoma atsakyti. nemačiusi dokumentų negaliu niekuo padėt. bet akivaizdu iš pasakojimo, kad butas buvo perleistas neteisėtai, pagal bendrąją tvarka manau turėjo pirmieji savininkai išstot iš bendrijos, jus priimti nariais vietoj jų. dabar manau, kad nuosavybę įteisinti galėsite tik teisme.
Atsakyti
Gal galetumet rekomenduoti teisininka Kaune pas kuri butu galime kreiptis del konsultacijos. Kreipiausi pas notare, bet deja, nieko padet mums negalejo, taigi, manau, kaip jus ir rekomenduojat - reiketu susirast teisininka.
Atsakyti