QUOTE(asaraa @ 2010 05 20, 12:47)
gal galima placiau?
Darželyje susidurėme net su elementariomis problemomis - kriauklė per aukštai, klozeto irgi nepasiekia. Smūgis vaiko savarankiškumui buvo nemažas. O kur dar auklėtojos, kurios mažiausiąjį grupės vaiką natūraliai lepino, todėl tas gal iki keturių metų pageidavo būti maitinamas ir rengiamas, nors dar lopšelyje tą puikiai bandė daryti pats. Augdamas ir būdamas tarp vyresnių vaikas ne tik (ir netgi pasakyčiau ne tiek) iš jų mokėsi, bet ir kompleksavo, pvz. kad jam taip gražiai nepavyksta piešti. (O juk tai tik amžiaus tarpsnis, kai vaikai nuo kringelių prie atpažįstamų piešinių pereina - maniškiui jis dėl kompleksų laaabai išsitęsė.) Kaip ČIČI minėjo, problemų kilo ir kai grupiokai priešmokyklinėn kraustėsi, o jam dar metams reikėjo likti (laimei, tokių ir daugiau buvo ir jų po grupes neišmėtė, kaip pernai pasielgė su mūsų vidurinėliu). Žodžiu, smulkmenos, bet jų daug susideda.
O lopšelyje pirmiausia grupės mažesnės, be to vyresnieji šnekėdami sugeba kur kas daugiau auklėtojų dėmesio ir meilės išsikovoti, nei mažieji (kas ir yra svarbiausia bent iki trečio gimtadienio, o gal ir dar ilgiau). Be to jiems ir šventėse dainelės, eilėraščiai kliūna, ir ugdymo veikloje jie turi galimybę pasijusti geriausiais, stipriausiais. Pagaliau geros auklėtojos ir lopšelinukų savarankiškumo tobulėjimui turi ką pasiūlyti: tik lopšelyje mačiau savuosius batraiščius varstant, sagas segti besimokant, darželyje tokioms smulkmenoms laiko nelieka per rimtus pažintinius darbus. Aš už tai, kad vaikas ir darželiui turi subręsti, kaip ir mokyklai ar lopšeliui. Gal ir yra tokių, kurie jau 2-2,5 metų būdami gali į darželį keliauti, bet tikrai ne absoliuti dauguma, kaip kažkodėl nori mamos.