
As supratau, kad tai tas, kai viena diena is jo reikejo vaziuot i darba po savaitgalio (uz 200 km). Tai taip ilgai neatsisveikinom, visa valanda prie masino praleidom atsisveikinedami, kad grizus i darba ta pacia diena parasiau prasyma mane atleisti is pareigu ir po dvieju savaiciu jau vaziavau pas busimaji vyra gyventi

QUOTE(Cioperiuke @ 2009 01 29, 21:04)
As supratau, kad tai tas, kai viena diena is jo reikejo vaziuot i darba po savaitgalio (uz 200 km). Tai taip ilgai neatsisveikinom, visa valanda prie masino praleidom atsisveikinedami, kad grizus i darba ta pacia diena parasiau prasyma mane atleisti is pareigu ir po dvieju savaiciu jau vaziavau pas busimaji vyra gyventi 

Kaip romantiska



As supratau, kad tai tas, kai antra musu pazinties diena vaziavome autostrada, buvo velyvas pavasaris, raudona saule kilo, pranesdama apie nauja diena(tikriausiai ir apie nauja meile
), mano ranka buvo ant jo kelio, jo-ant manojo, tada supratau, kad tai jis, nes jausmas buvo toks, tarsi pazinociau ji simta metu. P.S. Ir dar supratau, kad tai jis, kadangi abu suvalgome be proto daug saldumynu.

mes jau 3 metai kartu. jo pasitikejimas, rupestingas, begaline meile parodo, kad tai tas zmogus.
as slykstuke, karts nuo karto ji paerzindavau kad jau skiriames, del paprasto barnio. (taip man turbut reikedavo isitikinti, ar tai tas zmogus). tai po vieno tokio barnio smarkiai susipykom, ryte vaziavau i kita miesta i koamdiruote, aisku su autobusu. nekeliau ragelio visa vakara:) o ryte nuvaziavus i stoti, radau ji stovinti su gelem 7 ryte stoteleje. ir laukianti manes. va tada tai supratau:))
as slykstuke, karts nuo karto ji paerzindavau kad jau skiriames, del paprasto barnio. (taip man turbut reikedavo isitikinti, ar tai tas zmogus). tai po vieno tokio barnio smarkiai susipykom, ryte vaziavau i kita miesta i koamdiruote, aisku su autobusu. nekeliau ragelio visa vakara:) o ryte nuvaziavus i stoti, radau ji stovinti su gelem 7 ryte stoteleje. ir laukianti manes. va tada tai supratau:))
kaip gera skaityti siltas istorijas, kai jus supratot, kad salia tas vienintelis 
tiesiog sirdis apsalsta
ir norom nenorom su savim lyginu
mes kartu jau 7 metai. man jis pirmasis, tai as isimylejus iki ausu
bet pastaraji pusmeti jauciuosi tarsi nusimetus rozinius akinius
pastebiu ir man kliuva (netgi erzina) daugybe manojo savybiu (nedetalizuosiu ju) ir net elgesys su manimi. daugelis artimu zmoniu (ypac mano mama) man visus tuos metus prikisdavo jo savybes, sake kad kentesiu, bet as apsvaigele ji gyniau
o dabar jauciuosi taip tarsi viduje gyventu kazkoks vidinis balsas, nuolat pastebintis mane zeidziancius dalykus

tiesiog sirdis apsalsta


mes kartu jau 7 metai. man jis pirmasis, tai as isimylejus iki ausu

bet pastaraji pusmeti jauciuosi tarsi nusimetus rozinius akinius


o dabar jauciuosi taip tarsi viduje gyventu kazkoks vidinis balsas, nuolat pastebintis mane zeidziancius dalykus

norėčiau ir aš savo numonę išsakyt..
Mano supratimu, ar vyras yra TAS ar dar ne, priklauso ne tik nuo jo, bet ir nuo pačios moters - kiek ji pasiryžus jam skirt dėmesio, rūpesčio, kiek svajoja apie jį kaip TĄ, ir su juo atvirai kalba apie savo baimes, pasisako savo abejones, lygiai kaip ir lūkesčius, pasidalina svajonėm ir įsivaizdavimu apie poros santykius ir t.t.
Jei kaskart žiūrint į vyrą kyla klausimas "TAS ar NETAS?", šis klausimas gali sukelti virtinę paskemių - nenorą kažką keisti, "investuoti" santykių prasme, nes "o kas, jei pasirodys, kad čia ne TAS? būsiu sugaišus tiek laiko, tiek jam atidavus.." va ir prasideda tada, mano manymu, krizė santykiuose.. ir klausimai tokie kamuoja, dar, žiūrėk, visas ydas pradedi pastebėt, o gerųjų savybių vis mažiau, mažiau.. nes žmogaus protas kaip magnetas - traukia tai, apie ką galvoji
tada ir aplinkinių nuomonė svarbi pasidaro, tikrųjų savo jausmų išgirst negali, kiekvienas pažįstamų "akmuo į santykių daržą" pasirodo lemtingas, mintis iškart sukirba "va va, ir aš sakau, kad gal NETAS, dar reika palaukt.." nemanau, kad visi santykiai rožėm nukloti būna, sunkių periodų esama, kiekvienam abejonių kyla - juk tai žmogiška, bet nereikia "užsiciklinti" ties tuo klausimu: TAS ar NETAS, taip visą gyvenimą TO gali ir nesulaukti.. kažkieno santykių istorija graži, tai yra tik to žmogaus santykių istorija ir patirtis, ir toli gražu nežinosim kas sąlygojo tą visą gėrį - ar TAS laiku ir vietoj pasirodęs gyvenime, ar ji pati yra TA
gyvenimas kaip loterija, jei neištraukei laimingo bilieto, turi tą milijoną užsidirbti... išsiplėčiau kažkaip
Papildyta:
nepasiduok provokacijai, atsimušk nuo visų tų mamos priekaištų, mano situacija - beveik tokia pat, iš daug kur girdžiu - ne tas, negražiai žiūritės, skirtingas socialinis auklėjimas, kitos tautybės... bla bla bla" skaudina, sukelia abejonių ir visa kita, bet jei tiek laiko kartu, ir tiek jau įveikta, negi dabar pasiduosi? sukaupk savo jėgas, jausmus ir mintis, ir saugok, tai ką turi. dar klausiams ar mam pati tikrai TĄ sutikus gyvenime, nes vat mano tai tikrai ne...
ir mane dar mokina kaip gyvent..
o aš pasiryžus įrodyti ir jai, ir kitiems, kad pati žinau kas ir kaip ir kodėl, o jei suklysiu - tai mano patirtis, ir mano gyvenimas.. visada sau pasakau: kitų paveikiamas leidžiasi tik tas, kas neturi tvirtos savo nuomonės

Jei kaskart žiūrint į vyrą kyla klausimas "TAS ar NETAS?", šis klausimas gali sukelti virtinę paskemių - nenorą kažką keisti, "investuoti" santykių prasme, nes "o kas, jei pasirodys, kad čia ne TAS? būsiu sugaišus tiek laiko, tiek jam atidavus.." va ir prasideda tada, mano manymu, krizė santykiuose.. ir klausimai tokie kamuoja, dar, žiūrėk, visas ydas pradedi pastebėt, o gerųjų savybių vis mažiau, mažiau.. nes žmogaus protas kaip magnetas - traukia tai, apie ką galvoji

tada ir aplinkinių nuomonė svarbi pasidaro, tikrųjų savo jausmų išgirst negali, kiekvienas pažįstamų "akmuo į santykių daržą" pasirodo lemtingas, mintis iškart sukirba "va va, ir aš sakau, kad gal NETAS, dar reika palaukt.." nemanau, kad visi santykiai rožėm nukloti būna, sunkių periodų esama, kiekvienam abejonių kyla - juk tai žmogiška, bet nereikia "užsiciklinti" ties tuo klausimu: TAS ar NETAS, taip visą gyvenimą TO gali ir nesulaukti.. kažkieno santykių istorija graži, tai yra tik to žmogaus santykių istorija ir patirtis, ir toli gražu nežinosim kas sąlygojo tą visą gėrį - ar TAS laiku ir vietoj pasirodęs gyvenime, ar ji pati yra TA

gyvenimas kaip loterija, jei neištraukei laimingo bilieto, turi tą milijoną užsidirbti... išsiplėčiau kažkaip

Papildyta:
QUOTE(rasiukaz @ 2009 02 06, 15:56)
bet pastaraji pusmeti jauciuosi tarsi nusimetus rozinius akinius
pastebiu ir man kliuva (netgi erzina) daugybe manojo savybiu (nedetalizuosiu ju) ir net elgesys su manimi. daugelis artimu zmoniu (ypac mano mama) man visus tuos metus prikisdavo jo savybes, sake kad kentesiu, bet as apsvaigele ji gyniau
o dabar jauciuosi taip tarsi viduje gyventu kazkoks vidinis balsas, nuolat pastebintis mane zeidziancius dalykus


o dabar jauciuosi taip tarsi viduje gyventu kazkoks vidinis balsas, nuolat pastebintis mane zeidziancius dalykus

nepasiduok provokacijai, atsimušk nuo visų tų mamos priekaištų, mano situacija - beveik tokia pat, iš daug kur girdžiu - ne tas, negražiai žiūritės, skirtingas socialinis auklėjimas, kitos tautybės... bla bla bla" skaudina, sukelia abejonių ir visa kita, bet jei tiek laiko kartu, ir tiek jau įveikta, negi dabar pasiduosi? sukaupk savo jėgas, jausmus ir mintis, ir saugok, tai ką turi. dar klausiams ar mam pati tikrai TĄ sutikus gyvenime, nes vat mano tai tikrai ne...


Aš manau, kad jei ir kada pajunti tą nuostabų jausmą, kai supranti, jog tą žmogų nori matyti visda visada kartų yra laikina... Anksčiau ar vėliau kažkas pasikeičia... Bet kadangi reikia viskuo džiaugtis ką suteikia likimas - tad ir aš pasidalinsiu savo patirtimi. Aš tą jaumą jaučiau tik kartą... tai buvo per natrą ar trečią pasimatymą. Tada šokome klube, nors buvome vos pažystmi, mažai ką žinojom vienas apie kitą. Prašokome be sustojimo gal 4h ir neatplėšėm vienas nuo kito akių... žodžiu romantika... tada mano širdis džiaugėsi - tai tas, tas kurio taip ilgai ieškojau... dėja ne visos pabaigos laimingos

vieną dieną atrodo, kad MB yra būtent TAS, kitą dieną jau nebe tas, kartais atrodo kad TAS buvo mano ex, kartais kad TAS - vos pažįstamas žmogus prabėgom pabuvojęs mano gyvenime, kartais kad TAS dar pakeliui ar jau praėjo pro šalį, paskui, kad TO net nėra, o tada vėl atrodo, kad TAS yra MB.. ir taip pasaka be galo
nekvaršinu sau galvos tokiais dalykais, elgiuosi, kaip širdis sako. vadovaujuosi posakiu: viskas ateina laiku tam, kas moka laukti. ir šiuo atveju tokios pozicijos laikausi


Tik gale gyvenimo suzinosi, kad tai buvo TAS;]
QUOTE(Maserati @ 2009 02 24, 10:46)
oi ne ne ne..



Kai pirma kart mes susitikome, supratau,kad tai mano zmogus, nes nebenorejau jo paleisti,o issiskyrimai tapo nepakeliami
va tada ir nusprendeme,kad gana savaitgaliai susitikineti, o pradedam normaliai kartu gyventi
taip ir atsikrausciau i Kauna pas MB

