Kai po visko visko, kas tarp musu nutiko negero, supratau, kiek daug mudu sugebejom ismokti vienas is kito. Kai supratau, kad ne tik jis man TAS, bet ir as jam esu Ypatinga. Visada zinojau, nuo pat pradziu, kad Jis man kazkas daug daugiau, nei kada nors esu turejusi. O realiausiai suvokiau ta jausma tokioj kvailai mieloj situacijoj- kai jau po kokiu metu gyvenimo kartu nakti jis buvo mane apsikabines ir jo barzdele atauginejanti man taaaaip pecius dure, kad uzmigti negalejau, bet nesugebejau nei pasislinkti nei pasakyti, kad nebesibadytu

tada kazkaip suvokiau, kad cia turbut mano mieliausias jausmas, kai supratau kaip gera, kai jis kasnakt salia

Ir kad ir kaip viskas kadanors susiklostys, turbut juk nieko amzino nera, bet visada zinosiu, kad butent su TUO vieninteliu savo zmogum tokioj nereiksmingoj situacijoj gali pasijausti taip ypatingai