QUOTE(mot99 @ 2009 11 08, 01:38)
Padaret dvi didziausias klaidas, o ne viena. Tas perdetas saziningumas siuo atveju sakyciau visai ne i tema buvo. Neisivaizduoju, ko tikisi zmones savo nuodemes antrajai pusei isguldydami. Nuraminti savo sazine kito zmogaus skausmo saskaita?? Jei pats prisidirbi, paciam ir kankintis reikia, o ne kita dar labiau skaudinti. Sunku atleisti neistikimybe, bet nesugebejima tai nuslepti - dar sunkiau.
mano nuomone, mazai vilties ta mergina susigrazinti... nekalbant, kad santykiai jau niekados nebebus kokie buve. buna, kad kartais gal ir norisi atleisti, bet negali. vidumi to atleidimo duoti negali - cia jau nuo pacio nebepriklauso.
o laukti tai cia aplamai kazin ar beverta. tuo labiau, kad moteru reakcija su laiku ir taip dar labiau stipreja. buna, kad is pradziu atleidzia, bet po kiek laiko vis tiek nebegali su tuo taikytis, nes nepavyksta atsikratyti ikyriu nuolat pjaunanciu minciu apie ivykusi fakta. o cia jau is karto trumpai ir aiskiai sureagavo.
zinoma, reiktu pasakyti, ka is tiesu jauciat. kad ji jums svarbi ir tai tebuvo klaida. bet kazkaip netikiu, kad situacija pasikeistu:( jums belieka is savo klaidu pasimokyti ir daugiau ju bandyti nebekartoti.
ir dar - nesigrauzti taip labai ir saves nebekankinti - kas ivyko, tai ivyko. zmones - ne dievai - jiems lemta kartais suklysti. ir tom klaidom buna kazkokia priezastis. svarbu is to pasimokyti. o kankintis del to, ko pakeisti vis tiek nebegalima - tuscias ir beprasmiskas dalykas.
mano nuomone, mazai vilties ta mergina susigrazinti... nekalbant, kad santykiai jau niekados nebebus kokie buve. buna, kad kartais gal ir norisi atleisti, bet negali. vidumi to atleidimo duoti negali - cia jau nuo pacio nebepriklauso.
o laukti tai cia aplamai kazin ar beverta. tuo labiau, kad moteru reakcija su laiku ir taip dar labiau stipreja. buna, kad is pradziu atleidzia, bet po kiek laiko vis tiek nebegali su tuo taikytis, nes nepavyksta atsikratyti ikyriu nuolat pjaunanciu minciu apie ivykusi fakta. o cia jau is karto trumpai ir aiskiai sureagavo.
zinoma, reiktu pasakyti, ka is tiesu jauciat. kad ji jums svarbi ir tai tebuvo klaida. bet kazkaip netikiu, kad situacija pasikeistu:( jums belieka is savo klaidu pasimokyti ir daugiau ju bandyti nebekartoti.
ir dar - nesigrauzti taip labai ir saves nebekankinti - kas ivyko, tai ivyko. zmones - ne dievai - jiems lemta kartais suklysti. ir tom klaidom buna kazkokia priezastis. svarbu is to pasimokyti. o kankintis del to, ko pakeisti vis tiek nebegalima - tuscias ir beprasmiskas dalykas.
Pritariu, jei jau paslydai,kentėk vienas,,Niekada ,niekada gyvenime neprisibažinčiau, o jei mano vyras tai padarytu, tikrai neatleisčiau.Kodėl ? ogi todėl kad net nenoriu,man tonereikia,yra žmonių kuriais tada dar galėčiau pasitikėti,o toks dalykas kiekviena diena,bet kokioje situacijoje galbut verstu netikėti,tai kam kankinti save????
Papildyta:
QUOTE(2:6:24 @ 2009 11 25, 10:45)
istorija ilga ir jautri - net nezinau, ar galima ja cia pasakoti, bet...
kazkada seniai seniai, beveik pries ketverius metus, susipazinau su vyru, kuris padare mane laimingiausia pasaulyje - viskas buvo kaip pasakoje: kasdieniai susitikimai, nuosirdus pokalbiai, netramdoma aistra... buvo tik viena "smulkmena" - jis vedes. O seima man didele vertybe, todel visada sakiau jam, kad saugotu ir brangintu ja. O jis sake, kad saugoti ir branginti nori tik mane. Taip ejo metai. Meile nebleso, o as zinojau, kad jis manes nepaliks, todel palikti turiu as. Todel bandziau ieskoti nauju santykiu, bandziau uzsimirsti su vienu, su kitu, bet... As taip mylejau Ji, kad kiekvienas nuklydimas i kaire tik dar labiau skaudino mane pacia.
Tai va, Kastanka, imanoma is meiles buti neistikimai, jei ta meile neteiseta, jei stengiesi ja uzgniauzti tam, kad mylimas zmogus butu laimingas ir nesiblaskytu tarp dvieju...
kazkada seniai seniai, beveik pries ketverius metus, susipazinau su vyru, kuris padare mane laimingiausia pasaulyje - viskas buvo kaip pasakoje: kasdieniai susitikimai, nuosirdus pokalbiai, netramdoma aistra... buvo tik viena "smulkmena" - jis vedes. O seima man didele vertybe, todel visada sakiau jam, kad saugotu ir brangintu ja. O jis sake, kad saugoti ir branginti nori tik mane. Taip ejo metai. Meile nebleso, o as zinojau, kad jis manes nepaliks, todel palikti turiu as. Todel bandziau ieskoti nauju santykiu, bandziau uzsimirsti su vienu, su kitu, bet... As taip mylejau Ji, kad kiekvienas nuklydimas i kaire tik dar labiau skaudino mane pacia.
Tai va, Kastanka, imanoma is meiles buti neistikimai, jei ta meile neteiseta, jei stengiesi ja uzgniauzti tam, kad mylimas zmogus butu laimingas ir nesiblaskytu tarp dvieju...
Tikrai taip,buvo pas mane toks žmogus,jis ir vedes,mylėjom,buvo pats pačiausias,bet visada tvirtino kad nepaliks šeimos,dėl vaikučių, niekada nieko nežadėjo, ir nepretendavau i ji visai,man tai buvo laikina,turėjau planų su užsieniu,o aš norėjau po kiek laiko susikurti savo gyvenimą,ir jam žinant susitikinėjau su kitais,kad atrasti ta savaji... kažkaip visus jis atmušdavo,nes mes daug bendraudavom... taip pat pabėgau iš jo gyvenimo,net i labai toli...bet jo meilė sugrąžino mane namo po 4 mėn ,labai ilgų,sunkių, dabar mes jau 4 metai gyvename kartu,ir tikrai niekada niekada neiskaudinčiau ir neišduočiau jo...
