Tai ka, man dabar maniskui reikia galva kvarsint, kad eitu i sporto sale? Bet ne, as ji myliu toki koks jis yra, tai kodel dauguma vyru kiaules ir taip skaudina moteris? 
Pasakysiu atvirai, jei vyras pasakytu, kad esu stora- pasiusciau ji velniop! Kokios mes moterys kavilutes kartais esame, taip grauziames del vyru, kad tik graziai atrodytume ir pan., o kodel mes jiems nekeliame jokiu reikalavimu? Pvz., man patinka raumeningi Tai ka, man dabar maniskui reikia galva kvarsint, kad eitu i sporto sale? Bet ne, as ji myliu toki koks jis yra, tai kodel dauguma vyru kiaules ir taip skaudina moteris?
Tai ka, man dabar maniskui reikia galva kvarsint, kad eitu i sporto sale? Bet ne, as ji myliu toki koks jis yra, tai kodel dauguma vyru kiaules ir taip skaudina moteris?
QUOTE(Limpopo @ 2010 04 18, 22:58)
kokia įdomi tema!
o aš štai niekad gyvenime taip ir nesimylėjau - nes nuo 14 metų man gėda savo kūno, net ne tas žodis 'gėda' - aš taip kompleksuoju, kad negaliu leisti vyrui manęs liesti, į mane žiūrėti.......labai labai bijau, kad jam bus nemalonu su manim mylėtis. bijau, kad jis sau tyliai manimi pasišlykštės......
žinau, kad čia didelė, labai didelė psichologinė problema. esu 173 cm, esu svėrusi 70 ir 80 kg. nėra TAAAAIP baisu. puse bėdos. 7 metus lankiausi pas psichologą - vistiek negaliu eiti su vyru į lovą.
buvo ir yra vyrų, kurie rodo man dėmesį, kurie norėtų mane pasiguldyti, bet aš niekaip negaliu, nors užmušk. kompleksas, ir viskas. koks stiprus, galvoju, tai turi būti kompleksas, jeigu geriau net pasirenku neturėti sekso išvis?!
manau, tai kyla iš to, kad vaikystėje buvusi liekna ir daili, staigiai sustorėjau paauglystėje - valgiau iš nerimo ir žmonių baimės...... man sustorėjus, iš manęs žiauriai tyčiodavosi klasėje, kartais gatvėje, pašiepdavo, replikuodavo, pravardžiuodavo visiems girdint. net mano tėvai dažnai nesusilaikydavo ir skaudindavo savo replikom.
ir štai rezultatas: man greit 30, o negaliu, nesugebu, nemoku užmegst artimo ryšio. labai sunku taip gyventi.
ar yra kas nors čia panašus į mane?
o aš štai niekad gyvenime taip ir nesimylėjau - nes nuo 14 metų man gėda savo kūno, net ne tas žodis 'gėda' - aš taip kompleksuoju, kad negaliu leisti vyrui manęs liesti, į mane žiūrėti.......labai labai bijau, kad jam bus nemalonu su manim mylėtis. bijau, kad jis sau tyliai manimi pasišlykštės......
žinau, kad čia didelė, labai didelė psichologinė problema. esu 173 cm, esu svėrusi 70 ir 80 kg. nėra TAAAAIP baisu. puse bėdos. 7 metus lankiausi pas psichologą - vistiek negaliu eiti su vyru į lovą.
buvo ir yra vyrų, kurie rodo man dėmesį, kurie norėtų mane pasiguldyti, bet aš niekaip negaliu, nors užmušk. kompleksas, ir viskas. koks stiprus, galvoju, tai turi būti kompleksas, jeigu geriau net pasirenku neturėti sekso išvis?!
manau, tai kyla iš to, kad vaikystėje buvusi liekna ir daili, staigiai sustorėjau paauglystėje - valgiau iš nerimo ir žmonių baimės...... man sustorėjus, iš manęs žiauriai tyčiodavosi klasėje, kartais gatvėje, pašiepdavo, replikuodavo, pravardžiuodavo visiems girdint. net mano tėvai dažnai nesusilaikydavo ir skaudindavo savo replikom.
ir štai rezultatas: man greit 30, o negaliu, nesugebu, nemoku užmegst artimo ryšio. labai sunku taip gyventi.
ar yra kas nors čia panašus į mane?
Tai palaukit, yra dar viena pusė ,tai kodėl tiek metų kankinatės ir nenorit pasikeist pati? Susikaupkit ,nusimeskit dar kažkiek kg ,pasportuokit ,pradėkit sau pati patikt ir gal susitvarkys? Vien prichologo čia neužtenka ,padirbėkit pati su savim
QUOTE(Limpopo @ 2010 04 22, 21:27)
o kaip siūlote tą padaryti? tą požiūrio keitimą ir savęs kitaip vertinimą?
Siūlau nedaryti nieko. Kai horizonte pasirodys JIS - tas tikrasis, kai jausies mylima ir mylinti, visi kompleksai dings
Nežinau, čia turbūt priklauso ir nuo konkrečios moters, tiek ir nuo konkretaus vyro, esančio su ja. Mano porai mano tas prieaugis trukdo. Tarkim, kai susipažinom, svėriau kokius 66 kg. ( apvaloka mergiotė, bet dar nieko baisaus ), aišku, jaučiausi, kaip kokis jūrų vėplis ( dabar net šypseną išspaudžiu prisiminus ). O vat šiandien dienai sveriu 96 
Skirtumas 30 kg ( na aš šiuo metu 
), nemažas. O aš pati žema. Iš esmės net veidukas pasikeitęs. Na neliko to mano mergautinio grožio kaip sakant. Man pačiai gal ir netrukdytų visiems tiems "loviniams reikalams", nes aš juos mėgstu, bet vyrui akivaizdu, mano pasikeitimai ne itin patrauklūs. 
retas svečias mūsų namuose, oi retas. Bandau, aišku, kaip sakant imtis iniciatyvos, bet ji dažniausiai atsitrenkia į "aš pavargęs, užsiėmęs ir t.t. " 
O galop jau ir neberodau jos - praradau viltį. O šiaip apart to lyg ir viskas gerai - nesiriejam, man priekaištų jokių neišsako, net gi paguodžia, kad čia viskas dėl nėštumo, bendraujam gražiai... Bet ne tas vistiek....
Skirtumas 30 kg ( na aš šiuo metu ), nemažas. O aš pati žema. Iš esmės net veidukas pasikeitęs. Na neliko to mano mergautinio grožio kaip sakant. Man pačiai gal ir netrukdytų visiems tiems "loviniams reikalams", nes aš juos mėgstu, bet vyrui akivaizdu, mano pasikeitimai ne itin patrauklūs. retas svečias mūsų namuose, oi retas. Bandau, aišku, kaip sakant imtis iniciatyvos, bet ji dažniausiai atsitrenkia į "aš pavargęs, užsiėmęs ir t.t. " O galop jau ir neberodau jos - praradau viltį. O šiaip apart to lyg ir viskas gerai - nesiriejam, man priekaištų jokių neišsako, net gi paguodžia, kad čia viskas dėl nėštumo, bendraujam gražiai... Bet ne tas vistiek....
Pasiskaičiau aš šią temutę ir sugalvojau MB pasiklaust, ar jis pastebi, kada aš numetu ar priaugu svorio. Bet paprašiau sąžiningai atsakyt. Atsakymas buvo 'ne'. Tada, aš nebūčiau aš, jei nepradėčiau bambėt, kad 'kaip tu gali nepastebėt, taigi pilvas padidėja arba sumažėja ir t.t.', tai jau jis kai drėbtelėjo man atsakyma.. Kokį pusvalandį žvengiau Sako, o tu žinai, kai nuvažiuojam į kaimą, tai paršiukai vis didesni atrodo, ane? O vat tėvams, kurie augina tuos prašiukus ir mato kiekvieną dieną, jie visada tokie patys, atrodo, kad nesikeičia 
Sako, o tu žinai, kai nuvažiuojam į kaimą, tai paršiukai vis didesni atrodo, ane? O vat tėvams, kurie augina tuos prašiukus ir mato kiekvieną dieną, jie visada tokie patys, atrodo, kad nesikeičia
Aš matau problema viliojančiose rūbuose. Kur Jus perkat gražus liemenukus, kelnaitės? Aš manau tai yra svarbu, svarbu sužavėti. 
QUOTE(Jausmu mama @ 2010 06 08, 19:09)
Aš matau problema viliojančiose rūbuose. Kur Jus perkat gražus liemenukus, kelnaitės? Aš manau tai yra svarbu, svarbu sužavėti.
MB sako, kad drabužiai gražiausiai atrodo, kai būna pakabinti ant kėdės, t.y. jam gražu nuogas kūnas
QUOTE(Limpopo @ 2010 04 18, 22:58)
kokia įdomi tema!
o aš štai niekad gyvenime taip ir nesimylėjau - nes nuo 14 metų man gėda savo kūno, net ne tas žodis 'gėda' - aš taip kompleksuoju, kad negaliu leisti vyrui manęs liesti, į mane žiūrėti.......labai labai bijau, kad jam bus nemalonu su manim mylėtis. bijau, kad jis sau tyliai manimi pasišlykštės......
žinau, kad čia didelė, labai didelė psichologinė problema. esu 173 cm, esu svėrusi 70 ir 80 kg. nėra TAAAAIP baisu. puse bėdos. 7 metus lankiausi pas psichologą - vistiek negaliu eiti su vyru į lovą............
.....................................................
o aš štai niekad gyvenime taip ir nesimylėjau - nes nuo 14 metų man gėda savo kūno, net ne tas žodis 'gėda' - aš taip kompleksuoju, kad negaliu leisti vyrui manęs liesti, į mane žiūrėti.......labai labai bijau, kad jam bus nemalonu su manim mylėtis. bijau, kad jis sau tyliai manimi pasišlykštės......
žinau, kad čia didelė, labai didelė psichologinė problema. esu 173 cm, esu svėrusi 70 ir 80 kg. nėra TAAAAIP baisu. puse bėdos. 7 metus lankiausi pas psichologą - vistiek negaliu eiti su vyru į lovą............
.....................................................
Labai viskas išgyventa ir pažįstama. Mano ug.172cm.svėriau ir 70 ir 80kg. kaip ir jūs. Paauglystėje ir jaunystėje jaučiausi pati storiausia pasaulyje.Patyčių buvo visokių ir iš mamos. Visada mėgau puoštis ir atrodydavau išdidi, ir pasitempusi. Stengdavausi pastebėti ir pas kitus žmones (vaikinus) įvairiausius trūkumus(lyg pasidarydavo lengviau), o jų turi visi žmonės. Būdama 25m.suradau sau artimą žmogų,kuris mane pamilo tokią kokia esu. Galiu tau pasakyti, kad vyrams patinka putlesnės tik gal kai kurie nenori to pripažinti. Dabar sveriu +30 ir jaučiuosi gerai,nes mane lepina, priima tokią kokia esu ir nesijaučiu blogai. Pirmiausia reikia keisti savo mąstymą pačiai, nes niekas negali tavo pačių minčių. Sėkmės
Man tai buvo taip, kad po keleto mėnesių draugavimo nusprendžiau paklausti, kodėl nutiko taip, kad nebuvo meilės iš pirmo žvilgsnio. Jis pasakė: "buvai su tokiu megztiniu, kuris pridėjo 10 kg, atrodei apkūnoka." Na, tada skaičiai buvo 160cm/60kg, nelabai plona, nesportuoju, kaulai nėr stambūs, bet niekad nebūčiau savęs pavadinus apkūnoka (nagi ir kiti žodžiai egzistuoja, net tik plona ir apkūni...ar stora) ir šiaip per daug dėl svorio nesijaudinau. Juo labiau kad kai jau draugavom, svėriau 55 kg. Tik va kad taip pasakė žmogus, kurio nuomonė man rūpi, tai labai jau kirto per širdį. Nors jis po to bandė atsiprašinėt, kad visai nemano, kad apkūni esu, ir kad jam nerūpėtų, jei ir priaugčiau, bet netikiu aš juo nors tu ką. Ta prasme, dabar visai gerai jaučiuos, nesigėdiju, bet priaugti lašinių tai jau sau neleisiu, nebent pastočiau, taip man dėjo per smegenis tie žodžiai. 
per nestuma priaugau 17kg, gimdyt isvaziavau sverdama 94kg, po gimdymo praejus pusei metu sveriau 91kg, bet pas mus seksas buvo tik geresnis.niekada MB nera pasakes, kad gal tu pasikudink ar maziau valgyk 
bet dabar svori metu vien del saves, kad sau labiau patikciau, nes tada manau tikrai labiau save mylesiu ir nekompleksuosiu, o seksas bus tik dar geresnis 
taigi manau, kad svoris turi itakos tik tavo pacios mastymui...
bet dabar svori metu vien del saves, kad sau labiau patikciau, nes tada manau tikrai labiau save mylesiu ir nekompleksuosiu, o seksas bus tik dar geresnis taigi manau, kad svoris turi itakos tik tavo pacios mastymui...
Po išsiskyrimo priaugau 13kg, t.y iš idealios figūros - 55 kg (ūgis 165,apimtys 95-63-95) pasidariau 68kg (apimčių niekad nedrįstu pasimatuoti ) pusantrų metų su niekuo nesiguliau, nes buvau sau neseksuali, į sporto klubą irgi nėjau, nes buvau sau per stora kažkam rodytis su treningais (nors juk į sporto klubą to ir eina žmonės 
) susitikinėjau su vienu vyruku,bet kartą jis mane savo draugui pristatė taip: susipažink, čia mano simpatija, matai kokia apvalutė moteriška... nežinau ką jis turėjo galvoj ir man neįdomu, daugiau nebenorėjau jo matyti, nes labai kirto per savimeilę tas apvalutė, atrodo, kad teisinasi prieš draugą, kad šis slapta mintyse negalvotų (vaje kokia putli) žinau kad visa tai skamba juokingai, juk neesu baisiai stora, bet tai jau psichologiniai dalykai,kiekviena šią problemėlę priimam savaip. Dabar vis dar sveriu tiek pat ir stengiuosi ne badauti, o save pamilti, o tai yra ne tik susitaikyti su esamu svoriu,bet ir nedėti į skranduką visko,kas papuola. Einu sportuoti. Turiu naują draugą, su kuriuo dar nemiegojau, bet už 4 dienų laukia romantiškas vakaras ir tai tikrai įvyks, tai nusiteikinėju psichologiškai, kad nebūčiau susikausčiusi ir neužsidenginėčiau pilvo ir pan.. kažkur temoje skaičiau apie Beatą Nikolson - tikrai superinis pavyzdys moters, kuri labai labai graži,simpatiška,traukianti ir šauni - būčiau vyras - tikrai žavėčiausi ja. Jei dar liko šioje temoje gyvų tai galėsiu antradienį papasakoti kaip sekėsi pasitikėti savimi tą lemtingą naktį sėkmės visoms, gal ir nuskambės banaliai,bet juk tai tiesa - svarbiausia mylėti save, jaustis pačiai gražiausiai pasaulyje ir tikėti tuo, tada pradedame spinduliuoti tuo ir pagražėjame daug kartų Ne vienai manau pažįstama situacija, kai 5val praleidžiate prie veidrodžio,ar salone besiruošdamos kokiai nors puotai,pasipuošiate gražiausiai sau tinkančia suknele, kojas liekninančiais ir ilginančiais bateliais...ir įžengiatė į šventę-kaip karalienė,pelenė, iškėlusi galvą ir su plačia šypsena, nes jūs žinote,kad esate pati gražiausia, o tada staiga tai patvirtina ne vieno vyro nulydimas žvilgsnis.. irnesvarbu, kad tą vakarą buvo "stadartiškai" gražesnių už jus..jūs buvot pati gražiausia, nes spinduliavote tuo
) pusantrų metų su niekuo nesiguliau, nes buvau sau neseksuali, į sporto klubą irgi nėjau, nes buvau sau per stora kažkam rodytis su treningais (nors juk į sporto klubą to ir eina žmonės ) susitikinėjau su vienu vyruku,bet kartą jis mane savo draugui pristatė taip: susipažink, čia mano simpatija, matai kokia apvalutė moteriška... nežinau ką jis turėjo galvoj ir man neįdomu, daugiau nebenorėjau jo matyti, nes labai kirto per savimeilę tas apvalutė, atrodo, kad teisinasi prieš draugą, kad šis slapta mintyse negalvotų (vaje kokia putli) žinau kad visa tai skamba juokingai, juk neesu baisiai stora, bet tai jau psichologiniai dalykai,kiekviena šią problemėlę priimam savaip. Dabar vis dar sveriu tiek pat ir stengiuosi ne badauti, o save pamilti, o tai yra ne tik susitaikyti su esamu svoriu,bet ir nedėti į skranduką visko,kas papuola. Einu sportuoti. Turiu naują draugą, su kuriuo dar nemiegojau, bet už 4 dienų laukia romantiškas vakaras ir tai tikrai įvyks, tai nusiteikinėju psichologiškai, kad nebūčiau susikausčiusi ir neužsidenginėčiau pilvo ir pan.. kažkur temoje skaičiau apie Beatą Nikolson - tikrai superinis pavyzdys moters, kuri labai labai graži,simpatiška,traukianti ir šauni - būčiau vyras - tikrai žavėčiausi ja. Jei dar liko šioje temoje gyvų tai galėsiu antradienį papasakoti kaip sekėsi pasitikėti savimi tą lemtingą naktį sėkmės visoms, gal ir nuskambės banaliai,bet juk tai tiesa - svarbiausia mylėti save, jaustis pačiai gražiausiai pasaulyje ir tikėti tuo, tada pradedame spinduliuoti tuo ir pagražėjame daug kartų Ne vienai manau pažįstama situacija, kai 5val praleidžiate prie veidrodžio,ar salone besiruošdamos kokiai nors puotai,pasipuošiate gražiausiai sau tinkančia suknele, kojas liekninančiais ir ilginančiais bateliais...ir įžengiatė į šventę-kaip karalienė,pelenė, iškėlusi galvą ir su plačia šypsena, nes jūs žinote,kad esate pati gražiausia, o tada staiga tai patvirtina ne vieno vyro nulydimas žvilgsnis.. irnesvarbu, kad tą vakarą buvo "stadartiškai" gražesnių už jus..jūs buvot pati gražiausia, nes spinduliavote tuo
