Sveikute, irinju...Liudna kad susitinkam cia, o ne kitam skyrely...bet...yra kaip yra... Teisingai sakai, mes visos esancios cia, esam isgyvenusios ta ,ka dabar kenti tu. Ir labai gerai suprantam kaip sunku yra tau siomis dienomis...Deja deja, ilgai dar bus taip sunku...jei tau lengviau, rasyk cia ka jauti, kaip jautiesi....suprasim, isklausysim, jei galesim patarsim...Prisimenu save, iskart po netekties....Baisu... namiskiai net vienos manes nepalikdavo....Tad galiu tik palinketi tau daug daug stiprybes....
Sveikos
Sveikute, irinju...Liudna kad susitinkam cia, o ne kitam skyrely...bet...yra kaip yra... Teisingai sakai, mes visos esancios cia, esam isgyvenusios ta ,ka dabar kenti tu. Ir labai gerai suprantam kaip sunku yra tau siomis dienomis...Deja deja, ilgai dar bus taip sunku...jei tau lengviau, rasyk cia ka jauti, kaip jautiesi....suprasim, isklausysim, jei galesim patarsim...Prisimenu save, iskart po netekties....Baisu... namiskiai net vienos manes nepalikdavo....Tad galiu tik palinketi tau daug daug stiprybes....
Sveikute, irinju...Liudna kad susitinkam cia, o ne kitam skyrely...bet...yra kaip yra... Teisingai sakai, mes visos esancios cia, esam isgyvenusios ta ,ka dabar kenti tu. Ir labai gerai suprantam kaip sunku yra tau siomis dienomis...Deja deja, ilgai dar bus taip sunku...jei tau lengviau, rasyk cia ka jauti, kaip jautiesi....suprasim, isklausysim, jei galesim patarsim...Prisimenu save, iskart po netekties....Baisu... namiskiai net vienos manes nepalikdavo....Tad galiu tik palinketi tau daug daug stiprybes....
labutis visom
dabar pradedu atsakymėlius kečiupa tai palikai mane ant ledo
na šaunuolė sėkmės tau
mirkt bijau sau leisti patikėti kad galiu, džiaugiuosi dar forumo mergaitėm ir ju leliukais bei parodyta drąsa
kristule laikykis čia tikrai hormonai verda
irinju tau dar sunki pradžia ,bet kaip įmanoma bandyk susiimti juk nuo skausmo nepabėgsi su juo tenka susigyventi ir jau taip bus, vieną minute verksi kitą
gal išeis ir nusišypsoti juk dar turi kam 
ir ačiū vadpr už naujus namelius
dabar pradedu atsakymėlius kečiupa tai palikai mane ant ledo
mirkt bijau sau leisti patikėti kad galiu, džiaugiuosi dar forumo mergaitėm ir ju leliukais bei parodyta drąsa
kristule laikykis čia tikrai hormonai verda
irinju tau dar sunki pradžia ,bet kaip įmanoma bandyk susiimti juk nuo skausmo nepabėgsi su juo tenka susigyventi ir jau taip bus, vieną minute verksi kitą
ir ačiū vadpr už naujus namelius
sveikos visos mamos. nebedaznai as cia pasirodau. isisukus i savo gyvenima. auginu eliziuka, dirbu nemazai. uzeinu kartais, paskaitau kaip jus laikotes. pasidziaugiu naujais leliukais, naujais nestumais 
grazus,uztai net nemalonu ziureti tiesa sakant
. nes traip atrode musu visu vaikuciai, galejai tik sparniukais pridengti ir tas pats grazus paveikslas.
labai liudna. deja taip daznai nutinka. nesitikim, kad nelaime tik uz kampo tyko. o po to visas musu gyvenimas suluosintas. baisu net menkiausio kosuliuko ar ipjauto pirstuko, nes niekad nezinai i ka tai gali pavirsti. baisu gyventi baimej, bet kitokio gyvenimo nebezinau jau.
QUOTE(vdapr @ 2009 11 08, 18:50)
grazus,uztai net nemalonu ziureti tiesa sakant
QUOTE(irinju @ 2009 11 08, 22:21)
supermama skaiciau jau seniai kai dar dukryte maza buvo po tuo kaip buvau nestuke o del naujumo tai taip gyvenime nesu nieko laiduojusi turiu omeny savu nes su vyru palaiduojam jo mama ir broli ir maniau kad greiciau mama ar teva ppalaiduosiu nei viena is savo vaiku niekad net neisivaizdavau to kovojom del dukrytes jai buvo inksto operacija 5men bet net pagalvot negalejau kad jai kazkas gali nutikti ji gyva ir sveikute nors ja dar pilve laiduojo o sunus atvirksciai kai buvo viskas kuo puikiausiai nestumo metu isgyveno tik 2 paras
labai liudna. deja taip daznai nutinka. nesitikim, kad nelaime tik uz kampo tyko. o po to visas musu gyvenimas suluosintas. baisu net menkiausio kosuliuko ar ipjauto pirstuko, nes niekad nezinai i ka tai gali pavirsti. baisu gyventi baimej, bet kitokio gyvenimo nebezinau jau.
irinju laikykis, taves reikia tavo seimai, kiek stipri busi Tu tiek ir jie bus stiprus.
Siandien buvau pas genetikus, kaip ir reikejo tiketis, apie mano dukrytes mirti taip nieko ir neisaiskino, bet paeme krauja tyrimams del planuojamo nestumo. Lauksiu atsakymo. Nelabai suprantu kodel tiek reikia laukti vizito, nes nei vieno zmogaus, be manes, ten nebuvo
Siandien buvau pas genetikus, kaip ir reikejo tiketis, apie mano dukrytes mirti taip nieko ir neisaiskino, bet paeme krauja tyrimams del planuojamo nestumo. Lauksiu atsakymo. Nelabai suprantu kodel tiek reikia laukti vizito, nes nei vieno zmogaus, be manes, ten nebuvo
QUOTE(irinju @ 2009 11 09, 09:17)
aciu jau pradedu suvokti kad savo angeliuko jau nebeturesiu pradedu pikt ant savu gyvu vaiku stengiosi nepratrukti ir vyras neleidzia nors paciam nelengviau pradedu save kaltint kad is pradziu jo nenorejau norejau pasidaryti aborta bet del krizes ir pinigu nemokejimo darbe pavelavau po to buvo susitaikimas ir vaikiukas kaip tikras kovotojas kovojo uz save iki paskutines akimirkos kol kazkokia prakeikta infekcija neinese mano galerijoje yra jo nuotrauka tik reikia paspausti kad padidintu cia viskas kas liko atminimui dar vardas ir pavarde ant kryzelio zinau kad visos cia tai patiret todel cia su jumis bendraudama jauciu palengvejima nes tik tas kas isgyveno ta pati gali suprasti kita manes net motina nesupranta nes as gyva o anuko ji taip ir nemate ir net per laiduotuves pas anuka nebuvo
Patikėk labai pazistamas jausmas... Man ir atrode kad niekas manes nesupranta, nesupranta koki skausma kiekviena diena jauciu, kai prisimenu savo angelele... Daugelis sakydavo tai tu jos nesupai, nemylavai, net normaliai nematei, tas manes neguodė. Bet kazkaip po poros menesiu viskas aprimo ir i gyvenima pradejau ziureti kitom akimis, tačiau nebesuprantu kas su manim darosi dabar, nes visiskai pasileidau. Nebesuvaldau savo jausmu ir viskas man taip nebemiela ir neidomu. Ko labiausiai bijau tai kad nesubirėtų mano santuoka
Sveikutes
paskutine savaitele man atostogu, jau eisiu i darba, nelabai ten manes laukia, ir dar vienas isbandymas - susitikti. Nu nieko gal kaip nors.
irinju
Laikykis. Kaip visad sunku kazka pasakyt. Labai baisu kad atsiranda vis nauju mamyciu.
paskutine savaitele man atostogu, jau eisiu i darba, nelabai ten manes laukia, ir dar vienas isbandymas - susitikti. Nu nieko gal kaip nors.
irinju
Kazkaip liudna ir verkti vel norisi ,taip norisi kazka paguodziancio parasyti bet nerandu zodziu......Nu va paverkiau ir lengviau pasidare.Gintariux24 sutinku su tavimi,man taip pat viskas neidomu,nebeturiu kazkokio tikslo.Esmej visiskai pasikeite poziuris i gyvenima.....
QUOTE(dado @ 2009 11 09, 14:07)
Kazkaip liudna ir verkti vel norisi ,taip norisi kazka paguodziancio parasyti bet nerandu zodziu......
mane ir kazkaip graudulys ima, bet stengiuos is paskutiniuju neisskyst, ba jei pasiduosiu, bijau kad gali but ilgam
irinju
cia kekviena turim savo istorija
is savo varpines pasakysiu- perdaug neisijausk i liudesi, nes turi dar du vaikucius, kuriems dabar labiau, nei bet kada reikia mamos. Jie dabar to neparodo, bet patikek tai jiems tokia pati trauma kaip ir tau... tu laiminga, nes isnesiojai ir turi du vaikus... angeleli taip pat jautei ir nesiojai, vyras tokios galimybes neturejo... suprask, kad jam skaudu ir del jusu angelelio ir del taves, na vyrai jie nereiskia taip jausmu kaip mes.
nebaru, tiesiog sakau kad skauda ne tau vienai, bet visai tavo seimai, pasistenk del savo mylimuku- del vaikuciu
QUOTE(*Aniri* @ 2009 11 09, 14:05)
Sveikutes
paskutine savaitele man atostogu, jau eisiu i darba, nelabai ten manes laukia, ir dar vienas isbandymas - susitikti. Nu nieko gal kaip nors.
paskutine savaitele man atostogu, jau eisiu i darba, nelabai ten manes laukia, ir dar vienas isbandymas - susitikti. Nu nieko gal kaip nors.
A kodel taves nelaukia?
Patikek,ir man buvo labai sunku gryzt po nelaimes i darba.as labai stresavau,mane cia guode ir palaike merginos.Bet vistiek,paciai reikejo praeiti pro ta sunku etapa.... Klausimu neisvengiau... buvo be galo sunku.As dirbu prekyboj,tai sunkiausia budavo paaiskint savo klientams,nes visi kaip susitare klausinejo,ka turi ir kodel tu dirbi
Tau stiprybes noriu palinketi
[quote=*Aniri*,2009 11 09, 15:05]
Sveikutes
paskutine savaitele man atostogu, jau eisiu i darba, nelabai ten manes laukia, ir dar vienas isbandymas - susitikti. Nu nieko gal kaip nors.
As nelabai senai i darba grizau, kazkas palaike, kas nezinojo, klausinejo. Si etapa reikia praeiti. Man buvo labai sunku pirma savaite, dabar jau gerai, isivaziavau i darbus, atsirado veikla, kazkaip net lengviau. Tikrai tikiu, kad taves laukia darbe, ir tikrai ne vienas zmogus.
Sveikutes
paskutine savaitele man atostogu, jau eisiu i darba, nelabai ten manes laukia, ir dar vienas isbandymas - susitikti. Nu nieko gal kaip nors.
As nelabai senai i darba grizau, kazkas palaike, kas nezinojo, klausinejo. Si etapa reikia praeiti. Man buvo labai sunku pirma savaite, dabar jau gerai, isivaziavau i darbus, atsirado veikla, kazkaip net lengviau. Tikrai tikiu, kad taves laukia darbe, ir tikrai ne vienas zmogus.
Oij as ir labai nenorejau eiti i darba, bijojau visu aplinkiniu zvilgsniu, klausimu kas? kaip? Taciau labai lengvai vel adaptavausi, visdelto zmones yra supratingi kas zino apie nelaime, o kas nezino tai ir uzklausia. Nu bet nieko nepadarysi, pamatysi kai issivaziuosi ir dziaugsies kad gali prasiblaskyti, o ne uzsidariusi tarp keturiu sienu verkslenti ir gailetis saves... Visos ta pakelem pakelsi ir tu
QUOTE(sandrynja @ 2009 11 09, 11:43)
Sveikos
Sveikute, irinju...Liudna kad susitinkam cia, o ne kitam skyrely...bet...yra kaip yra... Teisingai sakai, mes visos esancios cia, esam isgyvenusios ta ,ka dabar kenti tu. Ir labai gerai suprantam kaip sunku yra tau siomis dienomis...Deja deja, ilgai dar bus taip sunku...jei tau lengviau, rasyk cia ka jauti, kaip jautiesi....suprasim, isklausysim, jei galesim patarsim...Prisimenu save, iskart po netekties....Baisu... namiskiai net vienos manes nepalikdavo....Tad galiu tik palinketi tau daug daug stiprybes....
Sveikute, irinju...Liudna kad susitinkam cia, o ne kitam skyrely...bet...yra kaip yra... Teisingai sakai, mes visos esancios cia, esam isgyvenusios ta ,ka dabar kenti tu. Ir labai gerai suprantam kaip sunku yra tau siomis dienomis...Deja deja, ilgai dar bus taip sunku...jei tau lengviau, rasyk cia ka jauti, kaip jautiesi....suprasim, isklausysim, jei galesim patarsim...Prisimenu save, iskart po netekties....Baisu... namiskiai net vienos manes nepalikdavo....Tad galiu tik palinketi tau daug daug stiprybes....
na siaip ir nelabai turiu kur kreiptis si foruma stebiu dar nuo 2006m ir lyg visus jau pazistu tik i sia tema niekad nebuvau uzsukusi nes net nenutuokiau kad taip bus aciu uz palaikyma ir silta prieima








