Slegiančios naujienos... Eilinį kartą norisi surikt, kaip neteisinga visa tai. Bet kas iš to
Aš irgi truputėlį į temą pasisakysiu. Prietaringai nepasakojau niekam, bet pora dienų po savo angelėlio metinių netikėtai išvydau dvi juosteles nėštumo teste. Pasijutau taip, lyg mūsų mažulėlis būtų atsiuntęs šią nepaprastą dovaną iš aukštybių. Tokia ramybė apėmė, tokia palaima Gydytoja pamatė tinkamoj vietoj prisitvirtinusią pūslytę. Paskyrė pasimatymą už dviejų savaičių, kuomet jau turėtų matytis širdies veikla. Tai buvo vakar. Deja, plazdančios širdutės vaizdo ekrane taip ir nepamačiau. Nesivystantis...
Rėja! Ačiū, kad pakvietei mane į savo gimtadienio šventę! Mudviejų namus skiria tūkstantis mylių, o ir kelionėn aš išsiruošiu tik ypatingomis progomis. Rėjos gimtadienis - kaip tik tokia proga, ir aš trokštu būti su tavimi. Savo kelionę pradėjau prabildamas į širdį kolibrio, kurį kadaise buvome sutikę. Jis kaip visad buvo draugiškas, bet kai pasakiau, kad mažoji Rėja ūgtelėjo, ir aš, nešinas dovana, vykstu švęsti jos gimtadienio, jis suglumo. Ilgai skridom tylėdami, kol kolibris pagaliau tarė: - Nedaug tesupratau iš tavo kalbos, bet man visai nesuprantama, kad tu vyksti švęsti gimtadienio. - Žinoma, kad vykstu į gimtadienį, - pasakiau ir dar paklausiau, - kodėl taip sunku šitai suprasti? Jis nepratarė nė žodžio, ir tik mums pasiekus palėdos namus vėl prabilo: - Ar tikrai mylios gali atskirti mus nuo draugų? Jei nori būti su Rėja, argi jau nesi su ja? - Mažojo Rėja ūgtelėjo, ir aš nešinas dovana, vykstu švęsti jos gimtadienio, - paaiškinau pelėdai. Po pokalbio su kolibriu žodis vykstu man pasirodė šiek tiek keistas, bet aš vis tiek jį ištariau, kad pelėda mane suprastų. Ji taip pat ilgai skrido tylėdama. Tai buvo jauki tyla, bet atlydėdama mane sveiką ir gyvą iki erelio namų pelėda tarė: - Nedaug supratau iš tavo kalbos, bet man visai nesuprantama, kodėl vadini savo draugę mažąja. - Juk ji ir yra maža, - atsakiau, - ji dar nesuaugo. Kodėl taip sunku šitai suprasti? Pelėda nužvelgė mane savo giliomis gintaro akimis ir šyptelėjusi pratarė: - Pamąstyk apie tai. - Mažoji Rėja ūgtelėjo, ir aš, nešinas dovana, vykstu švęsti jos gimtadienio, - užkalbinau erelį. Pasikalbėjus su kolibriu ir pelėda žodžiai vykstu ir mažoji mano ausiai skambėjo gal keistai, bet vis tiek juos ištariau, kad erelis mane suprastų. Pagaliau jis prašneko: - Nedaug tesupratau iš tavo kalbos, bet man visiškai nesuprantamas žodis gimtadienis - Gimtadienis, kas gi daugiau, - atsakiau jam, - mes švęsime tą valandą, nuo kurios prasidėjo Rėjos gyvenimas ir prieš kurią jos nebuvo. Argi taip sunku šitai suprasti? Erelis išlenkė sparnus, smigo žemyn ir grakščiai nusileido ant dykumos smėlio. - Kalbi apie laiką prieš prasidedant Rėjos gyvenimui? Ar tau neatrodo, kad Rėjos gyvenimas prasidėjo ankščiau nei laikas? - Mažojo Rėja ūgtelėjo ir aš, nešinas dovana, vykstu švęsti jos gimtadienio, - užkalbinau sakalą. Pakalbėjus su kolibriu, pelėda ir ereliu mano ausiai kiek keistai skambėjo žodžiai vykstu, mažoji ir gimtadienis, bet vis tiek ištariau, kad sakalas mane suprastų. Žemai kiek akys užmato plytėjo smėlynai, ir sakalas pagaliau tarė: - žinai, nedaug supratau iš tavo kalbos, bet man ypač sunku perprasti žodį ūgtelėjo. - Juk Rėja auga, paaiškinau. - Dabar ji žengtelėjo arčiau suaugusiųjų pasaulio ir vieneriais metais nutolo nuo vaikystės. Argi taip sunku suprasti? Pagaliau sakalas nutūpė tuščioje jūros pakrantėje. - Vieneriais metais nutolo nuo vaikystės? Tai visai nepanašu į augimą! Žinojau žuvėdrą esant labai išmintingą. Skrisdamas su ja kuo rūpestingiausiai viską apgalvojau ir atsargiai rinkau žodžius, kad man prakalbus ji suprastų - jau esu nemaža išmokęs. - Žuvėdra, - pagaliau paklausiau aš, - kodėl lydi mane pas Rėją, jei žinai, kad iš tikro jau esu su ja? Žuvėdra sulėtino skrydį, - apačioje pro mus praslinko jūra, kalvos, gatvės, - ir grakščiai nutūpė ant tavo stogo kraigo. Ji atsake: - Todėl, kad tiesą svarbu pažinti pačiam. Kol tiesos nepažinai, kol iš esmės nesi jos perpratęs, tik menkai gali ją pats perteikti, be to, tik pasitelkęs mašinas ar padedamas žmonių bei paukščių. Bet atmink, - pridūrė ji, - kad ir nepažinta tiesa vis tiek yra tiesa. Dabar atėjo laikas įteikti tau dovaną. Dovanos iš alavo ir stiklo yra vienadienės: jos susidėvi ir pražūva. Bet manoji dovana geresnė. Tai žiedas,kurį galėsi mūvėti. Jis spinduliuoja ypatingą šviesą, ir jo niekas negali atimti. Jo niekam nepavyks sunaikinti. Tu vienintelė visame pasaulyje gali regėti žiedą, kurį tau šiandien dovanoju, - kol žiedas priklausė man, aš irgi buvau vienintelis, galėjęs jį matyti. Tavo žiedas suteikia naujų galių. Mūvėdama jį tu gali pakilti skrydžiui bet kurio paukščio sparnais. Gali žvelgti aukso spalvos paukščių akimis. Paliesti vėją, šiurenantį jų aksomines plunksnas, gali patirti džiaugsmą, kuris apima pakilus aukštai aukštai virš pasaulio ir visų jo rūpesčių. Gali kiek tinkama likti padangėje, mėgautis naktimi, pasitikti tekančią saulę, o kai panorėsi grįžti į žemę, tavo klausimai jau bus atsakyti, o rūpesčių - kaip nebuvę. Ir kai ateis tas laikas, savo dovaną turi atiduoti tam, kuris - tu tikrai žinai - naudosis ja kaip pridera, kuris gali suprasti, jog tikrai svarbūs dalykai gimsta iš tiesos ir džiaugsmo, o ne pagaminami iš alavo ir stiklo. Rėja, negaliu pas tave atvykti, nes jau esu su tavimi. Negaliu tavęs vadinti maža, nes jau užaugai keliaudama iš gyvenimo į gyvenimą, mėgaudamasi būtimi kaip ir mes visi. Tu neturi savo gimimo dienos, nes gyvenai visada; niekada negimei ir niekada nemirsi. Tu nesi vaikas žmonių, kuriuos vadini motina ir tėvu, - veikiau esi bendrakeleivė šioje kelionėje, skirtoje suvokti dalykų esmę. Skrisk laisva ir laiminga, pakilusi virš visų gimtadienių, skrisk per amžinybę, ir mes susitiksime dabar arba kada tik panorėję, susitiksime šventėje, kuri niekada nesibaigs.
kazkokia visiska nesamone as nezinau nu nesamone visiska
keciupa o pakartotinio nedarys negalejo suklyst viskas nieko neimanoma
caramelle o gal palaukit savaitele buna gi nemato sirdeles nes mazesnis lelius ir gal dar plakt prades,ar tu kraujuoji?nes pas mus buvo nemazai kur sake viskas bet poto pradejo plakt sirdute gal veliau pastojai
na as isvadas padarius kad is cia esanciu mamyciu tik kas treciai baigiasi laiminga, deja tokia statistika
Kepuca- del taves man ipatingai liudna, nes manau kad jau spejai susigyvent su ta mintim, kad o gal sikart pavyks, nors manau ta kirminas nevilties grauze visa si laika... ir as ejau su dideliu nerimu i prieki ir tuo kirminu, bet vis programavau save iki paskutines minutes kad turetu pavykt, BET... parasysiu gal ziauriai- praradai maziau laiko ir ne tiek daug sansu ir vel bandyt is naujo, nes kuo ilgesnis nestumas, tuo jis daugiau laiko atima kitam bandymui, susikaupimui, pasiruosimui, pribrendimui iveikt baimes...
nenoriu labai lyst i dusia ir aitrint zaizdos, bet ka darysit? valymas? gimdymas?...
Deive, kaip gaila.. Ir jau tikrai darosi pikta, kad po netekties iskart dar viena netektis.. Man irgi taip buvo.. Irgi prietaringai niekam nesakiau.. Ir nors ir nesakiau, o nelaime vis tiek nutiko.. Kazko panasaus laukiau ir is sito nestumo.. Per pirmus tris menesius savo gydytoja vos ne is proto isvedziau aiskindama, kad jau viskas sitam leliukui, kad jau sirdute neplaka.. Aciu Dievui, kad kantri gydytoja pasitaike.. Ir labai tikiuosi, kad po dvieju nesekmingu dabar jau bus sekmingas..
Tikiuos, kad jus mergytes, tuoj vel prisijungsit prie nestukiu ir viskas baigsis stebukleliu gimimu.. As labai labai to melsiu..
Gydytoja pamatė tinkamoj vietoj prisitvirtinusią pūslytę. Paskyrė pasimatymą už dviejų savaičių, kuomet jau turėtų matytis širdies veikla. Tai buvo vakar. Deja, plazdančios širdutės vaizdo ekrane taip ir nepamačiau. Nesivystantis...
