Linkiu sekmes Beje,manau galbut mergaite dar ir bijo tiesiog pasirodyti silpnesne,nusileisti ir panasiai,todel ir slepia jausmus..ypac kai mama ja paliko.
Linkiu sekmes
Dziugu del jusu,saunuole Linkiu sekmes
Beje,manau galbut mergaite dar ir bijo tiesiog pasirodyti silpnesne,nusileisti ir panasiai,todel ir slepia jausmus..ypac kai mama ja paliko.
Linkiu sekmes
Linkiu sekmes Beje,manau galbut mergaite dar ir bijo tiesiog pasirodyti silpnesne,nusileisti ir panasiai,todel ir slepia jausmus..ypac kai mama ja paliko.
Linkiu sekmes
Sveiki, del globeju... as nesu jos globeja, mamai mergaites yra apribotos teises. dokumentu jokiu as del to nesitvarkiau, tiesiog auginu ir tiek. manau uzaugusi ji pati nores rinktis ir nenoriu atimti is jos tos galimybes. Tad nelabai kuo galiu siuo klausimu padeti
del musu santykiu, kazkas keicias su kiekviena diena, kazkokie poelgiai tampa tarsi taisykles kuriu nalauzoma. Kartais skaudu, kartais tarsi gumulas gerkleje uzstringa,kad nei zodzio negali pratart,karta ji man pasake, kad savo sunu myliu labiau negu ja. Ir vel jauciausi kalta... juk ne visi mes tobuli ir negaliu to paneigt kad ji myliu. Bet is kitos puses paziurejus, vadinasi, ir jai reikia tos meiles... tik galbut as nemoku jos tiek parodyti. Juk kas vakara kalbu kokie jie man brangus, abiems, neisskiriant nei vieno, ka bepaduotum, visada tiek pat, po lygiai... tarpusavy vaikai taip pat graziai bendrauja, saugo vienas kita kaip tikri brolis ir sesuo. bet...nepaisant visko,piesiniuose ji visada salia saves piesia teti, broli ir tamsiais plaukais mama.o mano plaukai sviesus...bet ji gera mergaite,ji moka matyti kas grazu,skiria labai aiskiai kas gera ir kas bloga... kadanors juk supras,juk ne as jos mam atemiau. o kad ji brangi mergaitei tai aisku,na bet ji juk vaikas,ji tezino kad kita mama isejo i darbeli,to kad ji gyvena netinkamai ar kad ja paliko ji tikrai nesuprastu ir namanau kad vaikui tai rektu sakyt. tegul turi grazius prisiminimus.o karta ji pasake mano draugei: tu zinai, visi turi po viena mama o as net dvi... nesu savimyla, bet kaip tai pagloste sirdy 
QUOTE(rasele25 @ 2010 11 03, 01:28)
del musu santykiu, kazkas keicias su kiekviena diena, kazkokie poelgiai tampa tarsi taisykles kuriu nalauzoma. Kartais skaudu, kartais tarsi gumulas gerkleje uzstringa,kad nei zodzio negali pratart,karta ji man pasake, kad savo sunu myliu labiau negu ja. Ir vel jauciausi kalta... juk ne visi mes tobuli ir negaliu to paneigt kad ji myliu. Bet is kitos puses paziurejus, vadinasi, ir jai reikia tos meiles... tik galbut as nemoku jos tiek parodyti. Juk kas vakara kalbu kokie jie man brangus, abiems, neisskiriant nei vieno, ka bepaduotum, visada tiek pat, po lygiai... tarpusavy vaikai taip pat graziai bendrauja, saugo vienas kita kaip tikri brolis ir sesuo. bet...nepaisant visko,piesiniuose ji visada salia saves piesia teti, broli ir tamsiais plaukais mama.o mano plaukai sviesus...bet ji gera mergaite,ji moka matyti kas grazu,skiria labai aiskiai kas gera ir kas bloga... kadanors juk supras,juk ne as jos mam atemiau. o kad ji brangi mergaitei tai aisku,na bet ji juk vaikas,ji tezino kad kita mama isejo i darbeli,to kad ji gyvena netinkamai ar kad ja paliko ji tikrai nesuprastu ir namanau kad vaikui tai rektu sakyt. tegul turi grazius prisiminimus.o karta ji pasake mano draugei: tu zinai, visi turi po viena mama o as net dvi... nesu savimyla, bet kaip tai pagloste sirdy
Net ašarą išspaudė. Kaip gera, kad yra tokių žmonių, kaip Jūs.
aciu tikrai malonu, bet manau, mes kiekvienas nuostabus savaip...
Elgtis vienodai su savo ir ivaikintu vaiku turbut imanoma, bet vienodai myleti, tai tikrai ne 
Kaip kategoriška Kiek ne biologinių vaikų auginat?
Kiek ne biologinių vaikų auginat?
Man abu vaikai yra mano. Tiek dukra, kurią pagimdžiau pati, tiek sūnelis, kurio negimdžiau. Jis į šeimą atėjo gana mažas, jam reikėjo daug apkabinimų, panešiojimų, pamylavimų. Reikėjo glėbio, kuriame būtų saugus. Ir jis taip stipriai mus laikė savo mažame glėbelyje, kad ta riba - nemano- išnyko labai greit ir nejučia. Dabar atrodo, kad jos nė nebuvo. Gal todėl, kad jis buvo be galo lauktas vaikutis?.. Gal todėl, kad atėjo tas, kuris mums buvo skirtas...
QUOTE(arna @ 2012 09 01, 15:45)
Gal todėl, kad jis buvo be galo lauktas vaikutis?.. Gal todėl, kad atėjo tas, kuris mums buvo skirtas...
Papildyta:
QUOTE(mazylis7 @ 2012 08 31, 15:51)
Elgtis vienodai su savo ir ivaikintu vaiku turbut imanoma, bet vienodai myleti, tai tikrai ne
Papildyta:
QUOTE(Šelma @ 2012 09 01, 12:50)
QUOTE(mazylis7 @ 2012 08 31, 16:51)
Elgtis vienodai su savo ir ivaikintu vaiku turbut imanoma, bet vienodai myleti, tai tikrai ne
vat ir as apie tai galvoju.
QUOTE(arna @ 2012 09 01, 16:45)
Man abu vaikai yra mano. Tiek dukra, kurią pagimdžiau pati, tiek sūnelis, kurio negimdžiau. Jis į šeimą atėjo gana mažas, jam reikėjo daug apkabinimų, panešiojimų, pamylavimų. Reikėjo glėbio, kuriame būtų saugus. Ir jis taip stipriai mus laikė savo mažame glėbelyje, kad ta riba - nemano- išnyko labai greit ir nejučia. Dabar atrodo, kad jos nė nebuvo. Gal todėl, kad jis buvo be galo lauktas vaikutis?.. Gal todėl, kad atėjo tas, kuris mums buvo skirtas...
Pavydu baltai...
Dziaugiuosi kad Jums pavyko, oas as del sito labai bijau ir abejoju .
Nors gal geriau tokiai vaikui kad ir siek tiek maziau meiles, nei jos apskritai nepajausti seimoje?
QUOTE(MYG @ 2012 09 01, 22:46)
Nors gal geriau tokiai vaikui kad ir siek tiek maziau meiles, nei jos apskritai nepajausti seimoje?
Gali būti,kad toks vaikas negalės , neįstengs, tiesiog jam neišeis būti vaiku šeimoje, tai yra nesusiklostys santykiai kaip vaiko ir tėvų o bus partneris ir sieks partneriškų santykių kaip lygus su lygiu. Deja, jei tai vaikas iki 5-7 metų, tokie santykiai sutrikdo jo psichologinį emocinį vystymąsi.
