Mano istorija tai tokia,kad mire mano mylima mociute gruodi,o vestuves buvo suplanuotos rugseji,bet nematau nieko blogo,jau buvo praeje 8 men.tik tetis negalejo sokt,ir linksmintis

Bet per pacias musu vestuves atsitiko dar baisesnis dalykas,avarija,kurios metu zuvo mano kaimynas,kuris veze vestuves,ir operatorius,o fotografas buvo sunkiai suzeistas....Viskas ivyko,kai mes jau ruosemes vaziuoti i sale svesti,ir per kita girta vairuotoja,kuris irgi vietoje zuvo....Buvo labai baisu...labai...ir atsiminimai ne kokie....operatorius buvo geras muzikantu draugas,tai kokios nuotaikos buvo galit isivaizduot,bet jie saunuoliai,grojo,lyg nieko nebutu ivyke.....Dauguma sveciu buvo atvyke is toli,jie nepazinojo zuvusiu,todel jiems buvo linksma....O kad nebuvo suzeistas dar kas nors,is pamergiu,ar mes patys,tai stebuklas...nes viena masina,kuria vaziavo kelios pamerges su pabroliais buvo sudauzyta,o joms net pedkelniu akys nuo sukiu nenubego....Nors nuo vestuviu praeje jau daugiau nei 8 metai,sito nepamirsiu niekad.....