Aina sau, kokios kaip kurių vestuvės skaudžios. Net nebūčiau pagalvojus, kad realiam gyvenime taip būna

Kas liečia vestuves tokiu atveju, aš manau, kad neatidėliočiau. Kaip jau sakė anksčiau rašiusios, vestuvės suplanuotos, užpirktos, o mirties negali suplanuoti niekas. Per mano pusseserės vestuves, buvo laidojama jos labai gera kaimynė. Kai antrą dieną šventėm - ją kaip tik išnešinėjo pro šalį su karstu... Jaunieji paprašė muzikantų, kad tuo metu negrotų, o visų kitų paprašė šiek tiek ramybės. Kas keisčiausia, kai numirė ta kaimynė, jie ėjo prašyti, kad ją pašarvotų ne namie. Sakė, kad supranta kaip yra skaudu, bet tikėjosi, kad prašymą priims. Keista, kaimynai atsisakė, ir mirusią moterį pašarvojo vos ne už sienos...