Sveiki, man labai dažnai trūksta kantrybė. manoji labai mėgst vandenį, taip kad negaliu betkada eiti į vonią, nes ji iš paskos eina ir lenda prie kvepalų arba reikalauja, kad paleisčiau vandens srovę, o ji su ja žaistų, jei neleidžiu, prasideda isterijos, bandau išvest iš vonios, viskas, kojas atpalaiduoja, gulasi ant grindų, pešasi pati sau plaukus ir žiūri mano reakciją..... o aš ką, anksčiau labai nervindavausi, maniau, kad čia auklėjimo spragos, kad aš kalta ir labai išlepinau savo atžalėlę, tačiau draugės pamokyta, per isterijas nuvedu ją į kampą, priremiu durimis ir ignoruoju ją, tada ji pati susipranta, ateina, prisiglaudžia
kalbant apie "davimą per užpą", tai toks ten ir davimas, paglostai užpą ir viskas, pati ateina, būdavo, atsuka savo užpakaliuką, kad "paglostyčiau"
taip kad ar taip ar taip, neveikia mums šis metodas, reikia gražiai su vaikais, juk jie dar maži, nesupranta, o ožiukai dings laikui bėgant.
o kad darželis gadina vaikus, tai nelabai sutinku, nes aš dabar tik ir laukiu, kada galėsiu ją rytoj ten nuvesti, kad ji disciplinos įgytų
tai apsikabindavo is karto 
manau nera nieko blogo jai vaikas gauna per uz pakaliuka su dirzeliu ,juk to nieks nedaro kasdien ir nieks neduoda taip kad randas liktu .
Bet jau dvi savaitės lanko darželį... mano vaikas laaabai pasikeitė... namuose nuolat verkia... manęs nepaleidžia.... viskas negerai... ir t.t. bet kol kas susitariam, dar kantrybės užtenka 
dažniausiai ieškom kompromiso...
