Kai mamai baigiasi kantrybė..

Siaip kazkaip kitaip provokuoti nebando, nebent isteriniu rekimu. Man tik ta istorija su "gerimu" pasirode identiska. Dabar musu pagrindinis zodis noriu, o ypac to, ko negalima: nori vilktis ziemini megztini, kai temperatura +30C, nori susigriebti kruva zaislu pries eidama i lauka ir nestis, nori puse dienos valytis dantis po tekanciu vandeniu, nori valgyti varsketukus su kecupu ir t.t. Jei sakau, negalima, sako "noniu" ir jei negauna prasideda isteriskas klykimas. Dar labai megstamas zodis "ne". Bet cia tikrai tik toks augimo etapas. Katik skaiciau straipsni, kad pagrindiniai trys dvimecio zodziai yra "mano", "ne" ir "as pats". Kantrybes, mamytes!

As tai linkusi nesakyti negalima, o tiesiog paaiskinti: "su zieminiu megztuku sukaisi" "nuo varsketuku su kecupu skaudes pilvuka" ir pan.... O zodis NE ir pas mus dabar pirmauja Su vyru kartais pasijuokiam, kad vaikas daznai pats nezino ko nori, uztat laaaaaaaaaabai puikiai zino ko nenori

As siaip irgi linkusi daug kalbeti ir aiskinti, bet tuo momentu jokie argumentai dazniausiai buna nesvarbus ir lieka tik vienintelis "noniu" ir bliovimas. Berods knygoje "Vaikai kile is dangaus" teko skaityt, kad vaikams tik gal nuo kokiu 5-7m argumentai pasirodo svarus. Zinoma, aiskinti reikia, bet neverta tiketis, kad supras. As tik vis bijau drausti jai "noreti", kad paskui tas noras nedingtu visam. Juk is kitos puses pagalvojus, gal ir gerai, kad vaikas daug nori. Bet va is kur rasti tos kantrybes?

Uhu. As pazistamu tarpe pagarsejusi kaip itin kantrus zmogus, bet galiu pasakyti, kad tiek daug kantrybes reikalaujancio darbo kaip vaiko auginimas man dar neteke dirbti Kita vertus ir tokiu svelniu jausmu, tokios stiprios meiles niekam nesu pajutus iki savo dukros gimimo

negaliu sugalvoti, kaip pakeisti žodelį negalima, jeigu jį reikia "staigiai" pavartoti, pvz, kaip čia jau buvo minėta,jei vaikas dujas sukinėja.. pasiėmi, pasivedi į šalį ir sakai NEgalima, bet juk ta dalelytė "ne" nėra tinkamiausia kalbant su vaiku

skaičiau straipsnį apie tuos norimus-nenorimus gėrimus, tai jame toks pateiktas sprendimo būdas: tiesiog palikti vaikui pasiekiamoje vietoje šiuo atveju gėrimą ir atsisėdus šalia vaiko stebėti jį. Jam taip bus saugiau ir jis iš pradžių "pasiožiuos", o po kiek laiko susivoks savo noruose, paims ir atsigers arba apsisuks ir užsiims kita veikla (mat, toks elgesys įvardijamas kaip pasimetimas savyje, berods ) ir jausis saugus, kad tėveliai jo nepalieka sunkiu metu na negaliu tiksliai atkartoti, senokai skiačiau kažkuri mamytė buvo nuorodą į tą straipsnį įdėjusi

as pasivedu i sona vaika ir pasakau, kad virykle ijungiam tik tada kai maista reikia gamint. aisku, dar maziukas jis, gal veliau bus daugiau problemu, buna ir dabar iskart eina vel ijungt, bet vel atitraukiu ir ta pasakau, nukreipiu demesi ir taip darau tol, kol nebeina prie virykles.

o megztuka kai lauke plius 30 turbut leisciau uzsivilt, tegul sukaista, kita karta nebesides. gal ir ne pats geriausias sprendimas, bet man atrodo greiciausiai suveiktu. juk kai sukais, nusiims ir viskas bus gerai.

, Juk tikrai nenutiks nieko blogo, jei vaikas užsidės megztuką, kai lauke karšta.. lygiai taip pat nemanau, kad su tuo megztuku jis labai jau ilgai išvaikščios, pačiam bus nemalonu, kai kūnelis suprakaituos arba megztukas pradės "kandžiotis", lipti prie pilvuko, rankyčių ir t.t.
Nereikia dėl tokių smulkmenų pliaukšėti per užpakaliuką, juk situacija visiškai nepavojinga (esu visiškai nepliauksinčiųjų šalininkė, nesugalvoju už ką galėčiau suduoti mažyliui, bent kol kas tai tikrai )

kai vaikai išveda iš kantrybes (čia jau po visu aiškinimų gražiuoju) paimu už pečių, atsuku į save ir piktai, bei įtaigiai mėginu aiškinti ko nesuprato geruoju.Kartais tenka net šiek tiek papurtyt, jei per isterij nebegirdi.Dažniausiai padeda, o ypač padeda prieš vaiko agresiją, kai puola muštis, po tokio kontakto vaikui ranka jau nebekyla(bent jau tam kartui).Gal aš kokia nematoma, ir vaikai negirdi, ką sakau jei nestoviu priešais. Na o kai jau visai visai baigiasi kantrybė, būna ir pliaukštelėjimu per užpakaliuką, tačiau niekad jokiu kitokiu įrankiu kaip tik ranka. Bet čia jau reti atvejai...

As darau panasiai, tik purtyti nepurtau, tiesiog laikau ir laukiu kol baisis isterija, nes kai mato jog nereaguoji i tai, noras isterikuoti praeina Tiesiog atsisuku i save , laikau ir laukiu. Bet tuomet nebuna jokiu islygu, tiesiog paaiskinimas ir bandau nukreipti demesi nuo konflikta sukelusio objekto . Kantrybes reikia, bet po kokio 5 karto pradeda suprasti, kad isterijos tokiu atveju neveikia ir jos trunka trumpiau
Papildyta:


Zinot, kad nugara skauda labiau tikeciau mama, nei paaugle dukra. Juk ne vienai, ypac kai vienas nestumas seka po kito, nugara skauda Jeigu jums pavyko to isvegti - sveikinu , ne visoms taip sekas Ir nereikia taip jau interpretuoti laiko trkdymo, juk visos cia uzsuka pasimokyti kantrybes, kaip ja ugdyti.

Žinokit šiandien ėjau pasivaikščioti su teta ir savo krikštasūniu (4 metai).. Jie ruošiasi važiuoti pas gimines į Latviją, tai ėjom ir aptarinėjom, ką jis ims į kelione, ką jam reikia dar nupirkti (sulčių ir sausainiukų mašinoje valgyti )..teta sako einam į parduotuvę nupirksim sausainių ir dešrytės sumuštiniams, tai mažius kaip užsiožiavo neeisu, sustojo vidury kelio ir rėkia NEEISIU, teta vis bando pakalbinti, kad einam, pažiūrėsim gal atvežė kokių naujų prekių, einam reikia gi tėveliui dešrytės nupirkti, nes nepavalgys bus silpnas na ir pan... o jis vis tiek neeisiu.. mato, kad artinasi mama, tai tupia, o galiausiai visai atsisėdo ant asvalto teta sako jam, kad kelkis, juk niekas nesėdi ant žemės, o tas Bac ir atsigulė jau žiūriu teta garuoja, priėjo prie jo, paėmė už rankos ir kelia (tempia, kad atsistotų), bet vaikas tai jau nemažas, užsispyrė ir priešinasi, nesikelia ir vis rėkia niekur aš neeisiu. Girdžiu jau balsą pakėlė ant mažojo ir vis tempia, o tas nesistoja. Sakau duok aš pabandysiu.. teta pikta kaip širšė (parduotuvėlėl jau tuoj užsidaro, vaikas isterikuoja, žmonės per langus išlindę stebi, kas vyksta) sako, daryk ką tik nori. Vaikas į mane kvadratinėm akim žiūri ir rėkia nesikelsiu, neeisiu. Aš gi, jau visokiausių būdų prisiskaičiusi ir pan.. sakau nesikelk, pagulėkim, priėjau ir atsisėdau šalia ant asvalto.. nu toliau cirkas tikras buvo.. vaikas iš netikėtumo rėkti nustojo, sako kodėl tu sėdi, aš jam atsakau, kad tu sėdi ir aš nusprendžiau pasėdėt, kad tau liūdna nebūtų. Vaikas (atsikelia ir mane už rankos paėmęs traukia, kad kelčiausi): nesėdėk ant asvalto, gi išpurvinsi kelnytes...žmonės gi nesėdi ant žemės - nešvaru, nesveika
galvojau numirsiu iš juoko, bet gi negaliu juoktis iš vaiko, tai klausiu, o kodėl tu gulinėji, nebijai išpurvinti rūbelių.. jis sako aš negaliu eiti man akmenukas koja duria, reikia akmenuką išimti išėmėm tą nelemtą akmenuką, tai spėjom ir iki parduotuvės nueiti ir jokių 'psichų' daugiau nebuvo... tik vis teta negalėjo apsiramti: "juk galėjo pasakyti, kad akmenukas įkrito, o ne vartytis ant žemės"

Tai tetai reikejo iskart uzuoti klausima 'kodel' Kodel nenori eiti i parduotuve?
Aisku, kai vaikui akmenukas duria tai argumentas, kad teveliui reikia desrytes nulinis
O jus graziai prasisukot

ačiū stengiuosi visada su vaikais gražiai elgtis