Aš nemėgstu šito žodžio "ožiukai", nes jis man asocijuojasi su klykimu ir pan. dalykais be reikalo, taip neva vaikai elgiasi tik šiaip, nes yra "ožiukai".
Aš manau, kad vaikai visada elgiasi netinkamai kažko veikiami
vengiu šito žodžio "ožiukai", nors jaučiu maniškė būtų kai kurių nuolat baudžiama dėl "ožiukų", ji labai emocinga, jautroka, degtukas, jei kas nepavyksta, jei ko negauna, visada didžiausi skandalai,, na, bet manau normalu
vaikas protauja yra ne mėmė, žino ko nori
Ir yra dar per maža, kad suvoktų suaugusių taisykles, kodel negalima, kodel galima ir pan.
Sunku šiaip man, kartais kantrybės nėra, užrėkiu, nors kaimynai sako, kad aš geležinių nervų
Kažkaip man atrodo, kad tiesiog į viską reikia žiūrėti paprasčiau ir linksmiau
O klykiančio vaiko, net ir savo rėksnės, 4 val neįsivaizduoju
Tiesiog širdį turi pradėti mamai skaudėti, juk kiekvieną vaiką galima atitraukti, galų gale tam tikrais dlaykais, kuriuos jis mėgsta - muzika, durniavimu kokiu, žaislais
maniškei kartą labai ilgai leidau klykti, bet tai buvo paskutinis kartas, lovytėje prasiskėlė lūpą, nusiklykė baisiai, kam to reikia, atseit dėl to, kad vaikas savo lovytėj miegotų. Ai, užmiega pas mus, pernešu, arba ne, ką dabar vaiką klykinsi, kad jis mus myli ir nori būti kartu.
O šiaip, faina, kad tiek daug šaunių mamyčių, kurios prieš smurtą
pagarba
