Kai mamai baigiasi kantrybė..

Taip, dabar net kelis kartus skirtingose šeimose girdėjau, kaip mamos vaikus grąsina išvežti ir atiduoti į internatą!
O vaikai susinervavę dar labiau verkia... Kažkokia nesąmonė.

Mano mama kartais drausmindavo grasinimais atiduoti mus i vaiku namus. Syki yra "is namu isvarius" - t.y. apave batus ir isvare i laiptine (tipo nebeisileis daugiau). Aisku tada vyresne negu 3 metu buvau ir suvokiau, kad vistiek isileis atgal. Bet vistiek labai, labai baisu buvo Nedarykit to savo vaikams Ir negrasinkit jokiais internatais - is savo patirties patariu

man viena karta mazius ozius gerus parode laiptineje pirmam aukste as su maisu kruva pilnu maisto produktu buvau o mazius uzsispyre nelipti, uzsimane ant ranku nu ir ka sakau tikrai nenesiu jis atsigule ant grindu laiptineje ir guli ir verkia kaip tik ejo kaimynas vyras ir pradejo juoktis, labai gerai suveike ir dabar kai kur nors oziuojasi sakau ateis dede ir juoksis (labai gerai veikia), o kai neveikia pavz namuose tai pasakau eisi i savo kambari ir vienas pagalvoti turesi , jei vistiek neklauso nuvedu i kambari ir uzdarau duris baigiasi visi oziai

kai pasiskaiciau, tai is kaikuriu postu ima juokas, tiesa sakant, daugiausiai is tu kur mamytes dievagojasi, kad siukstu dirziuko nereikia. cia kiekvienos mamos asmeninis reikalas. turiu asmenini pavyzdi, as juo nieko primesti nenoriu, bet cia istorija paivairinimui. kai augau, buvau auklejama dirzu, o jaunesnis brolis dirziuko mates vos kelis kartus. dar budavo ir taip, kad uz ji as gaudavau (pvz.: jis man tvokstelejo, as jam atgal ir tada dar gaudavau dirzo - mat kaip as galiu skriaust mazesni ir t.t. ir pan.) tar musu 5 metu skirtumas. siuo metu mes pilnameciai: as po vidurines pradejau dirbti pamaini darba ir neakivaizdziai mokytis, siuo metu mokslai jau baigti ir darbeli dirbu (ne kazi koki, bet dirbu). tuo tarpu svelniau aukletas brolis, kuriam 20 metu nesugebejo baigti ir 7 klases, pasidarbuoja sen bei ten ir aisku gyvena pas mama. tai dar klausimas, kuris cia is musu suluosintas. jokiu budu nesakau, kad reikia vaikus lupti, nu bet buna ir taip.

Mano manymu toks likimas susiklosto nebutinai del dirziuko gavimo vaikysteje
Tai lemia ir kiti dalykai,aplinka,genai,vaiko charakteris ir pan..

Ištikrųjų, tai ir reikia bendrauti su vaiku taip, kaip su sau lygiu. o sau lygių mes nemušam, jei kažkaip nesusikalbam. reikia rasti tinkamus žodžius tik. Žinau, kad kartais taip sunku juos rasti....

Sakyčiau, atmetus visus kitus dalykus, kurių nežinau, čia viskas daugiau nei aišku - brolis buvo lepinamas ir jam parodoma, kad net jei jis ką nors iškrės, nukentės kiti. Ir jis toks gavosi ne dėl to, kad negavo diržo, bet dėl to, kad už jo "nusikaltimus" gaudavot jūs... Jei būtumėt abu negavę ir nė vienas nebūtų baudžiamas už kito "nuodėmes", gal jūsų broliui viskas būtų susiklostę kitaip. Bet kaip sakiau, būna dar daug daug visokių aplinkybių. Akivaizdu viena, tiek jūs dirbate, tiek jis nedirba tikrai ne dėl auklėjimo diržu privalumų ir trūkumų.

Manau, man dar anksti kalbet, nes per maza dar dideliem oziams, ir asaros buna del priezasties.Bet pasidalinsiu mintimis is vienos paskaiteles apie vaiku auklejima Nors nelinkus vaika auginti"pagal vadovelius" bet sitas patarimas man patiko. Kai su vaiku nerandi bendros kalbos ji galima paignoruoti. Palikai kambaryje, uzdarei duris ir isejai. Zinoma proto ribose, ne pusvalandzui, porai min. Ir dar didziausia bausme vaikui yra stovet kampe ir nieko neveikt,tiesiog pastatyt uz bausme i svaru balta kampa, kad nebutu ten kokiu plyseliu jam pasikrapstyt. Stovet turetu tiek minuciu kiek vaikui metu.Pries bausmes atlikima, be emociju mama(arba tetis) turetu ne rekti, o konstatuot fakta, tu padarei blogai, dabar uz tai esi nubaustas. Po bausmes viskas, kalba baigta, daugiau jokiu moralu ir kalbejimu apie tai ka padare.Zinoma, kiekvienos mamos reikalas, kaip aukleti savo vaikus, bet manau sitas patarimas tikrai geras

kai pas mane baigaisi kantrybe skubiai isiunciu pas teti arba mociute. man gerai kad praktiskai visada bent vienas o daznai abu buna namie ir naudoju kaip Kaciorka palikt viena kai "uzsipsichoja " be jokios normalios priezasteis. tada parekia bisk nustoja ir ateinu. nezinau ar tai gerai bet kolkas padeda

maniskio tokio "gyvo sidarbo" jokiai budais neimanoma misija pastatyti i kAmpa,bandziau nepavyko

vava, musiskes irgi ne uz ka nei pasodinsi, nei pastatysi. mes tai griuname ir lauke balose parekaut, ir namie. dazniausiai, kai pasakai ne. pvz stovi prie teliko ir reikalauja filmuku. aiskinu, kad juos ziurime tik vakare pries meiga. na ir viskas per sekunde jau guli, ir rekia ir staugia tiesiog zveries balsu iki springimo. gali iseit, gali likt, gali kazka aiskint, bandyt sakyt, kad nereik taip daryt, ar kad negrazu taip, nepadeda. gali reikti ir pusvalandi ir daugiau. bandziau juoktis, tai susierzina dar labiau, bandziau megdziot, tai pradeda jau is pykcio galva i grindis trankyt. na kol kas vartojam su vyru valerijona ir kenciam. arba kita situacija, einam i lauka, prisibunam, reikia eiti vakarieniauti, jau einant link laiptines, prasideda nea nea nea, sakau, zuika, reik valgyt jau eit, prisibuvom gi lauke, nea nea, gulasi ant saligatvio ir dudas paleidzia. as ja ant ranku ir tempiu namo, spardo kojom per pilva, karta skaudzia ikando, tai nesu dabar veidu nuo saves o jegos kiek pas ja, vos nulaikau, zmones ziuri issizioja, o man bais geda, kad vaikas kaip zveris staugia. ir dar bobute kokia su patarimais turbut vaikas susirgo arba jam ka nors skauda nutempi vos ne vos namo, inesi pro duris, paguldai ant grindu ir dar ojojo kiek staugia nezinau kas bus toliau. kartais iseina nukreip demesi i triuse, kad eisim ja maitint, tai buna nustoja rekt ir bega i kita kambari. o buna nepadeda, tai tada einam i virtuvesu vyru, nes ausu bugneliai gali sprogti. kaimynai turbut jau musu nekencia. o uzsieni turbut uz tokius klyksmus i kaliuze pasodintu.

o per uzpakali kartais pleukstelim, jei daro kazka, ko negalima, bet daznaiu aisku piktu balsu stengiuos atitraukt. kaip ziurejau rusiska labai "musti ar nemusti" ir ten sedejo mamos, kurios giresi, kad niekad nemuse vaiko. ir pediatras sedejo ir pasake joms, kad ner kuom cia girtis, tiesiog jums pasiseke, kad pasitaike tokie vaikai, kurie gali pastoveti kampe, kurie klausosi piktesnes intonacijos arba bijo kazko ko neduos ar atims, kurie yra tiesiog klusnesni. o yra vaiku kurie nesupranta kitaip, kol nepleukstelsi, nesupras, gali kalbet ir aiskint simta kartu. aisku nieks nesako musti su dirzu iki melyniu ir t.t.

jusu variantu siulyciau i manieza ikelti kai oziuojasi ir palikti trumpam (aisku jiegu islipa irgi nekokia mintis)