Įkraunama...
Įkraunama...

Nėštumo pradžia

Sveikos, esamos, būsimos mamos. Labai noriu pasikalbėti išsikalbėti ir atrasti vidinę ramybę. Vaikelio norėjau jau seniai, mano antra pusė irgi be galo norėjo. Kartu esame 4 metus, susižadėję taip pat, vis kalbėjom kokių vestuvių norėtumėm, bet nepuolėm jų organizuoti. Taip pat prieš menėsį mane paaukštino pareigose, darbas reikalaujantis kartais daug streso, bet aš su tuo neblogai tvarkausi ir stengiausi anksčiau kuo mažiau stresuoti. Prieš 10 mėnesių man atliko laparatomija, pašalino visiškai viena kiaušidę, turėjau didelį auglį ir vaikelis žinoma dievo dovana, o dar ganėtinai taip greitai pastojant. Apie mėnesį laiko dar tik. Bet....

pas mane tiek daug abejonių ir minčių, atrodo dar nepasirengusi, dar savo būsto neturim ir nesusituokę ir neaišku, kaip antrai pusei su darbais, tai sekasi tai ne. Nežinau ar tokie jausmai ir dvejonės yra normalu.. Jau kaltinu save, kad aš taip prisigalvoju. Man nuo tada kai sužinojau liūdna labai...

Atsakyti

Yra toks posakis: Dievas davė burną, duos ir šaukštą  :4u:  o darbai tai yra, tai nėra. Juk nėra 100% garantijos, kad visą gyvenimą abu turėsit puikų darbą, visko gyvenime būna. Mes irgi neturėjom gerų darbų, nuomuotam bute gyvenom. Ir ką? Pakėlė mane pareigose, kai buvau nėščia  :D  Po metų nuo vaiko gimimo susituokėm, vėliau pirkom butą. Ne tame esmė, vaikui tai giliai dzin, kur ir kaip jūs ten gyvenat. Svarbu, kad mylėtumėt ir stengtumėtės. Abejonės ir baimės yra normalu, nes tapsit atsakingi už kitą žmogų. Tai yra gerai, rodo, kad nesat kokie pašalpiniai. 

Ypač jūsų situacijoje, kai turėjot moteriškų bėdų, laukit vaikučio ir atsipalaiduokit. Viskas susidėlios. Sėkmės  :mirksiukas:​ 

Atsakyti

Turite buti labai dekinga ir laiminga.Nesupratau priezasties liudeti.

Atsakyti

Ačiū už palaikymą ir supratimą!

Na žinot, šiuo metu ir aš pati savo jausmų ir emocijų nesuprantu, labai norėjau, laukiau tos žinios, o įvykus labai labai pasimečiau. Gal nesitikėjau taip greitai..

Atsakyti