Sveikos mamos ir ne tik. Noriu pasidalinti patirtimi, susijusia su tulžies akmenlige. Dabar esu Aido, kuriam 6 mėn.mama, turiu šiek tiek laiko , tai ir nutariau papasakoti savo istoriją. Todėl, kad besilaukdama turėjau šitą bėdą ir visur ieškojau informacijos, bet kol pati neišgyvenau, viskas buvo tik gryna teorija, aišku

kadangi esu brandi jau

tai pradėjus lauktis daktarė pareiškė, kad gali būti ir komplikacijų, pvz.,persileidimas. dar plius prisidėjo tai, kad turiu 2 miomas. Bet nežinojau, kad nėštumo metu gali paūmėti akmenligė. 13 savaitę vieną naktį užėjo baisūs nugaros skausmai. Vyras staigiai nuvežė į priėmimą, suleido vaistų, skausmas aprimo. Bijojau, kad nebūtų persileidimas, bet ryte atlikus sanoskopiją paaiškėjo, kad turiu smulkių akmenukų tulžies pūslėje. Kadangi nėščioms laparoskopijos nedaro, teko visą nėštumą pasikankint. kas mėnesį, o kartais dažniau užeidavo SIAUBINGI priepuoliai, trukdavao ir parą kartais. Vaistų negalima, o kita išeitis-cezaris anksčiau laiko. nutariau kentėt. Ištvėriau,daktarė patikino, kad kartais pagimdžius akmenukai aprimsta. Deja , pagimdžiusi vėl turėjau tuos pačius priepuolius. taigi pakentėjau kol galėjau, bet tada pradėjo darytis klaikūs dalykai su kasa, xirurgas sakė, kad buvo jau prasidėjęs pankreatitas. Tai nulėkiau ir paprašiau laparoskopijos. Ir dabar labai džiaugiuosi, nes baigėsi skausmai, galiu vartoti viską ir neryti saujom vaistų. Nelaukit, kai tik galit ir šalinkit tą reikalą. Operacija paprasta, ryte išėmė, kitą rytą jau namie buvau. truputį siūles pasopėjo ir viskas, trys dienos dieta, o toliau pilnavertis gyvenimas. Sėkmės visoms.