dekoju, tiek daug minciu ir jos visos tokios unikalios.
as tiesiog nebesuprantu saves. kazkada isdavyste man butu buvusi simtaprocentine mirtis, neisgyvenamas ir neatleistinas dalykas, bet dabar kazkodel atsirado noras atleisti ir vel buti kartu. nesuprantu kodel negaliu to zmogaus net nekesti. ar cia jau visai susimenkinimas ar tiesiog issilaisvinimas? skausmo beprotybe irgi isgyvenau per 3 dienas. tai auksciau, tai zemiau, bet jauciu kaip pradeda laimeti ramybe. ar tikrai butu taip jau blogai vel buti su tuo zmogumi?
Papildyta:
QUOTE(Azu @ 2009 11 30, 22:43)
Na taip , kapstykites, ieskokit priezasciu, dar labai gerai butu ir i praejusius gyvenimus nueit pasiziuret gal jus ten koki berniuka pirmoj klasej izeidet ir va jums ATPILDAS. Pilnai "atidirbkite" tai . Ir zinokit kad tai kad praejusiam gyvenime izeidet berniuka, tai yra tik pasekme to ka prisidirbote pries 1000 gyvenimu. Ir taip be galo be krasto. Kapstydamiesi praeity jus niekada negyvensit cia ir dabar. Isgyvenkit nors viena akimirka samoningai cia ir dabar ir busit "prasvieseje" , nereiks net priezasciu ieskot.
Antra, santykiai yra darbas , abipusis, kasdienis, nuobodus ir t.t. ir pan. Dazniausiai norisi tureti grazius santykius tik dirbti nesinori.
Joga, reiki, pranajama siuliau kaip energetinio sulyginimo (auros, eterinio kuno, vadinkit kaip norit) praktikas. Visi zinome kad esant bet kokiai stresinei , shoko situacijai, mes prarandame 'prota". Ir taip pat zinome kad jo mums niekas neamputuoja, ir galvos nenupjauna, bet elgiames visiskai neadekvaciai ar blogiausiu atveju is vis nezinome kaip elgtis. Bet koks ekstrasensas, bioenergetikas (vadinkit kaip norit) jums pasakys , kad jusu aura , eterinis kunas pazeistas.
Na kada zmogus jau nebetures ego , tai jam jau nebereiks , nei santykiu , nei meiles, nei musu visu patarimu.
bandau gaudyti ta pabuvima akimirkoje, gal todel ir akys vis dazniau prasvieseja. teisybe ir del darbo santykiuose. atrodo, kad privalo ant ranku nesioti, bet niekada pats pirstelio nepajudini, kad kazka panasaus duoti ir kitam. o kas del ego, tai manasis pasirode besantis didziulis.
Papildyta:
QUOTE(gluosnis @ 2009 11 30, 16:41)
Atleisdami darome paslauga sau, o ne kitam.
idomu... gal todel ir pradejau jaustis geriau.
Papildyta:
QUOTE(Azu @ 2009 11 30, 15:50)
Jei su isdavusius zmogumi norite buti kartu - tada visiems laikams turite pamirsti apie isdavyste taip lyg jos niekada nebutu buve. Kitaip santykiai neimanomi.
butent. todel taip ir bijau, kad bunant kartu ir uzejus eiliniam pms'ui neisvirstu visi priekaistavimu demonai. vadinasi reikia dirbti su savim taip, kad issisklaidytu absoliuciai visi skausmai ir priekaistai. idomu ar imanoma tai padaryti. kamuoja mintis ar paleisti ji su visam, nes galbut nesugebesiu pamirsti ir pradeti viska nuo pradziu ar vis delto bandyti.
Papildyta:
QUOTE(be rėmų @ 2009 11 30, 15:36)
Geriau sau pasakyti nuoširdžiai, kodėl norima vėl šlietis prie žmogaus, kuris įskaudino.
keista, keista.... pati nezinau. nei finansai, nei vaikai tam ne rodiklis.
Papildyta:
QUOTE(*Fortūna* @ 2009 11 30, 10:19)
Sunki tema, nes ne tik atleist reikia sugebėt, bet kuo skubiau ieškoti savyje priežasčių dėl ko tas įvykis atsitiko ir šalinti jas...Stiprybės
va cia kazkodel sunkiausia. taip sunku ten viduj kazka isknisti, atrodo lengviau po kita pasikapstyti nei po save