Va tai ir svarbiausia, kad ne su pirmu pasitaikiusi. Juk jau ne pasaulio pabaiga, kad truks pliš reikia vyro ir jums ne po 50 metų, kad nerastumėt jau jokio.
Aš du metus neturėjau draugo, taip norėjosi ko nors šalia, bet ne taip baisiai, kad save laikyčiau senmerge. Ir savęs nelaikau tokia, kad sakyčiau, jog gal niekad ir neturėsiu. Nė minties nebuvo. Neieškojau, tiesiog gyvenau, kur norėjau ten ėjau, keliavau, skaičiau, užsiėmiau viskuo kas man patiko, ir staiga viskas taip susiklostė, kad atsirado ir draugas. Tačiau į klubus ar kažkur niekad nėjau su mintim, kad eina kabinti vaikinų gal ką rasiu.
Paprasčiausiai reikia gyventi ir tuo mėgautis. Žmonės ne akli jie mato kas savimi pasitiki, kas gyvena ir džiaugiasi, o kas tik gailisi savęs.
QUOTE(Borderline @ 2010 12 18, 23:07)
O kas kitas pagailes zmogaus nei jis pats?! Gailestis sau yra labai naturalus jausmas! Aisku, nelabai ka duoda 
O jei rimtai, tai as tikiu tuo, kad net jei ir zmogus deda ivairias pastangas, kartais gali jam tiesiog nesisekti, jei jis pvz ypatingai negrazus ar neigalus, ar kokio keisto kvailo charakterio, ir uztai man gaila tokiu zmoniu kurie vienisi, neturi antru pusiu. ne viskas gyvenime taip paprasta, o YPAC vyresnem moterim.
O jei rimtai, tai as tikiu tuo, kad net jei ir zmogus deda ivairias pastangas, kartais gali jam tiesiog nesisekti, jei jis pvz ypatingai negrazus ar neigalus, ar kokio keisto kvailo charakterio, ir uztai man gaila tokiu zmoniu kurie vienisi, neturi antru pusiu. ne viskas gyvenime taip paprasta, o YPAC vyresnem moterim.
Labai pritariu,kad ne visi sutinka, nors,manau, dauguma to nori.
Bet gyvenimas čia nesibaigia reikia būt su savim ir tuo džiaugtis, antrą kartą juk negyvensim. Todėl,mano manymu, reikia į šitą dalyką žiūrėt, kaip į vieną iš gyvenimo problemų- suprast,kas labiausiai neramina ir liūdina ir bandyt tą kažkaip spręst.
QUOTE(Cigale @ 2010 12 18, 19:13)
O pati pastangas dedat? Neišeina bendraut gyvenime, sėskit prie interneto, kur pilna nedrąsių žmonių - gal tarp jų ir yra tas, kuris prisipažins meilėje. Ir nebūtinai lietuviškoje svetainėje.
su internetinem pazintim geriau atsargiau.
QUOTE(^Austėja^ @ 2010 12 19, 15:02)
su internetinem pazintim geriau atsargiau.
Juk internete irgi nepuoli ant pirmo pasitaikiusio
, tik toks būdas susipažinti vis labiau įsigali. Galimybių čia sutikti gerų (kaip ir blogų) vyrų - tikrai gerokai daugiau nei kasdienybėje...
QUOTE(^Austėja^ @ 2010 12 19, 16:02)
su internetinem pazintim geriau atsargiau.
Atsargumas bet kokioj gyvenimo situacijoj nepakenkia
Gali ir klube surasti tooooki melagi ir aferista, bet besielgianti taip, kad net nepagalvosi, kad toks galetu buti. O del internetiniu pazinciu... as su MB susipazinau taip.. dabar auginam nuostabia mergyte ir laukiames dar vieno Visokiu visur yra 
Internetines pazintys yra tikrai pavojinga aisku gal nevisi vyrai,bet dauguma vyru apsimeteliu,melagiu vede vyrai iesko draugiu nezinau nemanau,kas per internetine pazinty galima su kazkuo susipazinti buna zmones susipazysta,bet vienetai pavojingos 
Mudu su MB irgi susipažinom per internetą. Tik nė vienas neieškojom poros. Mes tik abu mėgome lošti biliardą. Man reikėjo kompanijos, viešame forume parašiau žinutę, neturėdama omeny, kad būtinai būtų kompanija vyriškos lyties, be to ir iš mano niko nesimatė, kokios aš lyties. Va taip nuo biliardo viskas ir užsimezgė. Prasidėjo nuo draugystės, bet netikėtai perėjo į meilę. Na nebuvo jis mano svajonių vyriškis. Tiesą pasakius, buvo toli gražu nuo mano idealo ir dar jaunesnis už mane, bet... turbūt taip buvo lemta.
Turiu draugę, kuri neseniai senmergės titulo atsikratė, tik reikės pasidomėti kaip su savo gyvenimo draugu susipažino. Aš labai tikiuosi, kad jie gražiai ir ilgai gyvens kartu, nes atrodo, kad jis jai į gyvenimą tik teigiamų pokyčių įnešė. Laukė, laukė ir sulaukė savo princo, o irgi jau link 30m traukia.
Turiu draugę, kuri neseniai senmergės titulo atsikratė, tik reikės pasidomėti kaip su savo gyvenimo draugu susipažino. Aš labai tikiuosi, kad jie gražiai ir ilgai gyvens kartu, nes atrodo, kad jis jai į gyvenimą tik teigiamų pokyčių įnešė. Laukė, laukė ir sulaukė savo princo
, o irgi jau link 30m traukia.
As skaitau laimes dalykas man 22 metai ir bandau per interneta susipazint ir vis nuvylsta nzn ar tais vyrais tiket turbut as liksiu senmerge
Iki 26 nesijaučiau senmerge nei kiek, gal todėl, kad nuo 18 iki 25 draugavau su vaikinu, ir santykiai nutrūko, ėmiau mėgautis vyrų dėmesiu ir nelabai ko rimto ieškojau. Dabar man 28... Ir kuo toliau, tuo vis dažniau pagaunu save galvojant apie šeimą, o rimto kandidato nėra. Ir taip jau du metus, santykiai trunka maksimum pusmetį. Širdelę skauda žiūrint į tėčius, mamytes, nėštukes... Nesuprantu kas man ne taip. Na nesu gražuolė, nesu ir pabaisa, ir reikalavimų nekeliu ypatingų.
O gal tokia gyvenimo mum ironija,kad nieko nerandi regis irgi reikalavimu nekeli,bet susipazysti su zmogum ir nuvilsta santykiai trunka kelis menesiu arba kelias savaites ir kita kart nesupranti kas tavyje ne taip ir iskeli klausma kodel?labiausia tai bijau as likti senmerge:(
Su internetinėmis pažintimis iš tiesų reikia atsargioms būt. Mano vienas bičiulis buvo ten prisiregistravęs kažkada, nes jam tai reikėjo darbui. Tai pasakojo, kad ten krūva aferistų, žinoma, pasitaiko ir normalių žmonių, bet daug mažiau. Čia dar priklausomai, koks saitas. Beje, neseniai mergina buvo išprievartauta grupiniu būdu, atrodo, kad 15 vyrų, taip pat susipažino internetu. Tiesa nežinau, kaip ten baigėsi, reikės paklaust, ji kreipėsi į policiją, bet turbūt reikės praeit kryžiaus kelius, kol įrodys ką.
