senmergės godos

as irgi prisijungiu i senmergiu ratuka, nors man maziau siek tiek nei 25, bet kazkaip pradejau nerimauti, as visuomet nerimavau del sio dalyko, bet dabar labiau. Negaliu tiesiog norisi verkti , draugo neturiu, o tai noretusi is kazko silumos, uzaujautos, uztarimo, vaiku, bet... nieko neturiu... nezn as as isvis istekesiu, baisu net daros, siandien p-klinikoj vos neapsiverkiua, maciau tokia jaunas virs 20, turi mergyte, ir tikr aisku kad turi vyra, vos neapsiverkiau... kaip man noretusi pajausti tokia siluma, bet esu pakankamai nedrasi, bet isdidi, kitu manymu, na taip as apie save ir gerai galvoju, bet nusizeminu pries kitus, nes man kitaip neiseina nezn ar as teisingai elgiuos visais atvejais... niekas i mane neziuri, nesu isvaizdi graziais drabuziais apsirengusi ir issiblaskius labai, nervuota... o ir giminiu, draugu nera... tai nezn ar isvis teks man tokia laime

Mane is vis be galo erzina tas lietuviskas poziuris, kad 20m jau turi tureti vyra ir apie vaikus galvoti.

Mane is vis be galo erzina tas lietuviskas poziuris, kad 20m jau turi tureti vyra ir apie vaikus galvoti. Pirma karta pasibuciavau 21m! Va kokia as senmerge buvau!!    Kiek turejau vyru, ant vienos rankos pirstu galiu suskaiciuoti. Su savo vyru susipazinau, kai man buvo 27m ir tai buvo pirmasis vyras su kuriuo is vis pradejom kartu gyventi. Pries tai nebuvau nei su vienu vyriskiu gyvenusi kartu. Pirmaja savo mazyle isvydau sulaukusi 29m. Dabar laukiames dar vieno. Ir as be galo laiminga, kad nepasidaviau masems ir neieskojau vos ne pirmo pasitaikiusio, kad seima sukurti. Brrr, merginos, mastykit apie mokslus, bukit nepriklausomos finansiskai ir tik tada ieskokit vyro. Kad paskui nereiketu rasyti cia tokiose temose, kaip kad negaliu vyro palikti, nes esu finansiskai nuo jo priklausoma 

 
Mane šis dalykas tiesiog varo iš proto.
Yra kelios draugės ir pažįstamos mano metų (22) jau susituokusios ir vis kudakuoja 'kada tu? jau laikas'
Kai man bus laikas, tai aš ir žinosiu.

Dievaži, 22 metai, o jau senmergė  
Mano mama ištekėjo 33m Ir tais laikais jos draugės jau vaikus turėjo kuriems buvo 13-15 metų
Baigė mokslu, apkeliavo tuometinę VISĄ sąjungą!!! O ne skundėsi, kad ji senmergė. Ir dar po 3 metų pagimdė Nes puikiai žinojo kaip pasikeis jos gyvenimas sukūrus šeimą (iš savo seserų tai matė).
Taip, kad 22, tai dar čia paauglystė

Pirmiau reiktų pasirūpinti savimi visapusiškai, tada tik galvoti ar sugebėsiu pasirūpinti kitu. Nereikia norėti to tik dėl to, kad kitos aplink tai turi, o tu ne, arba kad daugiau nieko nesugebi.
Gerai smiler sako, vėliau ir būna tokių temų, kad vos susipažinus išteka, vaikų susilaukia, vyras nebegeras, bet ir skirtis negali, nes pati yra be nieko. O tokių čia tikrai tikai daug.
Taip, kad dar kartą linkiu persvarstyti savo prioritetus, atsiribojus nuo aplinkinių

as tai noreciau del to, kad dabar su kuo nors nueiti kazkur, pabendrauti nuosirdziai, kad bent kazkiek mane paremtu, kaip zinau kad kiti  paremia savo drauges ir tiek... o taip as irgi mokaus.
Papildyta:
taip mane erzina, kad buten kitos zenijasi 22 ir anksciau, as ir nenoriu to, pati net masciau kad bent jau dabar as vaikelio neisnesiociau, nes pati nesu finansiskam geram stovy ir netureciau ka pasiulyti, as ir noriu save ziureti, bet tuo paciu noriu i ka nors atsiremti patikimai, kad butu siek tiek linksmiau man gyventi, nes draugiu tai neturiu, o norisi kazkur nueiti, tureti ta kazka , ka ir kitos turi, o ir niekas manes nekviecia, nes neturiu antros puses ir del to patyriu daug patyciu. 

Nieko nesuprantu  , kaip patycios gali buti susijusios su antros puses neturejimu? 

a taip vat, jei neturi berno, tai niekas taves nekviecia, nepaveza, kad ju bernu nenukabint, o jei neturi tai issitycioja kad neturi, o jei pasakai kad turi lieki taip pat uzjuokta ir praso, kad tu joms parodytum foto, nes jos nori isitikinti ar tikrai taip yra.

as irgi prisijungiu i senmergiu ratuka, nors man maziau siek tiek nei 25, bet kazkaip pradejau nerimauti, as visuomet nerimavau del sio dalyko, bet dabar labiau. Negaliu tiesiog norisi verkti , draugo neturiu, o tai noretusi is kazko silumos, uzaujautos, uztarimo, vaiku, bet... nieko neturiu... nezn as as isvis istekesiu, baisu net daros, siandien p-klinikoj vos neapsiverkiua, maciau tokia jaunas virs 20, turi mergyte, ir tikr aisku kad turi vyra, vos neapsiverkiau... kaip man noretusi pajausti tokia siluma, bet esu pakankamai nedrasi, bet isdidi, kitu manymu, na taip as apie save ir gerai galvoju, bet nusizeminu pries kitus, nes man kitaip neiseina nezn ar as teisingai elgiuos visais atvejais... niekas i mane neziuri, nesu isvaizdi graziais drabuziais apsirengusi ir issiblaskius labai, nervuota... o ir giminiu, draugu nera... tai nezn ar isvis teks man tokia laime

a taip vat, jei neturi berno, tai niekas taves nekviecia, nepaveza, kad ju bernu nenukabint, o jei neturi tai issitycioja kad neturi, o jei pasakai kad turi lieki taip pat uzjuokta ir praso, kad tu joms parodytum foto, nes jos nori isitikinti ar tikrai taip yra.

Cia tai bent drauges  , kazkokios ligones. Nuo ju tokio smalsumo, kyla itarimas, kad jos visai neturi asmeninio gyvenimo. Kitu atveju neturetu nei laiko, nei noro gilintis i tokius dalykus.
Galite buti tikra, kad Jus uz jas pora sykiu laimingesne, o tokius zmones, kuria stengiasi Jums nuolat kasti, likviduokit is savo gyvenimo 

Tik neieskok slieku subinej :4u:Ir galu gale is kur zinai kaip ta 20-mete seimoj gyvena? Gal jos vyras laksto paskui kiekviena sijona, ar riejasi abu kaip kate su suniu?auksciau nosi ir pirmyn

Užjaučiu dėl tokių draugių... O kam su jomis bendrauti, jeigu šitaip elgiasi? Juk čia jokios pagarbos Jums iš jų pusės.
Man 22, panašių klausimų esu sulaukusi iš senelių ar tolimesnių pagyvenusių giminaičių, ''kodėl dar be vaikino/vyro?'', nemalonu, bet jiems mandagiai atsakyti galiu. O jeigu draugės imtų tyčiotis, kad neturiu vaikino, tai tokios jos ir draugės.

Beje, jeigu senmerge laikoma neištekėjusi moteris, kuri turi katę, tai ką man sakyt, pas mane jų 3 

jos man koleges. aciu Dievui, kad as neturiu nei seneliu nei giminiu neturiu, bet man bus per kaledas liudna kaip visada namie prie teliko busiu  
as tai neturiu kates, suni turiu, bet gi merginoms moterims patinka kates, nes jos tokios mielos yra.

iš dalies tave suprantu. kai man buvo 22 išsiskyriau su draugu, kartu buvom tris metus, gyvenom kartu. po tų skyrybų irgi save į senmerges nurašiau niekas manęs nemylės ir pan. grįžau pas tėvus gyvent ir buvo toks noras bėgt nuo jų.  net nebuvo nei kur, nei su kuo. o taip norėjosi dar vis prie kažko vakarais prisiglaust ir pan.
bet čia buvo ta poskyrybinė depresija.ačiū Dievui, turiu visai gerus tėvus, draugus. už tokias mano kalbas neguodė, o užpakalį spardė, kaip sakant. kai baigėsi vidinės problemos, tai ir draugas kitas atsirado. prabuvom beveik metus kartu, išsiskyrėm. atsirado kitas žmogus. kartu neilgai dar - pusantro mėnesio. bet meilė kol kas liejasi per kraštus (tfu tfu tfu, kad neprisišnekėt). ir visai man yra tas noras gyvent jau atskirai, būt pačiai atsakingai už save. aš vis dar pas tėvus gyvenu, jis su draugais butą nuomojas. draugė viena už mėnesio išsikrausto ir jų buto. ir jis siūlo kraustytis pas jį. bet kol kas ne, ačiū. reikia tam ir subręst. o be to, aš visai norėčiau ir viena pagyvent, tik galimybių vienai nuomotis butą nėr. tada bent jau su drauge kokia. reik db tik darbą susirast, atsilaisvinu pagaliau nuo savo reikalų ir užsiimsiu šitu. ir tada kraustaus. bet noriu viena pagyvent. juk paskui reikės visą gyvenimą su kažkuo gyvent, jei net ne su vyru, tai su vaikais (o jų tikrai tikiu, turėsiu). ir nesinori man net nuo tėvų bėgt. tiesiog noris būt atsakingai už pačią save. bet svetimų lėkščių ir kojinių dar plaut nenoriu. ačiū, atsikandau.
tiesiog bendrauk su žmonėm, tavo ir amžius toks, kad studijuoji tikriausiai. jei ne - puiki galimybė keliaut, ieškok savanorystės programų, pasaulis didelis, žmonių jame irgi daug. jeigu sėdėsi ir verksi, tikrai tas vienintelis neatsiras. kokie patys esam tokius ir traukiam aplink save. draugų, ar bent pažįstamų, nėra sunku susirast, kai šiais laikais tiek veiklos. o tada ir tas vienintelis atsiras.
tik biški daugiau optimizmo, veiklos, domėjimosi savimi. dabar tas laikas tavo gyvenime, kai turi galimybę rūpintis tik savimi. nebesi priklausoma nuo tėvų, ir dar nesi atsakinga už kažką. ir tokios moterys labiausiai ir traukia vyrus - kurios džiaugiasi gyvenimu, išnaudoja jį, o neverkia, kad va berno nėr. ne aplink juos gi pasaulis sukas. kažkodėl neteko 22 metų berno girdėt besiguodžiančio, kad jis senbernis. jis dar ir 40 ties gyvenimu besidžiaugiantis vyras. ir ne todėl, kad čia visuomenės nuostatos tokios. o todėl, kad jis tikrai tuo gyvenimu džiaugias. čia, mum, mergom, būtinai to tvirto peties reik šalia. o verkiant jis neatsiras.

ir dar. viskam savas laikas..
Papildyta:
o kas dėl išvaizdos. nesu ir aš gražuolė. ir dar dantys breketais papuošti, bet neslepiu aš jų, nekompleksuoju, šypsausi atvira burna ir man kas. su oda labai daug problemų, kartais iki kraujų sutrūkinėja nuo sausumo, ir tas matosi. bet tai ką man daryt? nežinau, nė vienas draugas dėl to neatstūmė ar liest nenorėjo. kaip tik, dar ir indus plaudavo vietoj manęs ir žiemos vakarais rankas šildydavo, kai skaudėdavo. su rūbais manau šiais laikais nėr problemų, yra humanos. jei skonio nėra, tai kitas reikalas. bet šiuo atveju gali padėt draugės. jų nėr, sakei? tada yra mama. ir tikrai padės, nes mados dabar tos pačios, kaip ir jų laikais. o gal ką ir iš savo spintos ištrauks.
ne išvaizdoj esmė. neiškok problemų ten, kur jų nėra. labiau pasitikėk savim. o kad pasitikėjimo nėr, tai čia vidinė problema.
o šiaip, dar kartą perskaičiau tavo post'us. ir nepyk, bet mažiau zurk, o daugiau daryk, ieškok savęs ir gyvenk. tada ir bernas atsiras. kai nustosi taip beviltiškai jo norėt.

Patarimas banalus, bet geriau jas stengtis ignoruoti. Jų elgesio pakeisti negalim, bet galima stengtis reaguoti kitaip Kam gadinti sau nervus dėl to, kad kažkokios merginos neturi ką veikti, arba šitaip savimi nepasitiki, kad apkalbinėja
Dėl noro būti atskirai nuo tėvų, draugas nėra būtinas, kad būtų galima atskirai gyventi. Galima dar nuomotis su draugais butą, arba kambarį, vieną tikrai nebūtumėte tame bute
Per Kalėdas ir aš namie būsiu, deja greičiausiai nepavyks nuvykti kur noriu Galbūt pavyktų su draugėm suorganizuoti, kad ir nedidelį pasisėdijimą prie arbatos puodelio ir kalėdinių sausainių? 

O dėl kačių - visos savotiškos ir charakteriais, meilios būna kai valgyt nori arba pasišildyti.