senmergės godos

#205
QUOTE(Dieter @ 2011 09 22, 16:06)
O aš labai džiūgaudavau, kai po linksmybių grįždavau į tuščius namus, kur tyla, ramybė, kur atsigulsiu ir bus taip gera likti su savim.
Dabar to nėra, yra draugas ir tos ramybės tik sau, kai būnu viena labai maža, tik tada kai jis pas tėvus išvažiuoja.


Bet tai tada niekaip nesuprantu, kam jūs gyvenate su tuo draugu, jei jis jums trukdo ,,likti su savimi'', jei ,,nėra ramybės tik sau'', anksčiau džiūgavote grįždama į namus, dabar jau to nėra. Kam jis jums? Apie mylimus žmones juk taip nekalbame.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Aimeja: 23 rugsėjo 2011 - 07:49
#206
Laisva gali būti ir ištekėjusi, ir vieniša. Viskas priklauso nuo partnerių santykių ir požiūrio. Ir tai, kaip tą laisvę suprantame, ar mokame su ja gyventi.

Dieter, jei vien buvimas slegia, tai nieko gero. O jūs vieno kambario bute gyvenate? Tada sudėtingiau.

Man atrodo, kad kaip tik gyvenant su vyru, turi daugiau laisvės ir, svarbiausia, pasirinkimo. Aš savo laisves pasiimu kai to reikia. Galiu važiuoti į visas keturias puses, galiu išvažiuoti savaitgaliui į užmiestį ir pavargti nuo vienatvės, galiu užsidaryti kitame kambaryje ir niekas nelįs be priežasties, jei to labai reikia. Mėgstu saikingą vienatvę, ją pasiimu, kai to reikia. Bet negalėčiau gyventi vieniša ir kaukti vilku, kai nebėra pasirinkimo, ir kai negali pasirinkti, būti ne vienišai. Tiesa, gali pasirinkti, būti su kažkuo, su betkuo, bet čia jau nebe tai.
Atsakyti
#207
O kaip aš jį kalbu? Ar sakiau ką blogo?
Tik sakiau, kad nėra to kas buvo ir ko pasiilgstu.
O kam jis man? g.gif Geras klausimas.
Mes tiesiog gyvenam kartu, mums taip gerai, nieko neverčiami tai pasirinkom. Iš laisvo noro būti kartu.
Man šiaip įdomu, o jūs visada norite būti su savo antra puse, taip sulipus, susiklijavus? Nes man tai reikia ir kitų žmonių be jo, ir savęs pačios. Kur čia nuodėmė, kur čia blogybė? Kad nenoriu 24/7 praleisti su juo? O tai būtina pagal kažką?

Subjektyvi, ir Jūs ne taip supratote 4u.gif
Manęs neslegia buvimas kartu. Mes puikiai sutariam, mūsų tarpusavio santykiai geri, požiūriai į gyvenimą, tikslų siekimai labai panašūs.
Tik sakau, kad viskas ne be taip, kai buvau viena. Mes gyvenam dviejų kambarių bute, bet man asmeniškai skiriasi tiesiog užsidarymas kambaryje vienai, kai namuose dar kas nors yra, ir aš esu visai viena namuose smile.gif Man smagu pasimėgauti vonia, vyno taure, pasidaryti kaukių, žiūrėti filmus vienai, apmąstyti viską. Bet nesakau, kad norėčiau skirtis su draugu, kad tai turėčiau daug dažniau.
Aš esu laisvas žmogus. Manęs niekas nelaiko, kaip ir Jūs galiu išvažiuoti kada tik noriu, kur noriu.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Dieter: 23 rugsėjo 2011 - 08:09
#208
Praleidimas "visą parą" - tai ne kiekvienam. Nevisi gali būti tokie sulipę, kitiems tiesiog kenkia sveikatai ir normaliems sveikiems santykiams. Būtina turėti savo laiko, savo vietą. Ir tie norai labai normalūs. Tiesiog reikia atrasti tarpą tarp pasibuvimų, atsiriboti ir pasibūti su savimi.
Atsakyti
#209
įdomu, kas trukdo vonioj su taure pagulėt ir kaukes darytis ir etc kai esi ne viena?
Atsakyti
#210
QUOTE(Montekrista @ 2011 09 23, 10:33)
įdomu, kas trukdo vonioj su taure pagulėt ir kaukes darytis ir etc kai esi ne viena?
Šiuo metu, būtent šiomis savaitėmis kenkia namų remontas. Nes tik B įžengia į namus ir mums reikia važiuoti dažų, varžtų, baldų ir t.t. Nes viena tiek nesuprantu ir neparsivežčiau, tad važiuojam kartu, tvarkomės, valomės, dažomės, nėra kada mėgautis vonia. Pvz jis išvažiuoja į namus pas tėvus, tai aš tikrai viena nevažiuosiu kažkokių varžtų ir grąžtų pirkt. Čia šiaip buvo pavyzdys.
Nesakau, kad nesimėgauju tuo kai jis namuose. Tik sakau, kad man tai ne tas pats, kaip vienai.
Šiaip esu iš vienišių, tik čia vėl supraskit gerai, aš mėgstu vienatvę, mėgstu viena vaikščioti miesto gatvėmis, labai mėgstu viena keliauti. Tiesiog esu toks žmogus. Aš myliu savo draugą, man ir su juo laiką patinka leisti. Bet man nėra būtina tai daryti ištisai, ir nesijaučiu blogai, kaip kitos (o tokių yra), jei jis išvažiuoja pas tėvus ar dar kur ir nematau jo porą dienų smile.gif
Atsakyti
#211
Daug cia tu patarimu - susirasti veiklos, eiti pasizmoneti, i kina, koncetra, pas drauges, pasilinksminti ir t.t.
Taciau realybe kartais yra kitokia, kai amzius is tikruju yra senmergiskas (virs 30m), kai jau drauges sukurusios seimas, augina vaikus. Taip sakant, visi uzsieme savais gyvenimais ir kartais sudetinga rasti laisvu kompanjoniu pavakarojimui, isejimui kazkur.
O tas pabuvimas vienumoje, pasilepinimas, knygu skaitymas, filmu ziurejimas vienumoje per gerkle lenda... Norisi artimo zmogaus salia.
Esu tai patyrusi ir dabar dziaugiuosi, kad turiu drauga, kuris pasalina is gyvenimo ta vienisumo jausma smile.gif Mes kartu negyvename, tai kartais gera vakara praleisti vienai, uzsiimti savimi, kai zinai, kad kita diena bus kompanija smile.gif O kartais bunant vienai uzlaukia mintys, kad jei taip kiekviena diena butu, tai net nesmagu pasidaro ...
Atsakyti
#212
QUOTE(Dieter @ 2011 09 22, 15:06)
O aš labai džiūgaudavau, kai po linksmybių grįždavau į tuščius namus, kur tyla, ramybė, kur atsigulsiu ir bus taip gera likti su savim.
Dabar to nėra, yra draugas ir tos ramybės tik sau, kai būnu viena labai maža,

Tikriausiai sita vieta sudare ispudi, kad draugas trukdo. Tipo, ir linksminates viena, ir grizusi nenorite jo matyti.

Partneris (normalus) laisves neapriboja. Kaip tik igyjame jos daugiau (pasirinkimas buti viena ar ne viena). Tikrieji laisves apribotojai yra vaikai. Yra kam ne tualete nebeiseina ramiai pabut. rolleyes.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Doremifa: 23 rugsėjo 2011 - 10:38
#213
Na, kai kas pasakytų, kad vaikai laisvės irgi neapriboja, nes juk viską gali daryti ir su jais.
Tokie pasakymai man juoką kelia, neturiu vaikų, bet žinau, kad taip nėra, kaip sakoma.
Taip, teisybė tame, kad laisvės daugiau, nes daugiau pasirinkimo.

O dėl vyresnio amžiaus... Kiek žinau iš pasakojimų mano mama daug keliavo, daug dirbo, ir su draugėmis keliavo, nes draugių vaikai jau buvo gerokai paauginti. Yra pažįstama moters, jai 36m, vieniša. Ji labai daug dirba, žinoma ji labai liūdi, kad neturi draugo, kad draugės jau su šeimomis. Bet ji užsiima darbu, nori kuo greičiau išsimokėti paskolą. Laisvo laiko nulis, tik tiek, kad ji ne LT, o užsienyje.
Atsakyti
#214
QUOTE(Dieter @ 2011 09 23, 10:42)
Na, kai kas pasakytų, kad vaikai laisvės irgi neapriboja, nes juk viską gali daryti ir su jais.

Na cia man irgi norisi smagiai (gal ironiskai, kartais gal net isteriskai) pasijuokti. bigsmile.gif
Atsakyti
#215
Remontas iš viso yra retas dalykas ir reikia susitaikyti su laikinais nepatogumais.
Kitoms poroms ir bendros atostogos tampa košmaru bei santykių išbandymu, ką jau kalbėt apie bendrą gyvenimą.

Aš kažkaip į tai žiūriu paprasčiau, bent jau iš savo patirties. Jei man žmogaus buvimas toje pačioje patalpoje, būste, sukelia diskomfortą, tai vadinasi ne man jis skirtas. Kuo toliau, tuo labiau tas diskomfortas opės ir prives iki skyrybų, kas yra logiška seka. Bet jei tas žmogus kartais nervina, na tarkim, bet neerzina vien jo buvimas, sėdėjimas, kvėpavimas vienu oru, čeženimas, va praėjo nuėjo, tai gi, jei erzina - niekas man netrukdo pakeisti aplinką arba eiti sau į kitą patalpą. Ir tie nemalonūs pojūčiai tokie laikini, momentiniai, kad neteikiu tam reikšmės. Žmonės prisitaiko vienas prie kito ir tiek. O su metais iš viso momentais "nebematai", jei nenori.
Atsakyti
#216
Su paskutiniu pasisakymu, Subjektyvi, sutinku.
Tikrai taip nėra, kad savo namuose jausčiau diskomfortą dėl esančio draugo. Tiesiog ateina momentų kai norisi pabūti vienai. Ir man tai normalu ir suprantama smile.gif
Atsakyti