
nu kokia tu senmerge?cia tik pati gyvenimo pradzia,tik jau nereikia sau tokios etiketes klijuoti..

Sveikos panos as ir pasiguosiu esu 22 metu ir nurasai,kad esu senmerge taip noreciau turet salioa vyra,bet nesiseka susirast ir gyvenima nemielas regis darba turiu,mokslus baigus tik nzn kokia veikla uzsiimt puola depresija neaidomu gyvent neturiu kuo rupintis kartais galvoju gal butu gerai vaikai,vyras o kita kart galvoju o kam man sito viso reikia aisku butu mylimas zmogus butu gerai,bet atsiranda ji turedama visokiu kofliktu pavydziu draugem,kad jos turi vaikinus dziaugiasi pasakoja o man taip pavydu klausyt ir galvoju kodel as neturiu kuo as tokia prastesne uz jas negi as visa gyvenima busiu viena kartais atrodo viskas neaistekesiu ir gyvensiu viena taip negalima galvot zinau sau kenkiu,bet negaliu taip negalvot is toliudesio liudziu labai,kad esu viena ir neateinatas mano isrinktasis.

Man dažnai atrodo, kad žmonės nemoka gyventi patys su savimi, nemyli savęs, bijo savęs. Kad taip desperatiškai nori vyro, vaikų, ir būnant 22 save įvardina senmergėmis. Jei norisi kuo nors rūpintis įsigykit augintinį.
O be to, kitas dalykas, eina gatve mergina, jai depresinė nuotaika, kad nėra vyro šalia, gyvenimas neįdomus, nusiminus, nosį nukabinus. Ar tikrai vyrai į tokias labai kreipia dėmesį ir jas užkalbina?
Ir ar tikrai jei iki 22 neišteki jau viskas, tavo dienos suskaičiuotos, taip ir liksi viena. Beprotybė.
Kartais geriau jokio vyro, nei tokie kokius dažnai moterys sm'e aprašo.
Man tai vyras reikalingas (jei galima taip pasakyti), tiesiog kaip gyvenimo palydovas, draugas, o ne tas kuriuo reikia rūpintis, jei taip būtų aš jo nenorėčiau. Aš pati savimi pasirūpinu ir jis savim rūpinasi.
Nežinau, niekada man nebuvo tokio noro desperatiškai turėti vyrą, vadinti save senmerge. Nors buvo laiko tarpas kai jokio draugo neturėjau.
Ne kartą šioj temoj esu sakiusi, kad pirmiausia reikia išmokti mylėti save, daugiau pasitikėjimo savimi, susirasti sau įdomios veiklos, imti iš gyvenimo viską ką duoda, siekti kažko daugiau. O ne būnant tokiai jaunai verkšlenti kad nėra vyro ir vaikų.
Merginos, nosis aukštyn, pasigražinat ir pirmyn į gyvenimą
Verkšlenančių nelabai kas nori...
Pagalvokit pačios, į kokius vyrus atkreipiat dėmesį... pasitempkit ir jūs, ir gal tiesiog gatvėj praeivis užkalbins ir liks ilgam jūsų gyvenime
O be to, kitas dalykas, eina gatve mergina, jai depresinė nuotaika, kad nėra vyro šalia, gyvenimas neįdomus, nusiminus, nosį nukabinus. Ar tikrai vyrai į tokias labai kreipia dėmesį ir jas užkalbina?
Ir ar tikrai jei iki 22 neišteki jau viskas, tavo dienos suskaičiuotos, taip ir liksi viena. Beprotybė.
Kartais geriau jokio vyro, nei tokie kokius dažnai moterys sm'e aprašo.
Man tai vyras reikalingas (jei galima taip pasakyti), tiesiog kaip gyvenimo palydovas, draugas, o ne tas kuriuo reikia rūpintis, jei taip būtų aš jo nenorėčiau. Aš pati savimi pasirūpinu ir jis savim rūpinasi.
Nežinau, niekada man nebuvo tokio noro desperatiškai turėti vyrą, vadinti save senmerge. Nors buvo laiko tarpas kai jokio draugo neturėjau.
Ne kartą šioj temoj esu sakiusi, kad pirmiausia reikia išmokti mylėti save, daugiau pasitikėjimo savimi, susirasti sau įdomios veiklos, imti iš gyvenimo viską ką duoda, siekti kažko daugiau. O ne būnant tokiai jaunai verkšlenti kad nėra vyro ir vaikų.

Merginos, nosis aukštyn, pasigražinat ir pirmyn į gyvenimą

Verkšlenančių nelabai kas nori...
Pagalvokit pačios, į kokius vyrus atkreipiat dėmesį... pasitempkit ir jūs, ir gal tiesiog gatvėj praeivis užkalbins ir liks ilgam jūsų gyvenime

QUOTE(karolina18 @ 2011 09 20, 20:50)
Sveikos panos as ir pasiguosiu esu 22 metu ir... pavydziu draugem,kad jos turi vaikinus dziaugiasi pasakoja o man taip pavydu klausyt ir galvoju kodel as neturiu kuo as tokia prastesne uz jas negi as visa gyvenima busiu viena kartais atrodo viskas neaistekesiu ir gyvensiu viena





[quote=karolina18,2011 09 20, 19:50]
Sveikute
Karolina, nusiraminkit jums tik 22 metukai, apie kokia cia senmergyste galima ir galvot, tai tik jaunystes pradzia
O as maniau, kad siuolaikines merginos ir net labai uz jus budamos vyresnio amziaus senmergemis nebesijaucia esancios, o kaip tik didziuojasi, kad yra savarankiskos ir nepriklausomos.
Papildyta:
[quote=marmaliade,2011 09 21, 14:52]
neisprotekit tik
isvis nesuprantu zodzio "senmerge",
.
Sveikute
Karolina, nusiraminkit jums tik 22 metukai, apie kokia cia senmergyste galima ir galvot, tai tik jaunystes pradzia

O as maniau, kad siuolaikines merginos ir net labai uz jus budamos vyresnio amziaus senmergemis nebesijaucia esancios, o kaip tik didziuojasi, kad yra savarankiskos ir nepriklausomos.
Papildyta:
[quote=marmaliade,2011 09 21, 14:52]



Nesijausciau, jei gimines neskalambytu "kada zenysies"
tik man jau trisdesimtmetis
tiesa kai ju nematau, man jura iki keliu - svarbiausia - islaikau save, galiu keliauti nevarzoma - kur noriu, kada noriu, esu laiminga, kad nereikia laukti girto vyro, skalbt kojiniu ir nuolat gaminti valgyt. Dabar sie dalykai yra malonumas, nes... noriu darau, noriu nedarau
Kaip mano dirikas sako kol nera vyro ir vaiku - nera priekabos, esi laisvas, nepriklausomas ir... laimingas. Kai turi vaiku, esi laimingas kitaip, bet jau nebelaisvas. Na bent jau kol vaikai mazi




Del giminiu....
Pas mane buvo taip- kai buvau 19- 23 metu, tai vaikino gimines baisiai pergyvendavo, kai mes vaziuodavom ar i soda koki ar kur prie ezero su nakvyne, kad vaje vaje, tuoj vaikiukai byret prades, ka reiks tada daryt, vaje vaje....
Dabar praejo jau 5 metai, po situ giminiu pergyvenimu
, tai dabar kai atvaziuojam, tai beveik galima sakyti, kad tyciojasi is musu, kad mes dar neturim vaiku, sako, "kiba nemokat kaip daryti" arba vaikinui sako, " nu kaip tu taip netaikliai saudai vis"...
Aisku, tai juokais visa tai sakoma ir mes visi pasijuokiame, bet vis tiek nemalonu, kai kiekviena karta atvaziave musu vis klausineja, tai kada gi bus, nedelskite ir t.t.... O mes nenorim ir viskas vaiku, dabar mums gerai ir dviese, gal kai bus kokie 31-33m. gal tada uzsimanysim, o jei ne, tai ne.
Tai vat, zinokit kiekviena karta susitike su giminem turim atlaikyti dabar visokius tokius juokelius....

Pas mane buvo taip- kai buvau 19- 23 metu, tai vaikino gimines baisiai pergyvendavo, kai mes vaziuodavom ar i soda koki ar kur prie ezero su nakvyne, kad vaje vaje, tuoj vaikiukai byret prades, ka reiks tada daryt, vaje vaje....
Dabar praejo jau 5 metai, po situ giminiu pergyvenimu


Tai vat, zinokit kiekviena karta susitike su giminem turim atlaikyti dabar visokius tokius juokelius....

QUOTE(carvel @ 2011 08 26, 22:58)
Nebukit durnos,atsigyvenkit savo malonumui,spesit tos vedybines koses atsisrebt,as ir savo panoms taip sakau,
Tokius patarimus dalina tik n metu poroje isgyvenusios, istekejusios moterys, pavargusios nuo lavinos pareigu ir laiko sau trukumo. T.y. tos, kurios turi priesingu problemu, nei vienises. As irgi kartais pagalvoju, kiek visko galeciau nuveikti jei nereiketu taikytis prie vyro, vaiku, jiems skirti laiko, tenkinti ju poreikius. Ir vistik, galedama laisvai rinktis, nekeisciau savo prievoliu i vienises laisve.
Pati kazkada buvau vienise ir dar priimenu tuos isgyvenimus. Blogiausia tame tikriausiai yra ne vienisumas, o nerimas, kad ta busena uzsites amzinai. Baime gali pastumeti desperatiskoms paieskoms, skubotiems sprendimams ir virtinei tolesniu problemu.
Mano nuomone, vienisems yra itin svarbu didinti savo uzimtuma. Ir ne mokytis kazko internetu, o eiti ten, kur yra gyvu zmoniu. Liks maziau laiko nerimauti del senmergystes, lavinsite save (prota, siela, kuna), sutiksite nauju zmoniu, draugiu, draugu, taip ir ta vieninteli greiciausiai sutiksite. O ir kitur sutikusi, busite daug idomesne, nei su uzrasu ant kaktos "Ieskau vyro!".
Jusu nerimas suprantamas (na, gal dvidesimtmeciu ir nelabai

QUOTE(Pamaiva25 @ 2011 09 03, 17:55)
Dziaukites, keliaukite, pasinerkite i megstama veikla, plepekite su draugemes iki isnaktu nesvarbu kada!
QUOTE(marmaliade @ 2011 09 21, 15:52)
Dabar megaukites savimi, laisve, bukit laisvo oro direktores...
lakstau po pasimatymus, bendrauju su draugais, lekiu pasisokt su draugem, varau y kinus ir kitaip pramogauju...
lakstau po pasimatymus, bendrauju su draugais, lekiu pasisokt su draugem, varau y kinus ir kitaip pramogauju...
Nu bet paskaičius, tai toks jausmas, kad ištekėjusios nei į kiną, nei į koncertą eina, nei su draugais nesusitinka, nei šoka, nei linksminasi, nei keliauja.
Na aš tai viską darau ir ištekėjusi.O fainiausia, kad po viso to gryžusios namo yra kas laukia, o ne tuščios namo sienos. Va čia visas fainumas, ne isivaizduojama laisvė, o šalia esantis artimas žmogus. Ai, tiesa, aš tik į pasimatymus neinu, neaktualu, nereikia.

Aš pav. žinau daug šeimų, kur ištekėjusios moterys žymiai veiklesnės , visur dalyvauja, eina visur žymiai dažniau , negu tokio pat amžiaus netekėjusios, kurioms tik darbas -namai.
O aš labai džiūgaudavau, kai po linksmybių grįždavau į tuščius namus, kur tyla, ramybė, kur atsigulsiu ir bus taip gera likti su savim.
Dabar to nėra, yra draugas ir tos ramybės tik sau, kai būnu viena labai maža, tik tada kai jis pas tėvus išvažiuoja.
Kai buvau viena man nebuvo laiko kada galvoti kaip man reikia vyro, kaip jį čia susiradus, kur nuėjus.
O jei joms dar atsiranda laiko kada verkšlenti, tai matyt neina į kiną, neina linksmintis ir neveikia nieko, nes sėdi ir verkšlena. Aš neturėjau tam laiko.
Dabar to nėra, yra draugas ir tos ramybės tik sau, kai būnu viena labai maža, tik tada kai jis pas tėvus išvažiuoja.
Kai buvau viena man nebuvo laiko kada galvoti kaip man reikia vyro, kaip jį čia susiradus, kur nuėjus.
O jei joms dar atsiranda laiko kada verkšlenti, tai matyt neina į kiną, neina linksmintis ir neveikia nieko, nes sėdi ir verkšlena. Aš neturėjau tam laiko.