QUOTE(klastune @ 2009 12 08, 11:50)
Norėjau rašyti, kad aš ir dūsavau prie langelio, bet.....Dūsavau irgi prie kompo

Ir kas keisčiausia ne tik, kad nedėjau visai jokių pastangų, bet ir jokių planų ar ketinimų neturėjau. Ir net su būsimu vyru per kompą tebuvo vienas vienintelis pokalbis

O dar gražiau, kad po pirmo susitikimo jau ėmėm kartu gyventi. Dar ir dabar nesuprantu kaip taip įmanoma.
Tai gal to kartais ir tereikia - tiesiog įsivelt į vieną pokalbį
QUOTE(Kaliausele @ 2009 12 08, 12:05)
Kaip as tave suprantu
lygiai taip pat jauciuosi.
ir jokia veikla, keliones, knygos, darbas ir t.t. nepades, nes vistiek namuose vienatve..
Nu bet jūs pasižiūrėkit į savo parašą. Perskaitykit pati savo niką. Pagalvokit, kokį jūs įspūdį sudarot šioje nuotakų rinkoje?

Ar kas "jamtų" depresuotą kaliausėlę? Tik neįsižeiskit, o racionaliai, logiškai pagalvokit. Pradėkit nuo mažų dalykų. Jeigu jūs sutiktumėt kokiam chat'e vyrą užsivadinusį kokiu Bobaušiuku ir dejuojantį, kaip jam liūdna vienam? Ar atkreiptumėt dėmesį, ar norėtumėt užmegzti pažintį? M? Turbūt ne.
QUOTE(sapetrausk @ 2009 12 08, 13:52)
ir man aktuali sita tema... nors man dar iki 30-ties truksta keletos meteliu, taciau jau dabar jauciuosi "uzkietejusi senmerge"

kodel? na, kad truksta to artimo zmogaus salia, tai tikrai...bet yra, kaip yra...nu bet aplinka

jau pradeda tetos, dedes savo pajuokavimus tema " oi tik nelik senmerge" ir " oi, as pazistu labai simpatiska vaikinuka, reiktu jus supazindint " ir pan...kaip tai nervina
Matėt Bridžitą Džouns? Prisimenat tą megztinį su briedžiu? Kodėl jus nervina, kad jus nori supažindinti su kažkuo. Sakykit - jo, mielai susipažinčiau su tuo simpatišku vaikinuku, kaip tik neturiu planų šį savaitgalį.