Kaip reaguoti į keistas sms vyro telefone?

Kiekvienas savo asmeninę erdvę suvokia skirtingai. Aš visai nepykstu, jei mano telefoną vyras žiūri. Ir jis nepyksta, jei aš jo.

cia ne rusu, o cigonu "liaudies epas" pratesiant tema "ka galvoja cigono zmona, kada ja vyras nustoja must ??? - susirado kita"

as kartais save pagaunu galvojant- aha nepadare to ir to, taip ir taip, vadinasi, jis toks ir toks.... paskui galvoju, aha butu padares priesingai- taip ir taip ir.... suprantu, kad as ir vel surasciau, kas man galetu uzkliuti jo elgesyje (kodel, kada, ne taip)...
tada pradedu galvoti, kad tokia moteri as vyro vietoj iskart per borta mesciau jei tik ji pradetu taip erzeliuoti
(tikiuosi nelabai painiai cia parasiau)

tuika, tavo mintis perskaicius sekunde pagalvojau, kad cia as rasiau as lygiai tokia pat, ir savo vyra labai gerbiu vien del to, kad jis turi sitiek kantrybes gyvent su tokia, kaip as

atliksiu ir as ispazinti

siaip as esu pries bet kokius tikrinimus ir kontrole, bet...

istorija tokia. mano busimas vyras isejo grazinti video kaseciu, o mes buvom kaip ir tariasi su draugais -pora-, kad jie pas mus uzsuks vakarienes, tik sake parasys sms, kada baigs darbukus. jie raso tai i mano, tai i jo telefona. draugo tel. pyptelejo, as jau pradejus buvau virti, kepti, tai tokiom maklevotom rankom spustelejau yes mygtuka pora kartu, tikedamasi, kad draugai raso jog jie pakeliui, o ten... tekstas mazdaug toks : myliu ir ilgiuosi labai labai. sakyk, ar man vis dar laukti, ar vis dar yra vilties ir bla bla bla. taip nudiege sirdi, net nemoku pasakyt, pazirejau, kas raso, o ten jo ex. apie ja zinojau, jis man buvo pasakojes. pirmiausia galvojau, kad trinu ta sms lauk ir nieko am nesakau, bet... paskui pamasciau ir nutariau jo paklausti, kai gris. paklausiau, kaip cia yra, kad man persiesi, o va buvus mergaite laukia tikisi. uztikrino mane, kad jis negali kam nors isakyti, ko tiketis ir ko laukti. as aisku patikejau, bet nuo tos dieneles sirdi atsirado kazkoks nerimas prisiminiau kaip pora kartu ejo su ja susitikti ir t.t. ir velnias mane patrauke spustelt ta mygtuka pora kartu...

yra vienoj knygoj, galesiu net autore surast tokie zodziai : Nerimas isikuria mumyse. myledami, bijome prarasti, bijodami praradimo, nedristame myleti. nerimas apnesa viska nuodinga nepasitikejimo zalvario plevele ir tampa prieskoniu viskam ant musu sventinio stalo...

vat ir tas kartus skonis turbut liks ilgam, jeigu ir ne visam laikui

as irgi noreciau pasisakyti sia tema...
suprantu visas moteris, kurios patyre kazka panasaus

mes dar nesusituoke, bet kartu jau pora metu, kartu gyvenam, kuriam savo ateiti, turim bendrus namus. negaleciau net pagalvoti, kad jis nera man skirtasis
viena vakara, kaip ir si , mirkau nete... staiga gaunu zinute per skypiuka: "o labas!!!!! Ka tu cia veiki?" ziuriu - skirta ne man, o maniskiui aisku is smalsumo nutariau paziureti kas cia raso - aisku mergina... panarsiusi po "history" suzinojau, jog jis jai buvo rases pora kartu (beje, kai manes nebuvo namie). tai stai ji ir atrase nesusilaikiau - apsimeciau "juo" ir pradejau pokalbi su "ja". nu aisku "kaip sekasi, kaip gyveni" ir t.t. staiga gaunu zinute: "pasiilgau jau taves... senokai matemes, ir vis per mane... turbut vis dar pyksta berniukas...", po to "negi taip staigiai pasikeite tavo jausmai man?... nu ir gerai - daugiau nebesusiskambinsim ir nebesusitiksim... tada galesi verkti...". jau nebezinojau ka ir galvot taigi, prisipazinau, kad cia ne jis, o jo mergina. aisku, bandziau pasijuokti ir apsimesti, kad netikiu ne vienu jos zodziu - bet gavau atsakyma - "nepasitikek taip vyrais, jie neverti to...". visai susipainiojau... "as nieko blogo nedarau, tik bendrauju su savo senu senu draugu.... labai senu". po to pradejo kazka kalbeti, kad ne prie to prisijunge, atsipraso ir t.t. bet man per daug sutapimu - vardai, miestai, amzius... viska jam papasakojau, bet jis tik apsimete (o gal ir ne), kad nesupranta kas ji tokia... iki siol nezinau, kuo tiketi - sirdimi... ar blaiviu protu

kazkas is cia rasiusiuju labai teisingai apibudino ta jausma, kai randi savo vyro telefone panasaus turinio zinute (arba kazkas panasaus)... :
pakerta kojas, kunas pasidaro sunkus, sirdis atrodo issoks is krutines, gerklej uzstringa tarsi koks tai gumulas, padazneja kvepavimas... oj, koks nemalonus jausmas

jooooooo, jausmas tikrai bjaurus ir kad svarbiausia paseja nerima jeigu ir ne visam gyvenimui, tai jau bent pakankamai ilgam laiko tarpui. paskui ir prasideda paranojos visokios... jei kada kazkas tik truputi ne taip ir iskart prisimeni tuos savo "atradimus" ir vel kerta tas jausmas. kojos vatines, sirdis dauzos, gerkle dziusta ir asaros smaugia...

sveikutes.as cia pirma karta,tai siek tiek nedrasu smile.gif Bet noriu pasidalinti patirtimi ir gal kiek padesiu apsispresti toms, kurioms sunku radus "graziu" sms'u vyro/draugo mob.
Gyvenom kartu 4 metus.Buvo visko...bet prabegus 3 metams greiciausiai savo laimei gryzau anksciau namo:) ir radau savo drauga "zaidziant" su mob.smile.gif......nes kai paklausiau ka jis daro, tai taip ir atsake: "tiesiog zaidziu, nes atostogos ir nuobodu, matai:)..."........bet jau tada viduj sukirbejo kazkas,gal tas vadinamas sestas jausmas...pradejau pastebeti,kad nesiskiria su savo mob., ilindusi radau,kad sms garsas isjungtas, nakciai pradejo issjungineti mob.(ko anksciau nebuvo)....sunerimau.......o kadangi ranku nenuleidau,tai ir isaiskejo tiesa,kuria laaabai neige,kad ,matai, cia "nekaltas" bendravimas(vemti vercia)....ir t.t.....naivoka buvau tada, galvojau,ai vyras "sunegalavo", bet tas "nekaltas" bendravimas vis nesibaige........prasidejo "dingimai" darbe su mob. tipo ne rysio zonoj............viska po truputuka suzinodavau, kai jis "ikauses" uzmigdavo...tai toooookiu zinuciu prisiskaiciau, kad net 50gr. nepadejo,kad nervinis drebulys praeitu......o jis vis man ta pacia dainele kartojo,kad jis myli ja kaip zmogu........ir ji jau tapo jam kaip narkotikas.......klausiau,kas yra ,ar truksta bendravimo,sake,kad ne............elgesys pasikeite........suzinojau,kad ji ne tame paciame mieste gyvena.........puolus i nevilti jai skambinau.........is pradziu kaip ir suprato mane.......sake baigs......bet po keliu dienu vel radau sms'u.............vel jai as pati jau rasiau.........tai tada "mergina" nagucius parode...........tipo jei jam jos reikes , ji visada jo lauks..........na ir mano kantrybei atejo galas, nebeliko pasitikejimo nei laso.........o be jo gyventi daresi vis sunkiau..........visa laika gyventi itarinejant buvo nebepakeliama........mes issiskyrem, deja jis po siai dienai nesuprato,kad tai buvo rimta priezastis ,kodel as ji palikau.........IR NEBUVO NE MINUTES ,KAD GAILECIAUSI TAIP PASIELGUSI - SUZINOJAU,KA REISKIA SAVE MYLETI IR NESILEISTI ZEMINAMAI - GYVENIMAS KITOM SPALVO NUSVITO:)

P.S. sorry, jei nerisliai mintis isdesciau.....tikiuosi ,kad tai kazkam pades

Va būtent - pirmiausia reikia save mylėti ir nesileisti žeminamai. Pačiu laiku palikai jį, nes panašu, kad jis iš tų vyrų, kuriems ėjimas į kairę yra savaime suprantamas dalykas

Klasikinis patikrinimo variantas