išėjo sūnelis. ar ieškoti kaltų?

#73
QUOTE(*ermita* @ 2010 03 13, 17:04)
gyvename dabar su nerimu. liga, kuria sirgo mūsų Angeliukas yra šeimos liga. turime sekti ir stebėti ir kitą savo berniuką. gyvenimas dabar visai kitoks, negu iki gruodžio 1-osios. turime išmokti gyventi iš naujo

Ermita,kaip suprantu Jus nezinojot apie ta liga pries tai? g.gif
Atsakyti
#74
nežinojome, nė girdėt apie tokią negirdėjome. nustatė jau po visko
Atsakyti
#75
Mano sesuo buvo 25-eriu,jai taip pat sutojo sirdis,deja jokiu mums suprantamu simptomu nematem,ji ir pati,vargsiuke,manau nesuprato,vis mane,kad skrandis "streikuoja"... verysad.gif
Atsakyti
#76
QUOTE(*ermita* @ 2010 03 13, 23:48)
Meldžiu...

...kad neskaudėtų, kai kvėpuoju,
kai rytą atmerkiu akis,

...kad būtų šviesu Tau ir šventa
po Angelo balto sparnu,
kad neskaudėtų, kai ašaros mamai krenta,

...kad ateitum pas mane kaip svajonė,

...kad galėčiau Tave apkabinti
ir apsaugot, uždengt širdimi,
ir auginti, auginti, auginti,



Nuostabūs žodžiai... Bet kokia kaina... verysad.gif
Atsakyti
#77
QUOTE(*ermita* @ 2010 03 15, 21:43)
nežinojome, nė girdėt apie tokią negirdėjome. nustatė jau po visko


bet kaip liūdna ir pikta. Juk vaikus kasmet prieš mokyklą tikrina gydytojai - negi nepastebėjo nieko? g.gif
Atsakyti
#78
QUOTE(gryda @ 2010 03 16, 19:19)
bet kaip liūdna ir pikta. Juk vaikus kasmet prieš mokyklą tikrina gydytojai - negi nepastebėjo nieko?  g.gif

būtent tai ir neleidžia nurimti. rugsėjo mėnesį buvome pas kardiologus, bet į nusiskundimus neatsižvelgė ir išleido namo. o gruodžio mėnesį... jau neturėjome sūnučio
Atsakyti
#79
tiesiog truksta zodziu... net negaliu prisileisti minties, kad kazkuriam mano vaikui galetu kas blogo nutikti...isproteciau...
siandien vyras su sunum isvaziaves buvo, o as jau savo vaiko pasiilgau...mano mazyliai yra visas mano gyvenimas...
Jums paguosti neturiu zodziu... laikykites kaip nors...
Atsakyti
#80
aš šventai tikėjau, kad mano vaikai turi savo angelus sargus. nežinau, iš kur turėjau tą žinojimą, nebuvau pamaldi. bet kasvakarą abu palaimindavau, uždėjus ranką ant galvyčių, ir ramiai eidavau miegoti. tas tikėjimas manyje gyveno iki gruodžio 1 dienos... dabar jau niekuo nebetikiu. tik žinau, kad brangiausia, ką turiu, tai mano šeima, akimirkos praleistos su jais. ir dar žinau, kad viskas yra taip trapu...
Atsakyti
#81
uzuojauta cray.gif
Atsakyti
#82
jau kelintą kartą sakau sau, kad neskaičiuosiu. dienų, savaičių, mėnesių. bet ateina diena, kai nuplėši kalendoriaus lapelį, ir skaičiai kalba patys už save. 4 mėnesiai... gyvenime tai trumputis laiko tarpas. bet ne mūsų gyvenime. kiekvieną dieną išeini gyvenimo mokyklą. kai griūna viskas, tiesiai ant galvos, o skeveldros į pačią širdį sminga. o tu turi ne tik atsistoti, bet ir žengti pirmyn. dabar turiu vertės matą, palyginti su kuriuo kasdienės negandos yra visiškas niekis. tik tą vertės žinojimą kaip kryžių dabar jau nešiu visas man skirtas dienas... gyveni, Sūneli, Tu manyje, ir gyvensi amžinai. šiluma ir šviesa, kurią man dovanojai, yra didžiausias mano turtas. jo iš manęs jau niekas ir niekada neatims. myliu Tave labiau už viską pasaulyje
Atsakyti
#83
...aš Vaivutę turėjau tris dienas... sveiką, gražią, juodaplaukę... Tu- ištisus septynerius gražius, šviesius metus.... velnioniškai skauda... ne su vo kia ma... ir net nesistengiu to suprast... nes ne mano valioj tai...
Atsakyti
#84
QUOTE(vaivos juosta @ 2010 04 01, 20:37)
...aš Vaivutę turėjau tris dienas...


aš žaviuosi tavo šviesiais ir tyrais prisiminimais, kaip tu moki juos išsakyti. ir mano širdyje Markučiui skirti patys gražiausi jausmai ir prisiminimai. bet kol kas šviesą užgožia skausmas, kad, kaip sakė viena Angeliukų mamytė, jau niekad nebus taip kaip buvo... pykstu dabar ant visko. pasaulio, likimo, lemties, dar kažko, kas taip sutvarkė. taip neteisingai sutvarkė. nuskriaustas broliukas, močiutė šviesių minučių neturi, mes su vyru, pusbroliai ir puseserės vis klausinėja, klasiokai, draugai... visur Jo trūksta. Markutis buvo nepaprastas vaikutis. ypač geros širdelės, mokėjo užjausti. būdamas tik pirmokiukas turėjo rimtų minčių ir pamąstymų. reikėdavo gerai pasukti galvą, norint rasti atsakymus į jo klausimus. deja, apie viską tenka kalbėti būtuoju laiku... ir tai nepakeliama
Atsakyti