pabandžiau sukaupti visas jėgas,jei aplamai dar jų liko,ir leidausi tiesos ieškoti.širdis ir protas sako,kad netiesą gydytojai parašė,kad ne dėl tos priežasties sūnelis Angeliuku tapo. surinkau visas korteles,dokumentų kopijas ir viską,ką galėjau.kiekvieną kartą,žengdama tokį žingsnį,iš naujo Jį apraudojau ir laidojau,iš naujo visi vaizdai prieš akis plaukė.ašaros upėmis tekėjo,bet ėjau.bet to dar neužteko.perskaičiau paskutinio mūsų apsilankymo pas kardiologę įrašą:ŠIRDIMI NESISKUNDŽIA.žemė iš po kojų išslydo ir akyse aptemo.skaičiau tą įrašą vėl ir vėl ir patikėt negalėjau.vadinasi,nuvažiavome tik dėl savo malonumo gydytojai pasirodyti.nė vienas nusiskundimas net nepaminėtas.rankas nuleidau,maniau gal jau baigsiu tiesos paieškas.bet susiradau nepriklausomus ekspertus ir ten nuvažiavau.ir ką jūs manote?..jie studijuoja dokumentus,įrašus kortelėse.o ką bestudijuosi,kai ten nieko neparašyta.atsakymas-kažką įrodyti,pakeisti diagnozę beveik neįmanoma.be to,kainuoja didelius pinigus kiekvieno specialisto konsultacija.procesas gali trukti ne vienus metus,o apie sugadintus nervus ir kalbos nėra.jeigu ir pavyktų įrodyti,kad diagnozė neteisinga,tuomet reikalinga nauja byla,kad širdies liga nebuvo nustatyta ir nebuvo gydyta.ir vėl kryžiaus keliai iš naujo...
per visą tą laiką teko bendrauti su nemažai medikų,įvairių specialistų.viena patyrusi medikė pasakė žodžius,kurių nepamiršiu niekada:jei gydytojas sako,kad esi sveikas ir gali eiti namo,bet tu tuo abejoji,pats turi išsireikalauti tyrimų,siuntimų,procedūrų ir visko,kas reikalinga.vadinasi,aš nesugebėjau to padaryti,nesugebėjau išsaugoti savo vaiko.prižiūrėjau abu savo berniukus,kaip tik galėjau.ėjom pas gydytojus,kvietėm greitąją,kai to reikėjo.patyrėm ir medikų nepasitenkinimą,kad be reikalo lakstom.tai kur padaryta ta lemtinga klaida?
labai norėčiau pasikalbėti su ta gydytoja,kuri "neišgirdo" mūsų paskutinių nusiskundimų.GERB. DAKTARE, kaip miegate naktimis? aš nuo gruodžio 1-osios visai nemiegu.nei su vaistais,nei be vaistų.gal žinote kokį stebuklingą vaistą,kad palengvėtų mamos,praradusios vaiką,sielvartas.gal žinote,kiek kainuoja tokiai mamai kiekvienas jos žengiamas žingsnis,kiek jėgų reikia,kad sugebėtum pasirūpinti kitu mažyliu.ką daryti,kad negalvotum kiekvieną minutę,kad ir kitam gali nutikti taip pat.kaip keltis kas rytą ir eiti į vaiko kambarį klausyti,ar jis kvėpuoja?kaip sulaukti naujo ryto ar vakaro,kai prieš akis stovi greitosios komanda,pilni namai medikų su aparatūra ir neviltis jų akyse ir veiduose.o aš matau bejėgį savo vaiką,kuris dar prieš keletą minučių glaudėsi prie mano veido, ir jau stebuklo nesitikiu. gal atsakytumėt į šiuos kelis klausimus,GERB. DAKTARE?
taigi, už mūsų vaikų sveikatą,saugumą ir gerovę atsakingos esame tik mes,mamos.tokią nuomonę susidariau.mes turime nurodyti specialistams,kur reikia siųsti vaiką,kokiu tyrimus jam daryti.turime paprašyti kortelės ir paskaityti,ką gydytoja įrašė.priešingu atveju,belieka melsti Dievo,kad leistų užauginti kitą vaikelį ir suteiktų stiprybės neišeiti iš proto
Labai nuoširdžiai užjaučiu dėl netekties......... Esame kažkuo panašios, nes abi praradom panašaus amžiaus vaikus. Manajam Lukeliui buvo 8 metukai kai paliko mus. Kovo 14 bus trus metai ........... Ar skausmas pasitraukė? Ne ir nemanau kad kada nors aprims. Per kiekvieną vaiko gimtadienį kaukiu vilku, kiekvienos metinės baisios, per kiekvienas kalėdas visa šeima ryte pirmiausia važiuojam pas Lukelį o tik paskui žiūrim dovanas ir sėdam prie šventinio stalo. Labai gerai žinau ką išgyvenate.....
Dėl gydytojų šiandien medikai išsigimę..... Jiems visiškai nusispjauti į jūsų vaiką, į jūsų jausmus. Iš visų Lietuvos gydytojų gal tik 10 procentų turi teisę vadintis gydytojais, visi kiti apsoliutus degradai neturintys nei sąžinės nei moralės. Pažiūrėkit kas darosi visoj Lietuvoj, kiek jaunų žmonių palaidojama dėl gydytojų bukumo ar nekompetencijos. O ką rašyti į korteles jie žino puikiai, kad prireikus galėtų apsiginti. Aš manau kad Dievas yra ir jis ne piemuo, ateis poniai daktarei jos eilė.
O jums stiprybės ir dėl kito vaikelio nepergyvenkit dabar jis turi angelą-sargą, brolį kuris saugo iš dangaus. Tokios apsaugos nesuteiks joks gydytojas.
Jie gyde(ka ten gyde, atvirksciai, negyde, net nefiksavo, nes korteleje irgi to nera) vyro mergaitei sinusita 2 metus. Tiek "gyde", kad kai mergaite papuole i mano, pamotes, rankas ir buvo nuvesta pas Vilniaus privatininkus daktarus, konstatavo jie, kad mergaitei gyventi buvo like kelios savaites... Nes puliai buvo jau ant smegenu dangalu, bet kuria akimirka sepsis galejo istikti. 
