Įkraunama...
Įkraunama...

Prognozė - vaikiukas gims neįgalus.

QUOTE(melodija @ 2006 03 27, 16:35)
Ira dideles tiesos tavo siuose zodziuose, bet zmogaus  sirdis yra sirdis niekas jos neuzgrudins ir nepakeis verysad.gif


O aš manau, kad su širdele dar lengviau... juk jai šiek tiek šilumos, šiek tiek meilės - ir ji jau spurdo krūtinėje, bet dažnai įsimaišo protas su savo loginiais išvėdžiojimais ir nužudo Viltį... verysad.gif
Atsakyti
QUOTE(CLEO @ 2006 03 27, 15:56)
O aš manau, kad su širdele dar lengviau... juk jai šiek tiek šilumos, šiek tiek meilės - ir ji jau spurda krūtinėje, bet dažnai įsimaišo protas su savo loginiais išvėdžiojimais ir nužudo Viltį... verysad.gif


Spurda sirdele spurda ir kai meile jaucia ir kai skausma jaucia jin labai jautri ir i viska reguoja, ir stipri viska galinti pakelt. thumbup.gif
Protas dirba atskirai nuo sirdeles ir jei proto neismoksi valdyt tuomet tau prazutis siame gyvenime. Zinau ne viena neigaliuka kuris per audringas gyvenimo dieneles susipyksta su protu verysad.gif As buvau rami isdykele, dziaugiausi jaunyste ja ilginau ir man pavoju nekilo biggrin.gif
Atsakyti
Jūs čia taip gražiai apie žmogaus širdį rašot, kad prisiminiau vieną labai gražų eilėraštį ir noriu pasidalinti:

Jeigu vyturiui dangų atims - vyturys negiedos.
Jei iš bitės kas dobilo žiedą atims - ji skraidyti nustos.
Jeigu žemę atims iš žolės - ji nuvys.
Mirs bitė, žolė, mirs vyturys.
Jeigu žmogui atims kas sparnus - jo rankas,
Jei akis jam atims, jei jis kojų neteks...
Jeigu skausmas kaip siena, kaip siena užgrius - teks iškęst.
Bet jei širdį jam tyrą ir kaitrią paliks,
Jeigu plaka šalia jos dar draugo širdis -
Ji dainuos. Ji dainuos. Ji nemirs.
wub.gif wub.gif wub.gif
Atsakyti
QUOTE(zuza @ 2006 03 27, 20:33)
Jūs čia taip gražiai apie žmogaus širdį rašot, kad prisiminiau vieną labai gražų eilėraštį ir noriu pasidalinti:

Jeigu vyturiui dangų atims - vyturys negiedos.
Jei iš bitės kas dobilo žiedą atims - ji skraidyti nustos.
Jeigu žemę atims iš žolės - ji nuvys.
Mirs bitė, žolė, mirs vyturys.
Jeigu žmogui atims kas sparnus - jo rankas,
Jei akis jam atims, jei jis kojų neteks...
Jeigu skausmas kaip siena, kaip siena užgrius - teks iškęst.
Bet jei širdį jam tyrą ir kaitrią paliks,
Jeigu plaka šalia jos dar draugo širdis -
Ji dainuos. Ji dainuos. Ji nemirs.
  wub.gif  wub.gif  wub.gif



Nuostabus eilerastukas atitinkantis relia gyvenimo tikrove thumbup.gif thumbup.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo melodija: 27 kovo 2006 - 21:27
QUOTE(zuza @ 2006 03 27, 21:33)
Jūs čia taip gražiai apie žmogaus širdį rašot, kad prisiminiau vieną labai gražų eilėraštį ir noriu pasidalinti:

Jeigu vyturiui dangų atims - vyturys negiedos.
Jei iš bitės kas dobilo žiedą atims - ji skraidyti nustos.
Jeigu žemę atims iš žolės - ji nuvys.
Mirs bitė, žolė, mirs vyturys.
Jeigu žmogui atims kas sparnus - jo rankas,
Jei akis jam atims, jei jis kojų neteks...
Jeigu skausmas kaip siena, kaip siena užgrius - teks iškęst.
Bet jei širdį jam tyrą ir kaitrią paliks,
Jeigu plaka šalia jos dar draugo širdis -
Ji dainuos. Ji dainuos. Ji nemirs.
  wub.gif  wub.gif  wub.gif


wub.gif wub.gif wub.gif
Atsakyti
QUOTE(melodija @ 2006 03 27, 16:35)
Ira dideles tiesos tavo siuose zodziuose, bet zmogaus  sirdis yra sirdis niekas jos neuzgrudins ir nepakeis verysad.gif


Brangioji melodija, ar galėtum atsakyti į mano klausimą? Gal aš pati sau kažko prisikūriau apie mano vaiko laimę ir to nesuvokiu? Man labai svarbi Tavo nuomonė... 4u.gif

Pabandyk paaiškinti, kodėl mano vaikelis, jo mąstysena, jo psichologinė būsena taip sparčiai keičiasi? Kodėl jis visas spindi po to, kai pradėjome gydytis JAV, po filmavimosi? Juk jis nesako apie tai, kad laimingas (jis net nesupranta kas tai yra būti laimingu ar nelaimingu, manau, kad jis nežino kaip gali būti kitaip), jis tiesiog spindi ir švyti. Dabar aš bandau išsiaiškinti dėl vaidybos, apie kurią Tu kalbėjai. Ar galima svaidinti akių spindėsį? Kaip? g.gif

Kitas dalykas. Jeigu, kaip manoma, neįmanoma pakeisti "sveikųjų" požiūrio į neįgaliuosius ir to net neverta daryti, tai kodėl po laidos "Grožio fabrikas" tie, kurie tyčiodavosi iš Rimvydo ir jį žemindavo, nustojo tai daryti ir tik nejaukiai nuleidžia akis prasilenkiant??? Kodėl žmonės gatvėje pradėjo jam šypsotis ir vaikas džiaugiasi, kad dabar į jį žiūri ne dėl to, kad jis kitaip atrodo, o todėl kad jį matė per TV? thumbup.gif

Galu gale, iš kur pas jį tiek drąsos - filmuotis TV laidoje, būti rodomu vos ne visai Lietuvai, dainuoti operacijos metu? Vakar ėjome užsirašyti į muzikos mokyklą ir vėl džiaugiausi jo drąsa - visur eina pats, pats ieško sau veiklos nežiūrint į savo negalią, bendrauja, dalyvauja atrankoje ir pan. Kodėl jis nesislėpia nuo tos mūsų žiaurios visuomenės??? Juk teko ir jam patirti žeminimą ir užgauliojimus. Tai kodėl jis, jo požiūris kitoks? Todėl, kad jis vaikas? Bet pažįstų ir jaunesnių sveikų vaikų, kurie turi žymiai daugiau kompleksų ir be mamos neina niekur. Tai kaip Tau atrodo? Ačiū už nuomonę. 4u.gif
Atsakyti
Žinot, ir man, kaip Cleo, atrodo kartais, kad aš nerealistiškai vertinu savo vaiko padėtį, prisikuriu iliuzijų, kad mano vaikas gali gyventi laimingai, nepaisant savo negalios.
Kažkas neapsiverčia mano smegeninėje, niekaip negaliu žiūrėti į jį kai neįgaliuką rolleyes.gif Taip, turime specifinių problemų, pavyzdžiui, pirma einame pas protezuotoją protezų, o ne į avalynės parduotuvę batų, bet ir kas? Kitas vaikas gal eina pas okulistą akinių? Dar kitas eina į mankštą dėl iškrypusio stuburo.. Kitas gal pas psichologą apsilanko dėl hiperaktyvumo? Kitas rrr neištaria, tai pas logopedą eina... Visi turi kažkokių problemų, ir jas vienaip ar kitaip sprendžia. Nelabai man yra aiškus tas neįgalumas? Kažkaip man visą laiką atrodo, kad čia yra mentaliteto dalykas, sąmoningai ar nesąmoningai pasirinkta pozicija į problemą. Nebūna, kad nebūtų jokių problemų, tik reikia rasti jų sprendimus ir viskas bus o.k. mirksiukas.gif
Neturi mano vaikas kojų, neturi pirštų, tai galėčiau gi dejuoti, gailėti vargšiuko, daryti už jį viską ir t.t Įvaryčiau jam kompleksų, blogų įpročių, jis visą laiką lauktų pagalbos iš kitų, tikėtųsi, kad už jį bus viskas padaryta, nes jis yra vargšas nuskriaustas ir pan. Bet STOP, skatinu jį būti savarankišku ir pačiu savimi rūpintis. Ir ne tik savimi. Ir šunį pamaitinti. Ir žuvytes pašerti. Ir močiutei senai vietą užleisti, ar šalia savęs vietos padaryti. Ir nusiminusį draugą pralinksminti. Jis visa tai GALI ir su malonumu daro. O kad negali gražios snaigės iš popieriaus iškirpti, ar greitai bėgti, ar keverzoja kaip su vištos koja, piešti nemėgsta, nes sunku be pirštų - tai kas? Tiesa, vaikas kartais supyksta, jei kas nepavyksta, tai paguodžiu jį, paraginu pasistengti KITAIP padaryti, randame alternatyvą, ir vėl viskas gerai smile.gif Nesureikšminu viso to.
Mamytės, juk kiek daug GALI mūsų vaikai. Žiūrėkime ir ugdykime jų GALIAS, o ne negalias. Ar aš čia vėl kažko nesuvokiu? Net atsikirsti GALI visokiems neišmanėliams. Ir nuliūsti jų širdelė gali dėl kitų replikų, atstūmimo. Ir paverkti gali. O ar yra tokių, kurie nėra buvę nuliūdę, pasijutę atstumti, neįvertinti ir pan. Aš "įgali" irgi susidūriau ir susiduriu su tomis emocijomis. Tik neturiu jokios negalios, kuriai galėčiau suversti kaltę mirksiukas.gif Yra toks posakis: "Kai nori, ieškai būdo, kai nenori - priežasties". Viskas yra žmogiška ir universalu. Argi ne?

Aišku, jeigu negalia psichinė, turbūt yra kiek kitaip. Turbūt toms mamoms sunkiau ir reikia įdėti daugiau pastangų atrandant savo vaikelių sugebėjimus ir juos ugdant. Bet vis tiek tie vaikučiai GALi jausti emocijas, prisilietimus, mamos nuotaikas....

Taigi raginu visas (ir save smile.gif ) susitelkti į savo GALIAS, o su negaliomis tiesiog "susidraugauti" ir spręsti susijusias problemas, kiek tai įmanoma ax.gif Tik neleiskime negalioms užgožti GYVENIMO DŽIAUGSMO!
Atsakyti
Būtent, zuza, BŪTENT tai ir norėjau pasakyti clap.gif clap.gif clap.gif Pirmiausiai mūsų požiūris į juos, vėliau - jų požiūris į gyvenimą 4u.gif

Aš, pvz., nors ir kaip norėčiau, nemoku valgyti skaniai padaryti, bet kambarius labai gražiai sutvarkau; nemoku dainuoti (klausos neturiu), bet labai gražiai piešiu; mano dantys negražūs, bet gražūs plaukai ax.gif Bet aš vistiek džiaugiuosi gyvenimu ir esu laiminga biggrin.gif Ir niekas man netrūkdo kažko siekti gyvenime. Kitas klausimas ar viskas pavyksta (net neturint negalios)... Tad ir mūsų vaikučiai - jei kažko nemokės, tai kažką darys puikiai, geriausiai net už kitus gal ir sveikus žmones; jei atrodo kitaip ir turi išvaizdos ypatūmų - tai pažiūrėkit kokios mylinčios ir geros jų širdelės, koks ne tuščias jų maišelis, apie kurį Tu kalbėjai 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(CLEO @ 2006 03 28, 12:04)
Jeigu, kaip manoma, neįmanoma pakeisti "sveikųjų" požiūrio į neįgaliuosius ir to net neverta daryti, tai kodėl po laidos "Grožio fabrikas" tie, kurie tyčiodavosi iš Rimvydo ir jį žemindavo, nustojo tai daryti ir tik nejaukiai nuleidžia akis prasilenkiant??? Kodėl žmonės gatvėje pradėjo jam šypsotis ir vaikas džiaugiasi, kad dabar į jį žiūri ne dėl to, kad jis kitaip atrodo, o todėl kad jį matė per TV?  thumbup.gif

Dėl visko kaltas "invalido" (koks neskanus žodis) stereotipas, kurio laikosi tiek sveikieji, tiek patys neįgalieji. Man atrodo, visų pirma reikia keisti neįgaliukų požiūrį į pačius save rolleyes.gif Kad ir kaip būtų gaila, dažnai fizinė negalia koja kojon eina su bejėgiškumo "mentalitetu". Net nežinau, kokią sąvoką čia geriau panaudoti. Blogai, kad fiziškai kitoks žmogus save suvokia kaip nieko negalintį, nesugebantį... unsure.gif

Kita vertus, neįgaliukai turi būti visa galva pranašesni, atkaklesni už sveikuosius, kad būtų priimti kaip lygūs tarp lygių (sveikų) smile.gif Jie turi įdėti kur kas daugiau pastangų, įrodyti visų pirma sau, o paskui ir kitiems, kad jie gali, kai daugelis aplinkui stereotipiškai mano, kad jie negali, yra silpni, nepajėgūs ir pan.

Bet manau, kad viskas eina tik į gerąją pusę. Aplinka dabar jau kitokia, tolerantiškai žiūri į išskirtinumą, individualumą - šiuolaikinėje visuomenėje tai laikoma vertybėmis. Be to, informacijos ir kompiuterių amžiuje nebėra toks svarbus žmogaus kūnas, fizinė jėga... Pranašesni ne tie, kurių kūnas gražus ir stiprus, o tie, kurie yra kūrybingi, protingi, išsilavinę, sugebantys pritaikyti savo sugebėjimus prie situacijos... Taigi nuoširdžiai tikiu, kad visuomenės požiūris keičiasi. O jei daugiau tokių drąsuolių būtų, kurie kaip Rimvydas ir Cleo nebijotų pasirodyti viešumoje (čia aš ir apie save blush2.gif ), gal tas procesas dar paspartėtų ax.gif
Atsakyti
QUOTE(CLEO @ 2006 03 28, 12:04)
Brangioji melodija, ar galėtum atsakyti į mano klausimą? Gal aš pati sau kažko prisikūriau apie mano vaiko laimę ir to nesuvokiu? Man labai svarbi Tavo nuomonė... 4u.gif

Pabandyk paaiškinti, kodėl mano vaikelis, jo mąstysena, jo psichologinė būsena taip sparčiai keičiasi? Kodėl jis visas spindi po to, kai pradėjome gydytis JAV, po filmavimosi? Juk jis nesako apie tai, kad laimingas (jis net nesupranta kas tai yra būti laimingu ar nelaimingu, manau, kad jis nežino kaip gali būti kitaip), jis tiesiog spindi ir švyti. Dabar aš bandau išsiaiškinti dėl vaidybos, apie kurią Tu kalbėjai. Ar galima svaidinti akių spindėsį? Kaip? g.gif


Na nematau nieko nuostabaus, kas nenori but grazus:) Kodel manai kad jis nezino? Nesupranta tik naujagimei jis jau lyg 10m jei neklystu. Akiu spindesi galima suvaidint:) bet tikiu kad jis nevaidina ir negi tai svarbu. As patariu mieloji geriau jam padekit susirast likimo draugu, jei jis sito nori, padekit judet jam i prieki. Tik neikyrei,  nelepinimu, nes jis yra zmogus turi pats save apsitarnaut ir net save ir dar kita zmogu moket palinksmint.


Kitas dalykas. Jeigu, kaip manoma, neįmanoma pakeisti "sveikųjų" požiūrio į neįgaliuosius ir to net neverta daryti, tai kodėl po laidos "Grožio fabrikas" tie, kurie tyčiodavosi iš Rimvydo ir jį žemindavo, nustojo tai daryti ir tik nejaukiai nuleidžia akis prasilenkiant??? Kodėl žmonės gatvėje pradėjo jam šypsotis ir vaikas džiaugiasi, kad dabar į jį žiūri ne dėl to, kad jis kitaip atrodo, o todėl kad jį matė per TV?  thumbup.gif

Galima galima pakeist sveikuju poziuri i neigaliuosius, daug ka galima padaryt, bet pirma reik nuo saves pradet. Net linksma paliko perskaicius, kad zmones pakeite poziuri, kad jis laidoje pabuvo, zvaigzde tapo:) Keistuoliai tie zmones yra:)

Galu gale, iš kur pas jį tiek drąsos - filmuotis TV laidoje, būti rodomu vos ne visai Lietuvai, dainuoti operacijos metu? Vakar ėjome užsirašyti į muzikos mokyklą ir vėl džiaugiausi jo drąsa - visur eina pats, pats ieško sau veiklos nežiūrint į savo negalią, bendrauja, dalyvauja atrankoje ir pan. Kodėl jis nesislėpia nuo tos mūsų žiaurios visuomenės??? Juk teko ir jam patirti žeminimą ir užgauliojimus. Tai kodėl jis, jo požiūris kitoks? Todėl, kad jis vaikas? Bet pažįstų ir jaunesnių sveikų vaikų, kurie turi žymiai daugiau kompleksų ir be mamos neina niekur. Tai kaip Tau atrodo? Ačiū už nuomonę.  4u.gif

Saunu, kad jis yra drasus zmogutis tik dziauktis tuom reikia, jis tures gyvenime savo vieta,  ji pagirkit ir padrasinkit ejimu vis i prieki, dziaukites laime ir nelaime kartu tik nebukit ikyri tiek kiek jis nori tiek ir tepasakoja, kiekvienas zmogus turi turet paslapciu, o ikyrumas nenaudingas niekam
As taip pat ejau per gyvenima ir nesislepiau po mamos sijonu, nes neigalieji tokie pat zmones kaip ir sveikieji norintys lekt i prieki su gyvenimu,  skiresi, tik, kad su defektais vienokiais ar kitokitokiais negalintys igyvendint visu savo svajoniu va ateini i darbuka ir pasako taves nepriimsim nes tu esi invalide:(. Bet dabar bus lengviau isidarbint neigaliajam nes Jau veikia EQUAL projekto "Neįgaliųjų verslo plėtros bendrija" Ir prigimtis daug ka reiskia vieni usidare yra kiti drasus. Kitu mamytes persistengia benoredamos gero vaikui ir padaro juos pasyvius nepasitikincius savimi. Nezinau ar as atsakiau i tai ka norejai suzinot, jei neatsakiau parasykit pabandysiu dar, dabar turiu begt pas savo nenuoramu:)

Atsakyti
Ačiū melodija, zuza. 4u.gif wub.gif Kas liečia Rimvydo, tai labiausiai noriu ir tikiuosi, kad jis išliks ir ateityje toks koks yra dabar: drąsus, pasitikintys savimi, nelabai kreipiantis dėmėsio į kvailas replikas, bendraujantis ir ieškantis, nepaisant savo negalios... Bijau, kad per paauglystės laikotarpį neįvyktų lūžis ir nepasikeistų jo šiandienos požiūris į savę ir į jį supantį pasaulį. Labai tikiuosi....
Atsakyti
Cleo, Zuza... palaikau jūsų mintis, žaviuosi jumis 4u.gif 4u.gif
Mačiau ir grožio fabriką, tavo sūnus nuostabus wub.gif Savo siela jis žymiai sveikesnis už daugelį sveikųjų...
Aš pritariu tai nuomonei, kad negalia yra tik fizinė ir tie fiziškai neįgalūs yra žymiai protingesni už sveikuosius. Gal aš ir vėl per giliai kabinsiu čia, bet mano nuomone, nu negyvenam mes tik kartą, t.y mūsų sielos gyvena daug kartų. Ir jei kas domėjosi karma ir panašiai, tai tose knygose yra išreikšta nuomonė, kad neįgalūs žmonės praeituose gyvenimuose buvo labai protingi, išmintingi, daug pasiekę, bet pernelyg sureikšmino savo protą, t.y save pamilo labiau nei Dievą. Tai kitame gyvenime jiems fizinės galimybės yra apribotos, kad siela galėtų atsigręžt į Dievą... Tam jiems duotos, aš manau, ir tokios mamytės, kone šventosios, kad jų sielas išmokytų Meilės Dievui, gyvenimui ir t.t. 4u.gif
Mane taip pat stebina žmonių paranojiška baimė neįgaliems... atrodo tarsi jie bijotų užsikrėst ar pan. doh.gif Ir tas stereotipas, manau, atėjo iš sovietų, kai nebuvo nei neįgalių, nei sekso, nei visų kitų žmogiškų dalykų...
Kai mes su vyru sprendėm kurį darželį sūnui lankyti, tai prie mūsų namų buvo darželis, kuriame su fiziškai sveikais vaikais buvo ir neįgalių. Tai mus daug kas atkalbinėjo, neva jūsų vaikas lėčiau vystysis ir t.t. O mūsų, ypač mano vyro, nuomonė buvo kita: niekas taip neišmokys vaiko jautrumo, išmokimo pagelbėti fiziškai silpnesniam, kaip buvimas šalia kitokių vaikų... Ir iš tiesų, mūsų vaikas ne tik kad neatsiliko, bet ir aiškiau kalbėti pradėjo ir niekada neišgirdau iš jo, kad jis kaip nors skirstytų žmones į tokius ar kitokius. O sveikų vaikų darželiuose vaikai išmoksta tik žiaurumo, muštynių ir kažkokios iškreiptos konkurencijos.
Nenoriu čia visų raginti lankyti tokius darželius, bet pasisakau prieš invalidukų izoliaciją, nes mes, sveikieji fiziškai, turime iš jų daaaug ko pasimokyti...
Atsakyti