Neseniai iskilo klausimas, ar egzistuoja tikra, tyra ir nesavanaudiska draugyste?
As kazkaip susiduriau su labai nemalonia realybe. Kuomet istekejau ir apsikroviau vaikais, kuomet nebegyvenu viena sau ir del saves, labai praretejo mano draugiu ir draugu ratas. Praktiskai uzsidare... Idomiausia tai, kad net pacios mirtiniausios drauges, kurias laikiau vos ne kaip sesris (buvo 2), kazkur dingo...
Nezinau, nenoriu per daug isiplesti, tad tiesiog noriu paklausti, ar jus, turincios mylima vyra ir vaiku, dar turite ir tikrai artimu draugu?
Manau, kad draugystė yra išskaičiavimo reikalas (t.y. naudos ieškojimas), tad apie tyrumą pasakyt sunku. Dabar paaiškinsiu kodėl išskaičiavimo/naudos reikalas: tu kažkam kažką duodi (patarimą, materiją, žinias, emocijas, pinigus ir etc.) ir mainais gauni dar kažką ko tau reikia (jausmai, patarimai, rankos paspaudimą ir etc.). Kai tie mainai sąžiningi, tai draugystė kaip ir tyra, nuoširdi. Kai duodi daugiau, nei gauni-kyla nepasitenkinimas dėl "neteisingų" mainų. Kadangi mes visaip kaip neigiam, kad draugystė nėra mainai, tai logiška, kad negalime įkainoti vieno žmogaus kitam teikiamų "paslaugų". Gal tai pragmatiškas ir negražus palyginimas, tačiau pasižiūrėjus per tokią prizmę, dauguma "problemų" tampa niekinėm 
.
P.S. Kadangi šiuo metu šeima gauna daugiau draugystės "naudos", tai lieka apdalinti draugyste kiti žmonės
. P.S. Kadangi šiuo metu šeima gauna daugiau draugystės "naudos", tai lieka apdalinti draugyste kiti žmonės
aha, aš irgi pastebėjau, kad ištekėjusi ir sulaukusi vaiko, likau pamiršta visų kitų draugų ir draugių. dar kartais su pačiom geriausiom draugėm keliom žinutėm ir laiškais persimetam, bet tai dažniausiai būna tik šaltas "kaip sekasi?" "gerai o tau?". na vienu žodžiu... draugystei reikia bendrų interesų ir susitikimų. bet to neverta gailėtis, nes bus dar tų draugų ir draugių. nieko nereikia gailėtis, nes draugai ateina ir išeina. taip ir pats keitiesi, tarpsnis po tarpsnio. domina vis kitokie dalykai ir pan.
O gal kaltos jūs pačios, kad ištekėjusios ir susilaukusios vaikų pradėjot skirti mažiau dėmesio savo draugėms? Aš tai kai buvau dar netekėjusi, tai stebėjau kaip skirtingai elgiasi mano draugės, kurios sukuria šeimą - vienos taip įsitraukdavo į šeimos reikalus, kad pačios nustodavo skambinti, susitikinėti, kitų elgesys nepasikeitė, nepriklausomai nuo to, kad sukūrė šeimą ir susilaukė vaikų, jos atrasdavo laiko susitikti, paplepėti ir nepuldavo šnekėt tik apie vaikus, jokio atitolimo nepastebėjau.
Gyvenimas, laikas, įvairios situacijos - atrenka draugus.
Tikri draugai lieka, kiti - nubyra...
Tikri draugai lieka, kiti - nubyra...
tikros gal tik vaikystės draugės,nors nutolstame,bet po kurio laiko draugystė be problemų atsinaujina. bijau naujų draugių, nes niekada nežinai kiek žmogus bendrauja dėl naudos. Tarkim turėjau kiap man atrodė gerą draugę, nieko negailėjau: vestuvių jos proga padovanojau medžiagą suknelei, bet ji paprašė dar ir pagelbėti su mašinų organizavimu, paskiau išsikaulino paveikslą ta pačia proga, o po mėnesio buvo mano vaiko krikštynos, pakviečiau krikštamote, tai čia pat pasigyrusi kiek daug turi pinigų, pranešė kad dovanų savo krikšto vaikui nedovanos, nes reikia visko savam bizniui. Kokie paistalai, žaisliuką ir už du litus galima nupirkti. vėliau pasisvečiavusi apsivogė. Skaudama širdim pasiūliau nebeatvažiuoti. Paskiau lyg niekur nieko išniro po penkių metų ir... paprašė paskolinti krūvą pinigų, nes vyrą nuo kalėjimo reiks jai gelbėti... 
Taigi iš manęs norėjo naudos, o užliūliavo gražiom šnekom apie draugystę.
Taigi manau buvau pati kalta, per dosni jai, todėl sugundžiau žmogų mane išnaudoti ir negerbti. Dosnumas draugei buvo ne taip jos suprastas. Mano akimis, būdama turtingesnė galėjau ir pasidalinti, pasirodo nereikėjo.
Daugybę metų turiu tik paviršutiniškas draugystes ir bijau vėl apsigauti, nes svetimas žmogus nenuspėjamas.
Taigi iš manęs norėjo naudos, o užliūliavo gražiom šnekom apie draugystę.
Taigi manau buvau pati kalta, per dosni jai, todėl sugundžiau žmogų mane išnaudoti ir negerbti. Dosnumas draugei buvo ne taip jos suprastas. Mano akimis, būdama turtingesnė galėjau ir pasidalinti, pasirodo nereikėjo.
Daugybę metų turiu tik paviršutiniškas draugystes ir bijau vėl apsigauti, nes svetimas žmogus nenuspėjamas.
QUOTE(Enija @ 2005 11 08, 09:27)
turiu tik paviršutiniškas draugystes ir bijau vėl apsigauti, nes svetimas žmogus nenuspėjamas.
Ir aš tai pajaučiau
ta ir norejau pasakyti, kad visos draugystes yra pavirsutiniskos...
liudna del to
liudna del to
QUOTE(Dalia30 @ 2005 11 08, 05:01)
O gal kaltos jūs pačios, kad ištekėjusios ir susilaukusios vaikų pradėjot skirti mažiau dėmesio savo draugėms?
bent jau mano atveju tikrai ne taip yra... susidarė įspūdis, kad draugės man arba pavydi, arba "bijo", jog neliko jokių bendrų interesų, nors iš tiesų pačios vengia bendraut. nežinau, kas dėl to kaltas, tačiau perdaug ir nelendu - nenori tai nenori. atsiranda naujų draugų, bet tokių mirtinų draugių nebeieškau pati, bijau nusivilt.
QUOTE(nematoma @ 2005 11 08, 10:21)
bent jau mano atveju tikrai ne taip yra... susidarė įspūdis, kad draugės man arba pavydi, arba "bijo", jog neliko jokių bendrų interesų, nors iš tiesų pačios vengia bendraut. nežinau, kas dėl to kaltas, tačiau perdaug ir nelendu - nenori tai nenori. atsiranda naujų draugų, bet tokių mirtinų draugių nebeieškau pati, bijau nusivilt.
Draugei reikia leisti klysti. Galima susipykti ir atleisti. Tik neturi būti žaidimo į vienus vartus. Negalima leisti, kad išnaudotų. Ta megina su kuria draugavau, nevertino mano dosnumo, nes kasman buvo niekai, jai buvo baisiai didelis turtas, todėl ji matyt viduje nekaip jautėsi, kol mano lengvas pinigėlių švaistymas pavirto jos noru mane išnaudoti. Taigi turi būti panašus finansinis lygis, arba reikia kažkaip nepasirodyti pernelyg dosniai. Bet matyt čia buvo atskiras atvejis.
Kitas dalykas, kad naujos draugystės atsirandaesant kažkokiai bendrai veiklai, tarkim sėdėjimas su vaiku smėlio dėžėj. To laikotarpio draugės nusisijojo dėl pakitusių interesų- nebėr apjungiančios veiklos. tik pasikalbi kartkartėm, o kasdienio bendravimo nebėr.
Kaip bebūtų, tikriausios pastoviausios su vienokiu ar kitokiu atvirumo lygiu tik klasiokės liko, tos su kuriom pati užaugau.
Gal moterys ir nesutvertos gerai draugystei, kaip besisuksi vis kas nors kreivai gaunasi. Juk ir čia sėdžiu, kad kompensuočiau pasikalbėjimo su draugėm trūkumą. Pasiguosi, kad kas negerai - nežinai ko sulauksi ar paguos draugė ar lialia per pasaulį su paskalom.
Tačiau matau daugumai sieloje tuštuma nuo to artimo bendravimo trūkumo, jaukumo jausmo, kad tave kas supranta, nesmerkia, atjaučia...deja deja.
Enija, Tavo mintys tiesiog auksinės
Visas jas galiu pritaikyti ir sau, nuostabiai rašai
Visas jas galiu pritaikyti ir sau, nuostabiai rašai
Laikas atrenka. Ir as netekau daugelio savo draugiu, bet nemanau kad kalta tik as 
Nei vienos nenorejom tiek laiko skirti kaip anksciau, galu gale rupesciai, savitos problemos ir nenoras gilintis i svetimas... Anksciau del draugystes nieko negailejau, bet kai nudegiau pora kartu, supratau kad nevetra. Dabar beliko tik kelios drauges 
Bet su jomis visuomet malonu pabuti, susitikti, pasneketi. Gal dar daug duoda tai, kad turim panasaus amziaus vaikus, problemos suartina 
Va su jomis draugyste galiu pavadinti tikra draugyste
Nei vienos nenorejom tiek laiko skirti kaip anksciau, galu gale rupesciai, savitos problemos ir nenoras gilintis i svetimas... Anksciau del draugystes nieko negailejau, bet kai nudegiau pora kartu, supratau kad nevetra. Dabar beliko tik kelios drauges Bet su jomis visuomet malonu pabuti, susitikti, pasneketi. Gal dar daug duoda tai, kad turim panasaus amziaus vaikus, problemos suartina Va su jomis draugyste galiu pavadinti tikra draugyste
