Neatmesk seno draugo,nes naujas negali jam prilygti.Naujas draugas -kaip jaunas vynas,tik kaip jis pasensta geri su malonumu.
Tebunie daug pazystamu,kurie tave sveikina,bet tik vienas is tukstancio-tavo artimas draugas.Jei nori tureti drauga isbandyk ji suartedamas ir neskubek juo pasitiketi. Vienas buna draugas ,kaip jam patogu buti draugu,kitas buna draugas,bet tampa priesu.
Citatos is BIBLIJOS
Pastaruoju metu snektelejau su keletu zmoniu apie draugyste ir visi sake ta pati: geriausi draugai yra like is paauglystes, daugmaz ties 25-30 m. nustojama gilintis i kita zmogu, juo dometis. Man paciai yra taip pat. Sutikus nauja zmogu tiesiog jau nuo pazinties pradzios neziuriu kaip i potencialu drauga/e.








Tik su geru draugu ir džiaugsme, ir skausme, gali būti susikibęs už parankių...
Būna gi, kad laimė, džiaugsmas...-sukelia draugui pyktį, pavydą, keršto troškimą ir t.t...
Ir tik tada gali suprasti - ko gi vertas tas "vadinamas" draugas...
Kažkurį laiką pergyveni, mąstai - vėliau tik supranti, kad neverta aukotis dėl tokių draugų...
Būna gi, kad laimė, džiaugsmas...-sukelia draugui pyktį, pavydą, keršto troškimą ir t.t...
Ir tik tada gali suprasti - ko gi vertas tas "vadinamas" draugas...
Kažkurį laiką pergyveni, mąstai - vėliau tik supranti, kad neverta aukotis dėl tokių draugų...
Pas mus taip pat draugu ratas laaabai apmazejo, kai mano vaikinas nustojo visiskai gerti alkoholi. " Sako tu cia isivaizdini, kad negali su mumis isgerti"
Bet as manau tai apsurdas kad del alkoholio nebelieka draugu, reiskia tokie tie draugai ir tebuvo, dabar visi baliai atkrito. Niuko mums ir dviese gerai


QUOTE(Ganga @ 2005 11 12, 23:55)
Pas mus taip pat draugu ratas laaabai apmazejo, kai mano vaikinas nustojo visiskai gerti alkoholi. " Sako tu cia isivaizdini, kad negali su mumis isgerti"
Bet as manau tai apsurdas kad del alkoholio nebelieka draugu, reiskia tokie tie draugai ir tebuvo, dabar visi baliai atkrito. Niuko mums ir dviese gerai 


o tu pati irgi nevartoji alkoholio?
As tai vartoju, bet saikingai
o svarbiausia kad mano vaikinas ir neatsisako eiti i baliukus, jam patinka, pabludyt, kad ir blaivas, bet draugai nusprende kaip cia visi girti, o jis neaa, tai ir pradejo jokius balius nekviest



neliudek, sitas periodas laikinas. laikui begant spraga uzpildys kiti zmones, kurie taps draugais. tik tikresniais. nors, gali buti kad tie zmones nebuvo draugai, jie tik buvo pazistami, bendrabalininkai ar kaip tik nori. paskui atsiras kiti pazistami, bendrablaivininkai... draugai neturetu isnykti nei dziaugsme nei bedoje, nei po kazkokiu sprendimu - gerti ar negerti
o ka sako taviskis, kai tu isgeri. ir kaip tu jautiesi salia jo - blaivut blaivutelio?

o ka sako taviskis, kai tu isgeri. ir kaip tu jautiesi salia jo - blaivut blaivutelio?
O aš turiu draugų - ir ne vieną
Turiu 2 geriausias drauges dar nuo mokyklos laikų ir vaikinų draugų turiu
O vyras aišku be konkurencijos - pats pačiausiais draugas. Ir nors buvau vienintelė iš savo draugių pastojusi, o dabar jau ir su vaikeliu, niekur draugai nedingo. Jiems ir mums reikėjo prisitaikyt prie pasikeitusių aplinkybių, bet mes puikiai su tuo susitvarkėm. Ir šnekos pas mus įvairios - ir apie nėštumą, ir apie vaikus, ir apie naujas ar senas pramogas, ir moteriški paplepėjimai, net visko ir neišvardinsi. Pasikeitė tik tai, kad kartais su draugais išvažiuoju aš, o kartais mano vyras (draugai mūsų bendri). Bet šiaip dažniausiai susikviečiam visus pas save ir galim netrukdomai bendraut
Manau, jei tik yra noras bendrauti, tai galimybių visada atsiras. Tik gal kartais reikia būt minkštesniems, lankstesniems - prisiderint vieniems prie kitų. O draugai, tai jėga, labai jau liūdna būtų užsidaryti tik šeimos rate



Manau, jei tik yra noras bendrauti, tai galimybių visada atsiras. Tik gal kartais reikia būt minkštesniems, lankstesniems - prisiderint vieniems prie kitų. O draugai, tai jėga, labai jau liūdna būtų užsidaryti tik šeimos rate

nezinau, kai atsirado seima ir dukryte, drauges niekur nedingo, zinoma susitikimai paretejo, bet nors ir i 3 men viena karta susitinki, o bendrauji lyg vakar mateisi, atsikrate tik tos, kuriu ir taip nereikejo.Vyrui truputi sunkiau visi jo draugai nevede, ir nemazai viengungiu, tai kaip jis jau ir neisipaiso i ju rata (as ji guodziu, kad ateis ju eile pampersus keist, o tavo dukryte jau bus didele-galesim sau daugisu leist
)

Manau, kad įvairūs įvykiai gyvenime išbando draugystę. Ir jei jos nebeliko, vadinasi ir nebuvo...
Na, galiu pasidžiaugt, kad draugų tikrai turiu. Ne kalnus, bet manau, ne skaičiuje esmė. Savas artimu gerų draugų nedidelis ratas yra kaip tik tai, ko man reikia.
Kad santuoka ir pasikeitęs gyvenimo būdas, nauji rūpesčiai atitolinma, tas tiesa. Pati dažnai stebėdavau, kaip ištekėjusios draugės nutolsta. Ir vis sakydavau sau, kad aš tau jau ne ne, draugų nepamiršiu. Na, bet neišvengiamai atėjo tas laikas, kai kone visas dėmesys buvo skirtas vyrui. Na, mūsų atveju dar ir del to, kad draugaudami daug laiko praleidome atskirai, tad norejosi visais 200% atsibut drauge, kai jau galėjome. Tikrai labai mažai laiko belliko draugams. Vieni užrietė nosį ir patys nutilo, paliko mus ramybėje. Kiti arba tyliai lauke, kol visa tai praeis, arba net taikiai ramiai užsiminė, kad esam pernelyg susikoncentravę į save, kad juos pamiršom. Ir ką, atėjo laikas, kai pati labai aiškiai suvokiau, kad apleidau savo draugus, tad vėl grįžau į tą bendravimą. Kam ta mūsų draugystė buvo tikrai svarbi, tie turėjo kantrybės išlaukt kekletą mėnesių, išminties ir meilės parodyt iniciatyvą, kad ji nenutrūktų. Ir dabar esu jiems labai dėkinga. Yra ir susituokusių, ir vienišių mūsų rate, kažkaip tai nė kiek netrukdo. Priešingai, su merginom kartais paplepam apie šeimyninį gyvenimą ir panašius dalykus
Kad santuoka ir pasikeitęs gyvenimo būdas, nauji rūpesčiai atitolinma, tas tiesa. Pati dažnai stebėdavau, kaip ištekėjusios draugės nutolsta. Ir vis sakydavau sau, kad aš tau jau ne ne, draugų nepamiršiu. Na, bet neišvengiamai atėjo tas laikas, kai kone visas dėmesys buvo skirtas vyrui. Na, mūsų atveju dar ir del to, kad draugaudami daug laiko praleidome atskirai, tad norejosi visais 200% atsibut drauge, kai jau galėjome. Tikrai labai mažai laiko belliko draugams. Vieni užrietė nosį ir patys nutilo, paliko mus ramybėje. Kiti arba tyliai lauke, kol visa tai praeis, arba net taikiai ramiai užsiminė, kad esam pernelyg susikoncentravę į save, kad juos pamiršom. Ir ką, atėjo laikas, kai pati labai aiškiai suvokiau, kad apleidau savo draugus, tad vėl grįžau į tą bendravimą. Kam ta mūsų draugystė buvo tikrai svarbi, tie turėjo kantrybės išlaukt kekletą mėnesių, išminties ir meilės parodyt iniciatyvą, kad ji nenutrūktų. Ir dabar esu jiems labai dėkinga. Yra ir susituokusių, ir vienišių mūsų rate, kažkaip tai nė kiek netrukdo. Priešingai, su merginom kartais paplepam apie šeimyninį gyvenimą ir panašius dalykus
