Draugystė

Jeigu pūti žariją ji įsiliepsnoja,jeigu į ją spjauni ji užgesta.

Jeigu bandysi lygintis su kitais, gali pasijusti tuščias, apkars gyvenimas, kadangi visada surasi geresnių bei blogesnių už save!

Mielosios, mes ieškom priežasčių, mąstom ko gi pykstasi, nepasidalina draugės ir t.t., šiandien ryte čia skaičiau ir negalėjau suvaldyti ašarų....
http://www.supermama...2
kiek ten yra kančios, skausmo....mūsų analizuojamos problemos tampa juokingos...visą dieną galvoju, graudu, liūdna labai dėl tų mamyčių, jų vaikelių...
Atleiskit įžeist tikrai nieko nenorėjau...bet pagalvokim apie tai, kad kažkam būna daug blogiau nei mums

Visos problemos turi savo skausmą, aišku nepalyginsi su VAIKO MIRTIMI. Bet nereikia sakyti, kad nusiminimas dėl smulkmenų, nesant rimtų bėdų yra koks nors gėdingas.Paprasčiausias noras pasiguosti ar pabendrauti- tai noras pasitvirtinti sau ir kitiems kad nesi abejinga, kad tau kitos neabejingos. Tada ir ištikus tokiai didelei tragedijai, kaip nutiko jenifer27, galima tikėtis palaikymo paguodos, taigi drąsos liks pasiguosti, neužsidaryti savyje. Čia išmokstame empatijos, kuri bus reikalinga jei kalbėsim apie didelį skausmą.

Aš turiu galvoje skausmą, kuris kažkada praeina - su laiku mažiau skauda, ko neįmanoma pasakyti apie tų mamyčių skausmą, jų baisias kančias....juk kiekvienas daikčiukas primena tuos angeliukus...
O draugės susipyksta - susitaiko, blogiausiu atveju yra kas paguodžia, sutinku skaudu, negera, bet.............
Ir jokiu būdu tai nėra kokia nors gėda - to aš net galvoje neturėjau, visi mes ir liūdimi, ir džiaugiamės

Auksiniai žodžiai ..

As taip pat puikiai su mama sutariu.Dabar kai jau nereikia manim rupintis,tai as ja pasirupinu.Ir po parduotuves pavaikstom ir pasigrazint kartu nueinam.Su pateviu,tai nei pykstames,nei labai draugaujam.Jis mane labai myli,pats senbernis,tai dukra vadina.

Draugystė. Tikriausiai mam yra idealiausia draugė, nes ji visuomet bus tavo pusėje ir viską padarys dėl tavęs net save aukodama.
Bet gera turėti ir laiko patikrintų draugų. Tokių, kurie nedingsta jokiomis aplinkybėmis.

Taip, ir aš tokiais vis džiaugiuosi - daug laimės jie suteikia...Gera turėti tokių draugų su kuriais kalbant nereikia slėpti savo minčių ir sverti žodžių - gali berti viską taip, kaip yra, grūdus ir pelus kartu, nes ištikimi draugai persijos tavo žodžius, palikdami tik tai, ką verta palikti, o visą kita atlaidžiai išmes lauk...

pas mane buvo kruvos draugu ir draugiu min kas antra diena kas nors vis uzlekdavo i svecius,o ka jau sneketi per visa diena vis istaikydavom su kuo tai susitikti..deja po seimos sukurimo po truputi atsisijojo tie mano draugai
siaip ant ranku pirstu galiu susiakisiuoti kiek ju dabar turim,bet man ju ir nereikia kiek as galiu vis demesi rodyti,vis kviesti kur nors juos nu kiek?pora metu kvietinejau,o dabar man jau atsibodo nebenoriu ir as ju...geriau nieko,nei su tokiais savo brangu laika leisti o be to jauciu dar keletas atkris nebeuzilgo
beyt toks gyvenimas-nieko nepadarysi

o be to kaip kazkas jau rase sioje temoje,tai tikrai dauguma draugysciu yra tik is isskaiciavimo ir manau didelis procentas ju yra ir del pavydo

draugystė....koks keistas žodis, kurio reikšmės apibrėžti negalime. kiekvienas ją suvokiame savaip,kiekvienas nustatome skirtingus limitus kur prasideda "draugystė" ir kur prasideda "išdavystė" .
dabar minutėlei susmąsčiau ir pagalvojau apie

draugystė....koks keistas žodis, kurio reikšmės apibrėžti negalime. kiekvienas ją suvokiame savaip,kiekvienas nustatome skirtingus limitus kur prasideda "draugystė" ir kur prasideda "išdavystė" .
dabar minutėlei susmąsčiau ir pagalvojau kiek aš turiu draugų? o kiek draugų laiko mane drauge? jau senai apie tai nebegalvojau. nuo kokių 16 metų. tiesiog tai nebėra man tiek reikšminga. man nebereikia skaičiuoti žmonių, kurie mane mėgsta ar myli, kad jausčiausi stipri, nepriklausoma ir tvirtai stovinti ant žemės moteris. tiesiog noriu, kad kitą kartą, kai kažkokia eilinė atseit "draugė" mane eilinį sykį išdavinės, regzs intrigas ar dar ką (visiškai nebesvarbu) aš nebūsiu išmušta iš rikiuotės ir neraudosiu tyliai vakarais rėkdama į pagalvę savo skausmą

rodos šitą temą skaitydama prieš kelias dienas radau žodžius : "kiekvienas draugas yra tik būsimas priešas" (ar panašiai)

10 balų! kaip pirštu!

ir nesakykite, kad kai man labai gyvenime reikės paramos, suprasiu ką reiškia draugai. taip. supratau. atradau savo geriausią draugę, kuri man visą laiką buvo po nosimi, bet aš į ją nekreipiau dėmesio. atradau....save

ir labai gerai gyvenu. kai man liūdna, pakviečiu save į kiną. ir šiaip kokių nesamonių prigalvoju. ir nesitempiu į parduotuvę pažiūrėti skudurų, nes tik aš pati žinau, kad to nekenčiu. juk geriausiai save pažystu, ir joks draugas manęs niekada tiek nepažins.ir negalvoju apie tai, kokia esu vieniša. taigi aš su savo geriausia drauge! savimi!

ir man nereikia klausyti Marytės graudenimų, kad Petriukas jau 2 dienos su ja nekalba (nes kaip ir dauguma, po pirmojo "susimylėjimo" pasipustė padus) bet gi neaiškinsi kvailam padarui, kad ir negalima prasidėti su nepažystamais.

ir taip aš neprivalau nemiegoti dėl Onytės visą naktį. nes mat brangi "draugė" vidury nakties paskambina ir praneša, kad nori atsisveikinti nes prisirijo tablečių, kad ji man viską atleidžia ir mane labai myli...tu kaip paskutinis idiotas kvieti greitąją, važiuoji pas Onytę GELBĖTI nes gi DRAUGĖ (!!!) o atlėkęs gauni pylos nuo greitosios už melagingą iškvietimą...aj Onytei gi sunku buvo...vieniša pasijuto, prisigėrė ir sumąstė būdą, kaip atkreipti į save dėmesį.... bet gi DRAUGĖ! viską, viską atleisti, suprasti ...

ir man nereikia aiškintis Linutei, kodėl nepasiemiau jos praeitą savaitgalį į tą šaunų vakarėlį. TIKRAI NE DĖL TO, kad visą vakarą ji būtų sėdėjusi susiraukusi ir bambėjusi, kaip jai čia nepatinka ir kokia čia šlykšti kompanija ir išvis važiuojam namoooo.

neeee....aš nuo to jau išsivadavau
koks nepaprastai geras laisvės jausmas

neįsižeiskit draugystės garbintojos. tai mano gyvenimo būdas, tokį aš jį pasirinkau ir leiskit tuo džiaugtis

kažkaip pastrigo man forumas dvigubint žinutes pradėjo.ne naktibaldoms matyt pritaikytas