Kai mūs namus apgaubia vakaro tyla
Prisėdu palei langą aš vienui viena.
Vis žvilgčioju i dangų ir mąstau dažnai-
Ar iš ten nežiūri mūsų Angelai?
Keturios akelės lyg žvaigždelės šviestų,
Likusiems čia broliams sapną jos apšviestų.
Mažają sesytę per nakties miegelį,
Suptų angeliukai ant savų sparnelių.
Akys jau sudrėko, skauda vėl labai....
O...kad Jūs sugrįžtumėt - sūneliai Angelai......