Aš ir mano anyta

o kam plaukus rauti - paprasciausiai nekreipti demesio.
p.s. o kodel buvo verta? Kuo svarbu yra tai, kad kazkoks zmogus gerai apie tave galvotu.

Tas "kazkoks zmogus" mano mylimo vyro motina, jam tikrai malonu, jog jo motina gerai galvoja apie jo zmona, taip pat aip ir man jog mano tevai apie ji gerai galvoja.
Ambicijos niekada nesuteikia malonuma, ypac kai jos nevietoje, na bet gal kazkam labai svarbu pasijusti labai svarbiam ir nepalauziamam oziui.

Ožiavimasis dar niekam nedavė nieko gero. Juk ir pati geriau jautiesi, jei aplinkui vyrauja dvasinė ramybė, nereikia galvoti, kokiais būdais atsimušinėti, kad, neduok Dieve, nepasirodytum silpnesnis. Juokinga, kai kažkas bando sisireikšminti iki tiek, kad neva nerūpi, ką mano jo artimieji apie jį. Tokia mintis net nekiltų, jei apskritai santykiai būtų geri.O jei jau kyla tokia mintis "Man vienodai, kas ką apie mane galvoja", vadinasi visiškai nevienodai ir tie santykiai sekina, vietoj to, kad priduotų stiprybės.

Labukas visiems.
Musu brangiosios anytos uzaugina sunelius, sie veda ir jos kazkodel tikisi, kad tos jaunos merginos ir moterys tampa ju suneliu tarnaitemis, ir dar jas galima pamokinti kaip reikia elgtis su ju vaikuciais, nesvarbu, kad jau plikt pradejusiais. Na manoji nuolat taip elgiasi, jei nesiklaus
Papildyta:
jei nesiklausau rastu paraso. Kai mano vyro motina ji ikalbejo atsikelti pas juos, prasidejo mano kosmarai. As tam priesinausi, bet deja matyt per mazai. As augusi seimoje, kur vyresnis zmogus yra gerbiamas. Tai pradzioje stengiausi, kaip imanydama gerbti ir myleti savo vyro tevus, deja siandien nejauciu jiems jokios pagarbos. Perskaiciau viska atidziai. Juokas ima is autoriaus, nepyk, bet esi tipinis mamos sunelis, kuriam svarbiausia ka mama pasakys. As visada sakau, kad vaikai privalo rupintis savo tevais taip kaip jie rupinosi vaikais. Bet jei sukuria seima, tevai neturi teises nei reiskti savo antipatiju isrinktajam ar isrinktajai o tuo labiau kistis i jaunos seimos gyvenima. Autoriaus istorijoje norima parodyti kokia zmona yra kompleksuota ir bloga ("netinka draugai, mama, kuri visiem kitiem patinka), o mama rodo, kaip nuskriausta moteriske, kuria nuskriaude marti. As manau, kad ji turetu pasistengti, kad marciai butu gera jos namuose, o ne slapta bendrauti su sunumi i ja nereguojan. As gyvenu su savo anyta, bet ji irgi taip daro ir patikek labai nemalonu. O dar susidaro ispudis, kad jautresne mergina. Zodziu sena kaip pasaulis anytu ir marciu dvikova

Mano tai komplikuoti, bet ne tai juk svarbiausi , paskui iprantama manau

Prie visko įprantama.

arba issiskiriama

O kiek jums metu, kiek laiko susituoke esate? Man nesuprantami tokie pamastymai... , anyta kalbasi su savo sunumi gal apie savo kazkokias problemas, taip dazniausiai ir buna, bet nevisas problemas marcioms uzkrauti nori, kitos is viso mazai marcioms dejuojasi, kam jaunam tai, o jus imate ir prisigalvojate... Kai dar tik draugavome su vyru, tekdavo uztikti juos besisnibzdant , as ir trumpam buvau pamaniusi, kad mane gal apkalbineja, paslapciu kazkoiu turi, bet greit supratau, kad taip nera, juk as su savo mama irgi pasisnibzdu ir prie vyro tikrai ne apie viska kalbu, ypac apie kazkokias mamos problemas. Siek tiek atlaisvinti galveles turetumete, zinau kokios lakios vaizduotes gali buti, bet jeigu tau nerodo akivaizdzios antipatijos, su tavimi visada graziai bendrauja, padeda, nesuprantu marciu nusistatymo, nes tuomet tik pacios kasate ta griovi.

Kas ten apie tarnaites rasote tai man is viso vaikiskas mastymas, principus mat jos rodo, kaip nukariaus nuo motinos sunu, kuri puikesne, kuri geresne , jums cia ne konkurente, tai tik mama, tokia pati mama kokia pacios turime, su savu charakteriu, sava meile, noro padeti ne tik finansiskai, bet ir moraliskai, kad tik viskas butu gerai, ir tuo paciu buti arciau. Ne visi gal mokame ta meile isreiksti, ne visi mokame ja priimti, niekas juk nemoke musu kaip tai padaryti, todel ir kyla tiek nesusipratimu.

Man paciai mano anyta kaip ir mano mama, yra buve kazkokiu nesusipratimu, nuomoniu susikirtimo, bet lygiai taip as galiu ir su savo mama susikirsti, tai nera tai, kad mano anyta blogiete. Zinoma, juk ir amziaus skirtumas daro savo, todel kaikuriuos dalykus geriau nutyliu jei manau kitaip, jei labai kisasi, juokais nuleidi ir pasakai ramiai, kad mes ir patys jau ne mazi, kazkaip ir be jos juk gyventi mokame. Manau, kad reikia daugiau kalbetis, ne principus rodyti, nes kas mes tokios per princeses, kad mus ant pjedestalo visada laikytu, o ir kai savus vaikus uzauginsime ir isleisime, tada galesime vertinti savo mamas ir anytas.

Aš esu atsiribojus nuo savo anytos, labai mažai bendrauju. Į pusmeti karta ateinu ir man to užtenka.

Oi, nežinote, kas yra tikroji anyta Mano anyta į akis "sladi", o už akių - nenoriu net kalbėti Nebūčiau nė susapnavusi, kol pati neišgirdau. Va taip va.

Zinau, zinau , turiu ir as gyva anyta, ne pripuciama. Gal ir manoji kam nors ka nors koki zodi apie mane sako, is kur as zinau, kartais budavo ir as draugei ar mamai kazka uzsakydavau, del ko po to jauciausi kaip prisikusi i dusia , uztat dabar nepuolu visko vertinti ir kategoriskai uzbraukti, nes gyvenimas yra permainingas ir jei viena diena vyksta taip, kita diena viskas gali apsiversti. Apskritai, kuo maziau vieni kitu gyvenimus komentuosime, i juos kisimes, tuo visi laimingesni busime.

As su anyta sugyvenu sakyciau tikrai gerai. Isklausau jos patarimu, o darau kaip man reikia. I akis ji man nevieno blogo zodzio nera pasakius, o uz akiu dar negirdejau nesileidziu as i dideles draugystes ir palaikau atstuma sioki toki