Pas mane mano vaikinas praleisdavo labai daug laiko bet as maciau kad jis elgiasi pas save namuose visai kitaip nei kad pas mane...as ji iskamantavau ir issiaiskinom kodel taip buvo..jis pareiske kad mano tevu bendravimas visai kitoks nei jo tevu ir kad kadangi jis pas mane labai daug laiko praleisdavo jam atrode kad jis ikirejo mano tevams ir kad jis visa laika liks jiems skolingas taciau tai aptare mes nusprendem kad jis maziau lankysis pas mane o as pas ji ir tada paziuresime kaip viskas klostysis...pagaliau viskas susitvarke ir viskas kaip seniau jis vis del to pas mane daugiau laiko praleidzia ir dabar jis kaip tikras seimos narys mano tevu namuose. gal reikia rasti ir bendra kalba su uosviais bus tada lengviau kas kart praverti burna... sekmes
QUOTE(saulute05 @ 2009 03 17, 11:19)
Seima irgi kuriau su vyru, taciau pamirsti kas as turiu mama, o jis turi savaja neketinu.
tai as ir nepamirstu, kad as turiu savo mama, o vyras savo. Savo mamai as vis sugalvoju kokias malonias dovanas padaryti sventems ( kad ir dabar mamos dienai jau pries kelis menesius pasiruosiau), gimtadieniui irgi turiu ideja ( nors jisai tik liepos menesi. O ir taip malonu paskambinti paplepeti ar uzsukti i svecius. Bet vyro neverciu viso to daryti. Lygiai taip pat ir apie vyro mama - nedraudziu vyrui ja lankyti, gali nors ir kas antra savaitgali susikrauti vaikus i masina ir siausti pas ja. Bet as sioje vietoje esu laisva savo pasirinkime, ka as noriu ta savaitgali veikti.
Su vaikais sioje vietoje irgi - jeigu jinai su elgiasi taip, kad jiems norisi pas ja sugrizti, jiems gera pas ja buti.. .tai puiku. Vadinasi jie pas ja ir vaziuos, nepamirs ir lankys. Bet tai jau priklauso nuo ju tarpusavio santykiu - kokius susikurs, tokius ir tures.
QUOTE(BRAŠKĖ68 @ 2009 03 17, 23:00)
pati esu dukart marti 
, t.y. dvi santuokos , bet ir su pirmaja anyta ir su dabartinia sutariam gerai , jei myli jos sūnų kaip negali turėt apie ką kalbėt su jo mama???????? 
, t.y. dvi santuokos , bet ir su pirmaja anyta ir su dabartinia sutariam gerai , jei myli jos sūnų kaip negali turėt apie ką kalbėt su jo mama???????? na nezinau, mes kartu jau daugiau nei 3m, kartu gyvename, pas draugo tevus lankausi beveik kiekviena savaitgali, o draugystes pradzioje dar dazniau, nes kartu negyvenome, ir niekada neturejau ka su savo draugo mama kalbeti. laikas bega ir man darosi vis nesmagiau pas jo tevus vaziuoti, nes net sedint prie vieno stalo niekad manes nepaklausia kaip man sekasi, kas naujo ar pan, kai as bandau pradeti kalba, tai tik patyli, mazdaug: ka cia nusisnekejai...pvz mano pussesere istekejo, pasakiau jai, kad va bus pusseseres vestuves, mus pakviete su MB buti pabroliu ir pamerge. is jos puses jokio atsakymo, kazka sumurmejo: mm... as toliau kalbu, sakau va ji teisininke, jis irgi, kartu jau tiek ir tiek...o jai net neidomu. nieko neatsake man
tai ok, as ir nekalbu su ja irgi tada, ne is principo, o todel kad vienai kalbeti neidomu 
ir nebenoriu pas juos vaziuoti, man net nemalonu, jauciuosi kaip visiskai svetimas zmogus... o sunu jos tikrai myliu. tai ka kalbeti? ir kaip megti toki zmogu? man net jau atvirksciai, as jos net nebemegstu...
QUOTE(Pupsia @ 2009 03 18, 16:51)
na nezinau, mes kartu jau daugiau nei 3m, kartu gyvename, pas draugo tevus lankausi beveik kiekviena savaitgali, o draugystes pradzioje dar dazniau, nes kartu negyvenome
(...)
pvz mano pussesere istekejo, pasakiau jai, kad va bus pusseseres vestuves, mus pakviete su MB buti pabroliu ir pamerge. is jos puses jokio atsakymo, kazka sumurmejo: mm...
(...)
pvz mano pussesere istekejo, pasakiau jai, kad va bus pusseseres vestuves, mus pakviete su MB buti pabroliu ir pamerge. is jos puses jokio atsakymo, kazka sumurmejo: mm...
Gal tema nemaloni, kai pačios sūnus gyvena susimetęs.
QUOTE(Pupsia @ 2009 03 18, 15:51)
na nezinau, mes kartu jau daugiau nei 3m, kartu gyvename, pas draugo tevus lankausi beveik kiekviena savaitgali, o draugystes pradzioje dar dazniau, nes kartu negyvenome, ir niekada neturejau ka su savo draugo mama kalbeti. laikas bega ir man darosi vis nesmagiau pas jo tevus vaziuoti, nes net sedint prie vieno stalo niekad manes nepaklausia kaip man sekasi, kas naujo ar pan, kai as bandau pradeti kalba, tai tik patyli, mazdaug: ka cia nusisnekejai...pvz mano pussesere istekejo, pasakiau jai, kad va bus pusseseres vestuves, mus pakviete su MB buti pabroliu ir pamerge. is jos puses jokio atsakymo, kazka sumurmejo: mm... as toliau kalbu, sakau va ji teisininke, jis irgi, kartu jau tiek ir tiek...o jai net neidomu. nieko neatsake man tai ok, as ir nekalbu su ja irgi tada, ne is principo, o todel kad vienai kalbeti neidomu ir nebenoriu pas juos vaziuoti, man net nemalonu, jauciuosi kaip visiskai svetimas zmogus... o sunu jos tikrai myliu. tai ka kalbeti? ir kaip megti toki zmogu? man net jau atvirksciai, as jos net nebemegstu...
tai ok, as ir nekalbu su ja irgi tada, ne is principo, o todel kad vienai kalbeti neidomu ir nebenoriu pas juos vaziuoti, man net nemalonu, jauciuosi kaip visiskai svetimas zmogus... o sunu jos tikrai myliu. tai ka kalbeti? ir kaip megti toki zmogu? man net jau atvirksciai, as jos net nebemegstu...Isvedei suneli is mamos namu
O aš kažkaip stengiuosi į jokius artimus santykius ir nesileisti (na vyro neturiu, bet kalbu apie draugo mamą). Nes jei prasidės visokios ten draugystės ir pasiplepėjimai, man atrodo, kad paskui labai norės viską žinot, ir kontroliuoti, ir su patarimais lįs - kad tik sūnui geriau būtų. Laikau sveiką atstumą ir man taip atrodo geriausia. Kai būnu pas MB bendrauju kaip svečiuose, mandagiai, pirma jokių iniciatyvų bendravime nerodau, temų pokalbiam neieškau, paklausia - atsakau, pagal situacija įterpiu žodį kitą ir to užtenka. Manau, ne draugystės reikia su anytom ieškoti, o išlaikyti abipusę pagarbą, ir suprasti, kad tai atskiri pasauliai - vaikas-mama, vyras-žmona, nėra ko ieškoti tarp jų sąlyčio taškų.
QUOTE(meravigliosa @ 2009 03 19, 10:56)
O aš kažkaip stengiuosi į jokius artimus santykius ir nesileisti (na vyro neturiu, bet kalbu apie draugo mamą). Nes jei prasidės visokios ten draugystės ir pasiplepėjimai, man atrodo, kad paskui labai norės viską žinot, ir kontroliuoti, ir su patarimais lįs - kad tik sūnui geriau būtų. Laikau sveiką atstumą ir man taip atrodo geriausia. Kai būnu pas MB bendrauju kaip svečiuose, mandagiai, pirma jokių iniciatyvų bendravime nerodau, temų pokalbiam neieškau, paklausia - atsakau, pagal situacija įterpiu žodį kitą ir to užtenka. Manau, ne draugystės reikia su anytom ieškoti, o išlaikyti abipusę pagarbą, ir suprasti, kad tai atskiri pasauliai - vaikas-mama, vyras-žmona, nėra ko ieškoti tarp jų sąlyčio taškų.
tu visiskai teisi
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2009 03 18, 20:03)
Gal tema nemaloni, kai pačios sūnus gyvena susimetęs.
is jos puses nesame isgirde net klausimo apie tai, nors tikrai planuojame, tik viskas atsiremia i finansus siuo metu, ir is jos elgesio su manimi tokio ignoruojancio, tai nemanau, kad ji to laukia
o jei laukia, tai tokiu atveju galejo paklausti apie mus, savo sunu ir mane, ar mes nemastom, neplanuojam....o gyvename "susimete" tik puse metu, nes viename mieste studijuojame...
Na o man kuo toliau tuo labiau nepatinka, bando kistis, reguliuoti, klausineja net tokiu kl ka as veikiu ka darau, savo nuomone kisa, bet viska sako MB. Prie akiu vaidina lb gera, nors siaip per visus draugystes metus nera nei paskambinus, tas bendravimas buvo labiau is mano puses. Su savo provokuojanciais kl net pykdo mus, na nezinau...
Ir dar toks vienas faktas islindo, tai kad nuo gimines slepia kad gyvename kartu, nes mes dar nesusituoke. As net neisivaizduoju ka ji prikalbejus, nes ne vienus metus gyvenam. Kuo toliau tuo man dingsta noras su ja bendraut ir matytis...zinoma as savo neigiamu emociju saviskui nesakau, nes jam ji mama ir vengiu tu konfliktu nereikalingu.
Ir dar toks vienas faktas islindo, tai kad nuo gimines slepia kad gyvename kartu, nes mes dar nesusituoke. As net neisivaizduoju ka ji prikalbejus, nes ne vienus metus gyvenam. Kuo toliau tuo man dingsta noras su ja bendraut ir matytis...zinoma as savo neigiamu emociju saviskui nesakau, nes jam ji mama ir vengiu tu konfliktu nereikalingu.
Mes su MB susituokę jau beveik 10 metų ir su Anytą yra buvę visokių situacijų, bet tiesiog laikas užglaisto visus nesutarimus ir viskas stoja į normalias vėžes. Tiesiog manau , kad anyta priimdama marčią tapatina ją su savim ir nori kad marti elgtųsi taip pat kaip ji.
QUOTE(faustas.vv @ 2007 11 06, 21:09)
čia yra jos problema, nes kiek supratau, jai visi tik gaidžiai. kai pamatys aplink dar ir žmonių, tada gal išmoks su jais ir bendraut. o dukrytę ir taip galima nuvežt parodyt.
