QUOTE(aistruole @ 2007 02 19, 14:04)
Tai va, kad nenorejau, kad mano draugai draugautu su pagalvelemis....
Gi moterys ziaurios...aptarineja viena kita ir pan... Pas ka per dideli papai ar per mazi, pas ka daugiau lasiniu ant siknos, plaukai grazesni, kojos lieknesnes...
Tai klausai ir galvoji...zinotumete, kad mano papai mazesni nei tos apie kuria cia snekate...

Tai su drauge niekados i kontakta nepapulsi, kad isvystu pagalveles.
Atsimenu viena pamacius mano nusciuvo ir tiesiogiai pasake 'nemaniau kad tavo krutine TOKIA maza! '
Puiku pamaniau dabar zinai. Ta ir pasakiau, bet vistiek sirdi kartu liko. Neisidejau pagalveliu pirma karta po sitiek metu...ir...kibau
Na man apie tai kalbeti ir juokinga, ir sunku
Na nežinau, aš turiu laaabai nedaug draugių, bet jos tikros, ir niekada neaptarinėja, kad ana va sustambėjo, o va pas tą krūtinės nėra. Dėl to jos ir yra DRAUGĖS, o ne pažįstamos, bendradarbės ar kitokiais santykiais susietos. O tokiai, kuri priekaištauja dėl kažko trūkumo, atšaučiau: "matai, kai Dievas krūtines dalino, aš eilėj prie takto (ar kitos savybės, kur jai trūksta) stovėjau!"

Arba, kaip iš to anekdoto apie plikį ir ryžą: "Ką, Dievas plaukų nedavė? - Siūlė tik ryžus, bet aš atsisakiau!"
Padarykit savo trūkumus savo privalumais
Beje, dar - kad įsitikintumėt, jog neverta gyvenimo eikvoti visokiais "aš vienokia ar kitokia"
Apibendrintas vertimas iš
http://www.movingmak...k/makeovers.htm
Manau, kad tinka mums visoms.... ir per su per didelėmis, ir su per mažomis krūtinėmis. Tiesiog reikia pamilt save
3 metų: Žiūri į save ir mato Karalienę!
8 metų: Žiūri į save ir mato save kaip Pelenę/Miegančiąją gražuolę.
15 metų: Žiūri į save ir mato save nutukusią/spuoguotą/bjaurią (Mama, aš negaliu eiti į mokyklą taip atrodydama!)
20 metų: Žiūri į save ir mato: "per daug nutukus/kūda, per žema/aukšta, per daug tiesių plaukų/garbanota" - bet nusprendžia, kad vis tiek išeis iš namų (į miestą, darbą... etc)
30 metų: Žiūri į save ir mato "per daug nutukus/kūda, per žema/aukšta, per daug tiesių plaukų/garbanota", - bet nusprendžia, kad neturi laiko visa tai tvarkyti, todėl vis tiek išeis, kur jai reikia.
40 metų: Žiūri į save ir mato "per daug nutukus/kūda, per žema/aukšta, per daug tiesių plaukų/garbanota", - bet sako: "Galų gale, aš bent jau švari" ir vis tiek išeina laukan.
50 metų: Žiūri į save ir mato "Aš esu", ir eina ten, kur ji nori eiti.
60 metų: Žiūri į save ir primena sau visus tuos žmonės, kurie net negali savęs daugiau matyti veidrodyje. Ji išeina ir nugali pasaulį.
70 metų: Žiūri į save ir mato išmintį, linksmumą ir galimybes, išeina ir mėgaujasi gyvenimu.
80 metų: Nebesivargina žiūrėti. Tiesiog užsideda violetinę skrybėlę ir išeina linksmintis su pasauliu.
Galbūt mes visos turėtume anksčiau pačiupti tą violetinę skrybėlę...