sveikos pilvuziukes

, labai uz jus visas dziaugiuosi ir linkiu, kad visoms viskas butu gerai, bet noreciau pakalbeti ir apie kita ankstyvo susipirkimo puse... Tikra tiesa, kad paskutiniais menesiais nei jegu, nei noro po parduotuves vaikstineti nebelieka. Kai suzinojau, kad laukiuosi, buvau devintam danguje, norejau visam pasauliui saukti, kad laukiuosi, labai labai norejau leliuko, puoliau pirkti knygas, rasyti leliukui dienorasti, skubejau i teveliu kursus uzsirasyti, tik aciu Dievui, buvo paskutiniai metai universitete, laiko labai mazai turejau, tai nespejau drabuzeliu ir kitu reikalingu daiktu pripirkti. Ateinu pas gydytoja, kai jau buvo 12 savaiciu, ji dar karta pasveikina, pasako, kad tyrimai puikus ir pasiulo dar karta paziureti echoskopu, nes pries tai ziurejo, kai buvo 7,5 savaites, as krykstauju pamaciusi, kaip mano angeliukas paaugo, (pasirodo, vaizdas tik pritrauktas is arti buvo...), o gydytoja pasako, kad mano stebukliuko sirdute jau nuo 8 savaites nebeplaka, tiesiog nustojo vystytis...

Sia liudna istorija rasau tik tam, kad noriu apsaugoti nuo skausmo, kuri patyriau ziuredama i knyga, skaitydama dienorasti...
Po kurio laiko vel pastojau, niekam nesakiau, nieko nepirkau, dabar jau beveik 30 savaiciu, o mes dar nieko neturim, o jegu vaikstineti po parduotuves pas mane irgi nebeliko...Na, tai isvados butu tokios, kad geriausia aukso viduriukas, manau nuo 22 savaites, kai rizika persileisti zymiai sumazeja...