Ar verta laukti piršlybų ar gyventi 'susimetus'?

Mielos ponios ir panelės...
Gal paskaičiusios suprasit taip kaip jums reikės, bet mano tikslas tiesiog papasakot kad ne žiedelyje ar pavardėje ar statuso aukštesniu pakeitimas. Taigis nuo pradžių...
Susitinku aš savo svajonių vyrą, gyvenu su juo negalvodama, sugyvenam vaikų (planuotų ir labai lauktų), bet staiga prieš +/-metus man smegenynas susisuka, o ir giminės bei draugai nepalaikydami mūsų dar vis zyzia "tai kada? Vat jei neištekėsi už jo, paliks jis tave su vaikais, liksi visai be nieko" na man aišku iš neturėjimo kas veikt vaidentis pradeda... o vat jei tikrai jis ims ir paliks mane? o kas jei jis nieko rimto su manimi negalvoja? Sugyventiniu pradėjau zyzt kada gi pagaliau tapsiu jo ŽMONA? Jis sako "Jei tau ramybės neduoda tas klausimas, einam rytoj ir susirašom" Tada jau mano romantiškasis "AŠ" ir mano vaikystės svajonės pradeda ožiuotis "o kur žiedas? Kur romantiškas priklaupimas? Kur siurprizas? Juk taip įsivaizdavau tą "pasipiršimą". Turi romantika būti... Ir ką gi.. Aš tiesiog begrauždama save klausimu "Aišku visi sako, kad jis nerimtai galvoja, nenori jis manęs vest, o dar tas jo pasakymas "Jei nori, kad ir rytoj susirašom", reiškias nemyli... Naivu, betgi aš noriu kaip visi, būti žmona, teisėta žmona, kitaip ir būt negali, juk visi sako, kad taip reikia, kad vaikų turim ir t.t. ir bla bla. Taigi begrauždama save pradėjau graužt ir sugyventinį "sėdi ne taip. Miegi ne taip. Valgai ne taip. Žiūri ne taip ir t.t. ir pan." Kol vieną vakarą praėjus gal 3 mėn po nekalbėjimo (neskaitant reikiamom temom) neatlaikė mano brangiausiojo nervai, pasisodino jis mane ir privertė kalbėtis, taip taip, privertė, nes aš buvau užsispyrus, užsisklendus, pikta ir t.t. Prakalbėjom visą naktį, ne apie vestuves, bet apie MUS, apie MŪSŲ ŠEIMĄ. Ir man dingtelėjo, kad nebūtinai būt "ŽMONA" norint gyvent darnioj šeimoj, nebūtinai nešiot -ienė pavardę norint jaustis saugiai. Aš supratau kad žmogus su kuriuo gyvenu, su kuriuo esu sukūrusi šeimą (gerai, tegul bus asociali, juk nesam oficiali šeima) brangina mane ir savo vaikus labiau už viską (ne iš žodių supratau, jei kuri čia pradėsit kudakuot, kad pasakyt galima bet ką), supratau kad visuomenės spaudimas vos neprivertė manęs padaryt didžiausios klaidos gyvenime (mol nenori ženytis reiškia, negalvoja rimtai). Suvokė mano silpna smegeninė, kad juk ne žiedelyje, ne pavardėje ir netgi ne statuse yra laimė. Laimė kai vakare visi susirenkam namuose, kai turim apie ką kalbėtis, kai ne tik aš gaminu valgyt, bet ir sugyventinis palepina, kad esam laimingi, kad mokam džiaugtis vieni kitais. Čia ne moralas, čia šiaip vienos mažos mergaitės neišsipildžiusi vaikystės svaja, kuri išgaravo kaip dulkės sausą vasaros dieną nulijus lietui ir po kurių kvepia gaiva ir šviežuma. Aš džiaugiuosi kiekviena minute būdama sugyventine, nes turiu mylintį, rūpestingą sugyventinį...
Ir čia ne agitacija prieš netekėjimą, tiesiog nereikia koncentruotis ties vedybomis, nes taip užprogramuota. O tie sugyventiniai kurie negalvoja apie rimtesnius santykius, jie stengiasi neapsivaikiuoti ir kas +/-3 metus keisti sugyventinius O jei jau charakteris nepastovus pas žmogų tai net vedybos jo nesulaikys

Kiekvienas supranta pagal savo iškrypimo laipsnį Ir tarp kitko, ne visi vedę vyrai nešioja žiedus ar giriasi, jog yra vedę

Kame nesveikumas? Smegenys sugyventiniams atbunka ir jie tampa asocialūs? Ar tiesiog šiaip nuomonė tokia?

Tai vat ir sugyventiniai yra piliečiai, juk mus gimusius užregistravo

Nepasakyčiau kad santuoka kažkam įpareigoja. Jei nori išsaugoti, jei nori ieškot kompromisų, tuomet nesvarbu ar susituokę ar ne
p.s. sorius, jei prirašiau per daug ir nelabai rišliai gal. Nesu rašytoja

[quote=Ponečka,2010 01 25, 01:39]

Nu va matosi, kad žmogus turi gyvenimiškos patirties ir išminties. Į visus santuokos reikalus žiūri plačiau, o net tik sėdi ir dejuoja, kaip to žiedelio ilgu laukti. Be iš kitos pusės aš suprantu tas laukiančias, nes nuojauta dažniausiai žmogaus neapgauna. Jeigu moteris jaučiasi nesaugi, nori, kad antra pusė oficialiai įsipareigotų reiškiasi ne be pagrindo. Manau tokiu atveju yra nepasitikėjimas, netikrumas tuo žmogumi ir spaudimas tuoktis tai natūralus poreikis užsitikrinti saugumą, pripažinimą (aišku gali būti ir kitos priežastys, bet jos sutinkamos žymiai rečiau). Aš gyvendama be sanuokinio statuso jaučiuosi gerai ne dėl to kad būčiau fenimistė ar vedybų priešė, bet todėl, kad mano antra pusė man tą saugumą užtikrina ir negyvenant santuokoje.

man vis kliūna, tas "saugumas"...
Nei aš tos gyvenimiškos patirties turiu, nei ką... bet suvokiu, ar vedus ar nevedus, jei eis tai nueis... čia juk nuo žmonių priklauso, kiek jis vertina, kiek jam svarbu...
jei tas begalinis noras santuokos, tai reikia neiti gyventi..laukti kol susituoki tada ir pradėti bendrą gyvenimą...
Kaip jau kitur esu pasisakiusi, žinoma man ir būt smagu, jei paiimtu į žmonas kaip sakomą, bet šiaip juk senų seniausiai prieš keturis metelius jau priklausau tik jam.. o tas saugumas, gal su laiku ateina nzn, šiuo metu jaučiuosi saugiai ir ramiai....

moteros gal apie finansinį saugumą labiau kalba,juk jei nevedę,tai kaip ir tau niekas nepriklauso,nors gyveni n metų.

na va, isstoju is Laukianciuju klubo

pagaliau emiau blaiviai mastyti ir galu gale suvokiau: jei bunant su zmogum neramu, nesaugu ir neaisku del ateities - joki ziedai to nepakeis. Paprasta ir ne itin genialu-na bet ka gi, durnas tik is savo klaidu pasimoko...
Siandien mano gimtadienis. I'm officially 25-and single again

kai kurios ir dėl to žinoma...
aš tik kartais pagalvoju, kad gal paprsčiau pakentėti ir sulaukti to pasipiršimo, kad paskui mažiau širdutę skaudėtų dėl įvairių buitinių ir kitokių dalykų mergičkom

Be jokiu būdu, bent jau aš kalbu apie psichologini saugumą ir komfortą. Ši savoka manau apima daugelį dalykų
Papildyta:
[quote=LadyMellon,2010 01 25, 14:48]
na va, isstoju is Laukianciuju klubo

pagaliau emiau blaiviai mastyti ir galu gale suvokiau: jei bunant su zmogum neramu, nesaugu ir neaisku del ateities - joki ziedai to nepakeis. Paprasta ir ne itin genialu-na bet ka gi, durnas tik is savo klaidu pasimoko...

O laba diena, būsit mano bendramintė

Nelabai supratau Tuokiamies tik tam, kad jei kas nutiks nelikt vienai be pinigų? A moterys smegenų nebeturi, kad jaustis saugiai finansiškai galima tik ištekėjus? "juk jei ką, esu apsidraudus bent jau finansiškai"
Aš manau kad jei taip galvodamos tuoksities mielosios, ilgai santuokoj netrauksit

Sveikinimai su Šampadieniu Na ir aiškūs palinkėjimai būtų ta Įstojimo į Klubą proga

Jūs labai klystate. Kaip tik santuokos, kurios sudaromos tik iš karštos meilės - linkusios žlugti, nes mat meilė yra toks dalykas, kuris neretai baigiasi, o santuokos iš išskaičiavimo gyvuoja ilgai ir galbūt laimingai. Taip yra, deja. Šiuo metu tiksliai nepateiksiu šaltinio, nes labai tingiu, tačiau per socialinę politiką tai sakė docentė, ji rėmėsi tyrimu, gaila, kad nepamenu kokiu. Taip, kad toks tas gyvenimas...

O aš pati, pvz, nenorėčiau ilgai gyventi kaip sugyventinė ir neduok Dieve atsitikus mano sugyventiniui nelaimei, likti už mūsų buto durų, nes netikiu, kad mano uošviai savanoriškai pasidalintų viskuo, greičiau priešingai. Ir tai yra gyvenimas, jame visko būna ir nereikia sakyti, vaje, jei tu apie tai galvoji tai koks tu žmogus, kokia santuoka su tokioms mintim ir pan. Aš esu žmogus, kuris labai realiai žiūriu į gyvenimą ir rožiniai akiniai seniai nukritę, nepaisant mano jauno amžiaus.

jau ne kartą kalbėta ir perkalbėta,kaip kažkuri parašė-atsitiktų kas sugyventiniui ir pšššš...ką jūs turit?
tuokiamasi ne dėl to,bet tai yra pliusas ko gyvenimas susimetus neturi.

mano irgi rožiniai akiniai seniai pamesti, bet aš galvoju kam likti už sugyventinio buto durų ? kas jums trukdo sugyventinį palikti už durų jeigu kas nors atsitiks???
Aš savo partneriu ir savo statusu esu pilnai patenkinta, bet už durų likti neplanuoju. Nebent likimas taip sudėlios, kad abu liksim už durų, nuo to niekas neapsaugotas...
Papildyta:
[quote=Ponečka,2010 01 25, 16:58]
Nelabai supratau Tuokiamies tik tam, kad jei kas nutiks nelikt vienai be pinigų? A moterys smegenų nebeturi, kad jaustis saugiai finansiškai galima tik ištekėjus? "juk jei ką, esu apsidraudus bent jau finansiškai"
Aš manau kad jei taip galvodamos tuoksities mielosios, ilgai santuokoj netrauksit

Galiu papildyti: nemanau, kad susituokus ir susilaukus vaikų mano finsnsinė situacija pagerės, ji kaip tik pablogės. Apie kokį finansinį saugumą santuokoje kalbėti? Jeigu turi maža vaikiuką, tai vyras vienas daugumoje išlaiko šeimą. Aišku yra motinystės išmokos, bet valstybei esant tokioj finansinėj situacijoj motinystės išmokos irgi finansinio saugumo labai daug nesuteikia. Hm aš kaip tik psichologiškai ruošiuosi, kad ateityje jeigu susituoksim ir planuosim vaiką, reikės stipriai pasispausti...

Su gimtadieniu Taip pat sveikinu žengus ryžtingą žingsnį ir labai linkiu, kad jis būtų tik į gera!