Ar verta laukti piršlybų ar gyventi 'susimetus'?

Va va, nesuprantu kas per isitikinimas, kad mergina negali kalbeti apie vestuves, atceit reik laukt jo malones, kol teiksis susiprast. Nesamone visiska. Vaikinas atvirai parode, katroj vietoj jam tos vestuves

Panos, na jus pavarot
Nieko dar tas vaikinas neparodė, susierzino nuo įkyrumo ir prišnekėjo nesąmonių. Jei vos prieš kelias dienas sakė jog pritaria autorės nuomonei, tas nepasikeitė per naktį viskas.
šnekėti apie vestuves gali ir vaikinas ir mergina, ir ne tik gali, bet ir turi kalbėtis! bet jei tas šnekėjimas virsta susikaupusio pykčio išliejimu ir grynu spaudimu, kad bernas imtusi veiksmų t.y. pasipirštų, tai kokio rezultato reikia tikėtis?

zinot, kartais vis paskaitau sia temele, tai va ziuriu ir as i Ladtmellon situacija kodel tas jos vyriokas taip jau nusprende kad tik jis turi teise sprest kada vestuves nu as tai nesutinku manau abieju cia sprendimas turi but, ne jo vieno, tuo labiau jei mato, kad mergina sitaip teket nori

Na jau, merginai paprasciausiai norisi konkretumo, o ne saldziu pasaku apie "siurprizus", kurie ivyks kazkada. Jai reikia zinoti, kaip toliau planuoti savo gyvenima, o ne tiketis kazko dar n metu, kai jau taip gyvena kartu daugiau nei 3 metus. As nematau cia jokio ikyrumo, ji paprasciausiai nori zinoti kaip jai gyventi toliau ir ko tiketis artimiausiu metu, o jis tik buria miglas. Nematau nieko sudetingo is vyro puses pasakyti "as noreciau pradeti planuoti vestuves mazdaug po tokio ir tokio laiko", butent to temos autorei ir reikia. O ne "siurprizo", kuris gali dar desimtmeti neivykti. O tas vaikino issireiskimas, kad ji net negali kalbeti apie vestuves labai jau savotiskas.

Meleta, ne visai taip supratai: apie vestuves mes snekejom dar vasara, bet tokiam lygy - "gal kazkada rektu".
Tada rudeni as isvaziavau dirbti i kita sali, MB liko LT; kazkur lapkricio menesi mes per skaipa visiskai normaliai, be jokiu pykciu ir siautejimu, pasisnekejom darkart ir kiek konkreciau. T.y., as jam pasakiau, kad su vestuvem tikrai galim dar drasiai palaukti pora metu - bet pirslyboms per daug nesipriesinciau, nes tai man butu visu pirma labai malonu, antra, suteiktu saugumo jausma, o galiausiai, kaip ir patvirtintu musu vestuvines idejas. Taip pat pasakiau, kad, mano nuomone, prislybos nereiskia, kad sekancia diena jau reikia mauti nesti pareiskimu-galima ta daryti uz pusmecio, metu ar dvieju, tiesiog suzadetine buti man butu kur kas jaukiau, saugiau ir smagiau, nei tiesiog drauge.
Su situo tekstu MB visiskai sutiko, tai daugiau tos temos ir nelietem, nes as kazkaip naturaliai pagalvojau - na ka gi, Poziuriai aiskus, tai veikiausiai tu pirslybu uz menesiuko kito jau galima ir tiketis. Per visa ta laika, t.y. iki sausio, nieko daugiau ta tema ir nekarksejau.
Kadangi, kaip minejau, bendraujam dabar per atstuma, tai laikas kartu - ziauriai brangus, uztat as ir tikejausi, kad per kaledini laikotarpi, kai susitiksim, jau mazdaug ir galima to ziedo tiketis (juolab kad kitas susitikimas - tik pavasari).
Na va, ir kai nei per Kaledas, nei Naujus, ne paskui tos pirslybos taip ir neivyko, mane pajamo nervas - tai jam pofik ant mano savijautos, ar kaip?
Tada skaipu uzvedziau kalba, kad tikejaus kitokio ziedelio, MB eme vapseti, kad kaledinis ziedukas - 'meiles irodymas" ir blabla, kas mane visai sumajacino: sakau, cia gal toks diedu prikolas-jie gi megsta visokius ten kompiuterinius zaidimus zaist, kur reikia is lygio i lygi pereiti arba rinkti taskus. Tai misliju-gal cia tas pats:renki ziedus (Tiesiog Ziedas; Ziedas Gimtadieniui; "Ziedas - Meiles Irodymas", "Ziedas - Ketinimu Irodymas" etc), kol galiausiai jau prieini ta,zinote, Suzadetuviu lygi?...))
Na va, taip as sau po tu kristmastaimu vis labiau ir labiau liudau ir irzau, ir galiausiai ivyko tas protrukis. Gal ir nelabai genialu is mano puses, bet, pardon, ar labai jau grazu is JO puses?...Kad tipo as ISVIS neturejau prasiziot vestuviu/pirslybu klausimu?...Tipo taip viskas turi but: MB masto masto...masto...dar truputi pagalvoja...paskui dar pamasto siek tiek...praeina dar pora metu, MB pagalvoja pagalvoja ir OBA!nusprendzia!tada ateinanti pusmeti galvoja, kaip pasipirst, sekanti pusmeti - kada...ir tada galu gale pasipersa, o as nusprogstu is laimes??toks scenarijus turejo but?...hm.

Rio

Na gerai, kaip suprantu lapkritį pašnekėjot apie piršlybas-vestuves, vaikinas jokių neigiamų ženklų dėl tokių kalbų nerodė ir su tavo mąstymu sutiko, atrodo viską suprato.
bet LadyMellon, kodėl taip nusprendei,kad butinai per Kalėdas ar Naujus turi jis pasipiršt? suprantama, kad labai tikėjeis per šventes gauti tą žiedelį, bet gal vaikinas mąsto kad visai neoriginalu pirštis tada kai tu labai tikiesi?
O kas jei pas jį planai kaip tik ir buvo pavasariui. Čia tik tavo planai, kad butinai turi pasipiršti per šventes, o jis gal kitų planų turėjo. Ar piršlybos butinai turi įvykti po kelių sav. kai buvo apie tai pakalbėta? Juo labiau, kad vestuvės planuojamos po metų dviejų...
Nu nesiparink taip

LadyMellon, tai vis gi nusipirkai bilietus?

tai va kas čia yra mes irgi jau pora žiedų "levelių" perėjom, gal bosų boso žiedas jau netoli juokas per ašaras.

Meleta, mat, salia blondinisko niaarvo prisideda neramuma del Atstumo - kai esi per tukstancius km, i viska jautriau reaguoji. Kasdien salia trintusi - gal kitaip jausciaus, bet kai zinau, kad pamatysiu tik po triju keturiu menesiu...Ir, juk po kaledu buvo laiko.ir po naujako-visa savaite...

Agne, bilietus rezervavau. Tiksliau, BILIETA.Idomu, ka MB i tai.

Redhair, zek, tai mazh akurat cia taip yra...tik kazi idomu - kiek, diedu nuomone, tu lygiu reikia praeit?...

Su bilietu visai nebloga mintis, ne pro šali pakeisti aplinką ir pravalyt mintis, o tai dabar tik apie berną ir piršlybas-nepiršlybas mintys, užsiciklinsi visai...
O šiaip tai per skype ar telefoną tokių klausimų neišspręsit, kaip bebūtų, teks palaukti kol susitiksit...
Padarei ką galėjei (ar to reikėjo kitas klausimas , per atstumą vis tiek nepasipirš, sugrįš tada kalbėsitės.
Dabar ant karštųjų jokių sprendimų nepadarysi. Tas buvimas per atstumą, kaip sakai, jautrumo tikrai prideda, be to esi sudirgus , susiparinus, ir neprotinga būtų dabar kažką spręsti dėl ateities. Kai būsit šalia, gal kitaip viskas pasisuks, išsiaiškinsit ramiai, ir tikiu greit džiaugsies žiedeliu

Porą metų nebuvau į šitą temą užsukus, o kažkada pati čia verkiau ir guodžiausi per dienas...

Mano gyvenimas susiklostė gana įdomiai, ir iš to supratau, kad spausti vyrų tikrai neverta.
Jeigu žmogus nori vestuvių, jam mažiausios užuominos užteks, o gal ir to nereiks
Taigi su savo exB išsiskyriau, su tuo, dėl kurio čia per dienas guosdavaus laukdama piršlybų. Piršlybos vis dėlto įvyko, po 3,5 metų bendro gyvenimo ir metų šnekų, pykčių, "užuominų" ir t.t. Jis viską padarė labai gražiai, su žiedu, šompanu, kelionėje Tačiau likus iki vestuvių 4 mėnesiams išsiskyrėm... pirmi žingsniai, abejonės buvo iš mano pusės, tačiau tašką padėjo jis (nesileisiu į detales bet tikrai žiauriai ir veiksmais ir žodžiais). Iš pradžių išsiskyrėm su pykčiais, tačiau dabar jau gražiai pašnekam kartais skype, tai kaip jis sako, kad niekada nenorėjo vestuvių, jautė, kad ne jam tai, o gal nelaikas. Dabar turi merginą su kuria nieko neplanuoja, ir anot jo, jie abu labai laimingi taip.

O aš ištekėjau, už žmogaus su kuriuo nusprendėm tuoktis po metų draugystės. Meleta rašė, kad vistiek per atstumą vyras nepasipirš, o man būtent taip ir buvo Nebuvo žiedo, nebuvo nieko, bet jis tai padarė nuoširdžiai ir padarė, nes suprato, kad nėra ko laukti, o iki susitikimo dar daug laiko turėjo praeit...beto suprato kaip tai svarbu man, ir kokia pavargus esu nuo nežinomybės. Ir svarbiausia, jis pats to nuoširdžiai norėjo ir netgi vestuves paskubino daryt už kelių mėnesių, one kelti į sekančią vasarą. Ir nėra jis iš tokių, kurie planuoja šeimą, buvo toks "lakstantis" ir užsispyręs nevest be brandaus amžiaus, o dabar į tai sako, kad tikriausiai tiesiog tinkamo žmogaus nesurado, o su manim pajuto, kad esu jo gyvenimo moteris

Dabar gyvenam kartu ir esam be galo laimingi. Negaliu atsidžiaugti, kad nepasidaviau visų spaudimui taikytis su ex, nes tokių jausmų ir tokių gražių santykių su ex nebuvo netgi pačioj pradžioj. Aišku nesakau, kad tai taisyklė, tinkanti visiem atvejais, žmonės skirtingi, situacijos skirtingos, bet kai prisimenu save su ex, kai buvau tikra, kad tik su juo būsiu, o vėliau kai išsiskyrėm, atrodė niekad nerasiu kito, tai dabar juokas ima, kaip gyvenimas mane pamokė ir tik gailiuosi, kad nepabėgau iškart, kai mačiau, kad vestuvių noras yra vienpusis (nors niekada jis to garsiai nepasakė)

oj daug čia prirašiau, bet už kelis nerašymo metus gi, tai gal atleisit

Bamba, aciu, kad parasei.
Giliai Susimasciau:)Ir labai nemazai paraleliu tavo tekste izvelgiu su savo situacija. Matyt, rimtai reik baigt zyzt, islist is sito uzburto rato, patvirtint Rio bilietus ir imt galvot apie SAVE:)