QUOTE(delete1210 @ 2010 01 20, 19:30)
studijuotis tuos zingsnius vienai reikia.
o kad nemoku saves analizuoti,issipasakoti kas ,kodel,del ko taip,o ne kitaip
tai man del kitu problemu nesigauna,as sau nesugebu paaiskinti kaip as jauciuos,o tuo sunkiau yra kitam pasakyti,as tik zinau tiek kad man siandien vienaip ar kitaip.ir kur geriau kreiptis ,kad butu taip o ne kitaip.zinau kad sumaliau visa i kruva,ir is to visko ,vissiskai niekas nebeaisku,o kas nesuprato parasysiu trim zodziais,turiu problemu su galva
Nu tai tame ir esmė, kad tuos žingsnius reikia vienam, kiekvienam ąsmeniškai, taip kaip kiekienam patogu išsiaiškiti. Ir problema praktiškai visoms viena ir ta pati pradžioje būna, nu nemokame mes savo jausmų įvardyti, analizuoti, nemokame pasidarti sau išvadų, o viską paleidžiame emocijoms, kurios problemą ne sprendžia, o dažniausiai tik daro sudėtingesnę. Tam tie žingsniai ir sudaryti iš klausimų į kuriuos reikia pačiai sau patogiai atsakyti, kad pamažu, pamažu eitum į priekį, o ne ratu ir vėl ratu. Ir tik nereikia teisintis negera galva, tai kaip tavo manymu, pragertos smegenėlės savo žingsnius įkerta.
QUOTE(delete1210 @ 2010 01 20, 19:38)
kazkaip tavo pasakymu as labiausiai ir laukiu,tik jau uznervina mane kai pasipila serija klausimu
gal man kaip vyrui prasom po viena,nes tikrai pasimetu kai ju buna daugiau is karto.rimtai as cia turiu problemu su mastymu,tai gali iatakoti ir pasisakymus mano ir nuotaiku kaita
Tai, kad pati kai tyli, tai tyli, kai jau prabyli, tai už visą tylėjimą ir aprašai situaciją, o ne savo jausmus, tai ir kyla daug klausimų, kad tau užtektų kitam tylėjėmo periodui.
QUOTE(proksi @ 2010 01 20, 19:54)
na del to as kuriam laikui ir dingstu i krumus
Papildyta:
... tik nevisada begi pareiskima skirtis nesti, ....
Nu, bet sakyk kaip nori, tokių klausymų " ar dar nenunešei pareiškimo....ar jau sukrovei tašes..." sulauki po to, kai emocijų, pagauta pati pareiški "liepiau nešdintis, susikrauti daiktus....".
Tai nėra blogai, kad pasipasakoji, bet būtų dar geriau, svarbiausia sau prisipažinti, kad tai tebuvo momentinės emocijos, o ne sprendimas, pasidaryti išvadas ir nebekartoti tokių klaidų. Esmė ne tame ką tu čia parašai, kaip kas tave pakomentuoja, nu kas mums keičiasi- niekas, o tau. Tau gi tokie emocijų protrūkiai yra bendravimo su vyru dalis ir tikrai ne tavo naudai suka situaciją. Esmė ne kas ką pasako, o kokias mintis tie pasakymai tavo galvoje sukelia, arba nesukelia jokių.
"Prieš kažką smerkiant,užsidėk jo batus ir praeik jo kelią, paragauk jo ašarų, pajusk jo skausmą...Užkliūk už kekvieno akmens, už kurio jis buvo užkliuvęs...Ir tik po to kalbėk,kad tu žinai kaip reikia teisingai gyventi..."
Gyvenime 10 procentų priklauso nuo to, ką darote, ir 90 procentų - kaip į viską reaguojate. (Irving Berlin)
, tai belieka klausytis kitų istorijų ir lygint ar tau dar geriau ar jau blogiau, bet tai kas iš to. 
