QUOTE(ŽIEMOS RYTAS @ 2010 02 09, 01:19)
ko tu čia neįkerti? Sakau pagal fazes, nuo euforijos iki juodos nevilties.
Tiek tai aš dar suprantu, bet, o tai kur tas tarpas tarp "nuo" ir "iki", juk tai ir svarbiausia, kaip nukeliauji nuo vienos emocinės viršūnės iki kitos ir atvirkščiai, būtent tą kelią ir gali koreguotis.
QUOTE(Fruzina @ 2010 02 09, 09:19)
Žinai ŽR aš sakykim nesutikau moters, kuri pragyveno su pijoku daug metų, buvo skuduras jam, kad švytėtų, kad akys blizgėtų. Tas pats ir jai.
Sunku save vertinti teigiamai, kai aplinka visa ją smukdo žemyn. Tiesiog sunku. Gali išlysti trumpi sužibėjimai, kad va aš myliu save, kad aš esu kažko verta, bet jei nesulauksi palaikymo iš savo artimos aplinkos, tu vėl užgesi, kuo toliau, tuo retesni tie sužibėjimai bus tavo gyvenime. Manyčiau reikėtų atsikratyti tos aplinkos, išeiti kažkur atskirai ir pradėti iš naujo, dar nevėlu, dar pats laikas. Pagaliau ji jauna , ir tikrai dar susirastų vyrą, draugą, gerbėją. Tik verkauti mažiau reikia. Nepadės SM, niekas nepadės, pačiai kapanotis reikia. Dukros didelės, pats laikas pagyventi sau.
Čia ne ąsmeniškai.
Kas yra šiandien, čia ir dabar ta smukganti aplinka. Vienas girtas diedas tai lygiai toks "visa aplinka", kaip ir "visuomenės nuomonė".
"Prieš kažką smerkiant,užsidėk jo batus ir praeik jo kelią, paragauk jo ašarų, pajusk jo skausmą...Užkliūk už kekvieno akmens, už kurio jis buvo užkliuvęs...Ir tik po to kalbėk,kad tu žinai kaip reikia teisingai gyventi..."
Gyvenime 10 procentų priklauso nuo to, ką darote, ir 90 procentų - kaip į viską reaguojate. (Irving Berlin)